Kaišiadorių aidai - Jaunimas keičia pasaulį: du Algirdo Brazausko gimnazijos abiturientai pristatė savo išradimą

Naujienos

Archyvas

Redakcija

Reklama

Skelbimai

Privatumo politika

Šiuo metu 2 skaitytojai

2026 birželio 17, trečiadienis

Jaunimas keičia pasaulį: du Algirdo Brazausko gimnazijos abiturientai pristatė savo išradimą

Romualda SUSLAVIČIENĖ
2026 balandžio 12, sekmadienis
TV3 laidoje „Moksleivių vienaragių paieška“ – Algirdo Brazausko gimnazijos abiturientai Jokūbas Zinevičius (kairėje) ir Gustas Grigorjevas (nuotrauka dešinėje). Nuotr. iš asmeninio archyvo Vasario 2-osios vakarą ne vienas kaišiadorietis leido „prilipęs“ prie televizoriaus – labai rūpėjo populiarioje TV televizijos laidoje „Moksleivių vienaragių paieška“ pamatyti savo kraštiečius. Šįsyk kūrybinė grupė, savo laidą pristatanti ne tik kaip projektą, bet ir judėjimą, kviečiantį jaunuolius svajoti globaliai, veikti drąsiai ir tikėti, kad jų verslo idėjos užkariaus pasaulį, dalį eterio skyrė dviem drąsiems ir talentingiems Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos abiturientams Gustui Grigorjevui ir Jokūbui Zinevičiui, kurie didžiulės auditorijos bei projekto mentorių teismui pristatė savo sukurtą robotuką-sekretorių „Neuralis“, verslo sektoriuje galintį sėkmingai pakeisti žmogų, o gal – net ir pranokti jį. Dirbtinį intelektą teko mokyti taisyklingos lietuvių kalbos Į televiziją iš Kaišiadorių važiavo, galima sakyti, trise – vaikinų sukurtas robotas-sekretorius jau turi ir vardą – „Neuralis“. – Norėjome tokio pavadinimo, kuris gerai skambėtų ir lietuviškai, ir užsienio kalba, – drąsių ateities planų neslėpė vienas iš jaunųjų išradėjų Gustas, kuriam kartu su kolega, savo klasės draugu Jokūbu, „Moksleivių vienaragių paieškos“ filmavime teko žengti dar vieną atsakingą žingsnį – per, palyginus, neilgą laiką įtikinamai ir patraukliai pristatyti savo sukurtą dirbtinio intelekto modelį. Kaip prisipažino Gustas, pristatymo scenarijus gimė maždaug per savaitę – tiek laiko prireikė detaliai apmąstyti, kaip tiksliau ir patraukliau charakterizuoti „Neuralį“. Paklaustas, ar daug įtampos pareikalavo pristatymas laidoje, J. Zinevičius atsakė, jog ypatingo jaudulio nejautė. „Kai supranti, apie ką kalbi, viskas atsistoja į savo vietas“, – sakė jis. Idėja sukurti robotą-sekretorių Gustui Grigorjevui gimė iš kasdienės praktikos. Skambinant į įvairias įstaigas, kad ir, pavyzdžiui, panorus užsisakyti pietus ar užsiregistruoti pas odontologą, ne visada pavyksta susisiekti iš karto arba gauti informatyvų, lūkesčius atitinkantį atsakymą. Natūralu – kartais įmonių, įstaigų darbuotojai tiesiog neturi laiko atsiliepti, o ir žmogus dažnai nepajėgus atsiminti visos informacijos, kad ją klientui pateiktų kuo skubiau. Dirbtinis intelektas su šiomis užduotimis susidoroja žymiai greičiau, tad robotas-sekretorius – ideali išeitis daugeliui aptarnavimo įmonių: klientas gali džiaugtis per trumpą laiką gautu atsakymu, o darbdavys – ženkliai sutaupytomis lėšomis, nes išlaikyti personalo etatą kainuoja tikrai brangiau. Savo sumanymu Gustas pasidalijo su Jokūbu, pakvietė dirbti kartu. Kodėl būtent Jokūbą? – Su juo ir anksčiau esame bandę įgyvendinti įvairius projektus. Jokūbu galima pasitikėti, – nedvejodamas atsakė G. Grigorjevas. „Neuralio“ kūrimo bei tobulinimo metu autoriai susidūrė ne tik su prog-ramavimu – teko pabūti ir lietuvių kalbos mokytojais. Šių „pamokų“ labai reikėjo dirbtiniam intelektui, kuris iki šiol su taisyklinga lietuvių kalba gana smarkiai „pykosi“. Ne vieną lietuvių kalbos žodyną teko „sumaitinti“, kol robotukas prabilo taip, kaip dera. „Nustebino, kad jie turi praktiškai veikiantį produktą, kur tu bendrauji nebe kaip su atsakikliu, bet iš tikrųjų su labai kokybišku lietuvišku balsu“, – išbandęs demonstracinę versiją kalbėjo vienas iš projekto mentorių „Flo Health“ inžinerijos direktorius Vaidas Zlotkus. Dalyvavimas laidoje sustiprino pasitikėjimą Abu Algirdo Brazausko gimnazijos abiturientai vieningai tvirtina, jog dalyvavimas televizijos laidoje, pasiruošimas filmavimui, bendravimas su mentorių komanda sustiprino pasitikėjimą tuo, ką daro. – Jau pirmajame susitikime su mentoriais išgirdome nemažai patarimų, naudingų įžvalgų, kurios pravertė. O pagrindinė nauda – rūpėjo pasitikrinti, sužinoti nuomonę apie mūsų sukurtą produktą – ar verta tęsti šią veiklą. Profesionalų atsiliepimai skatina tęsti, – „Kaišiadorių aidams“ sakė Jokūbas Zinevičius. Mentorių nuomone, kurią jie išreiškė laidoje, vaikinai pataikė tiesiai į ateities tendencijas. „Jie, manau, identifikavo teisingą problemą. Yra tam tikros verslų rūšys, kuriems reikia pakelti telefoną – štai ateina vaikinai su savo sprendimu. Jie pasiūlė kainą, kuri yra mažesnė nei pilnas žmogaus etatas. Vaikinai gauna naudą, verslas gauna naudą, visi yra laimingi“, – kalbėjo mentorius, „Flo Health“ inžinerijos vadovas Simas Tatoris. „Neuralis“ ir toliau tobulinamas, testuojamas. Be to, kūrėjai jau žengia į kitą etapą: kaip minėjo G. Grigorjevas, jau atlikta rinkos analizė, įsibėgėja verslo, kuriame būtų galima įdiegti savo išradimą, paieškos. „Jei nori – laisvo laiko yra“ Jokūbo ir Gusto veikla bei pasiekimai į šipulius laužo stereotipus, jog šiuolaikinis gimazijos abiturientas – tai žmogus, kuris neturi laiko absoliučiai niekam, išskyrus ruošimąsi abitūros egzaminams. Viešojoje erdvėje prisiskaičius įvairių nuomonių ir atsiliepimų apie beveik nežmoniškai mokslais apkrautus ir net dorai neišsimiegančius dvyliktokus, nejuokais suglumina kalbantis su Gustu apie „Neuralio“ kūrimą jo ištarta frazė: „Esu dvyliktokas, tai kaip tik laiko yra...“ Negi taip gali būti? – Laikas priklauso nuo tavo paties susidarytos struktūros, organizavimo. Jei nori – jo visada turi, – ramiai aiškina G. Grigorjevas, kuriam iš gimnazijoje dėstomų dalykų labiausiai mėgstami – matematika ir kartais – fizinis lavinimas. Vaikinas nuo pirmosios klasės žaidžia futbolą, pradėjo Kaišiadoryse, dabar tęsia Elektrėnuose. Jei yra noras, į sporto salę suspėja ir šešis kartus per savaitę. Taip pat vienas iš pomėgių – kaupti ir platinti naudingas žinias. Daugiausiai domina ekonomika, šioje srityje save realizuoti pradėjo dar vaikystėje. Tinkamas laiko planavimas – neabejotinas raktas į sėkmę, tačiau jį įgyti pavyksta toli gražu ne kiekvienam... – Manau, išmokti paskirstyti laiką labai padėjo tai, kad anksčiau sportuoti į Kauną važinėjau penkis kartus per savaitę – reikėjo apskaičiuoti, kad po pamokų suspėčiau nuvažiuoti, grįžti, pasimokyti ir dar užsiimti mėgiamais darbais. Tokia disciplina labai padeda formuoti ir išlaikyti valią, – pagalvojęs, apie savo sugebėjimą planuoti laiką sakė Gustas. O štai apie ateities planus po gimnazijos baigimo abiturientas prisipažino kol kas dar besistengiantis į šiuos klausimus pirmiausiai atsakyti pats sau, nes galvoje kirba ne vienas projektas. Ar norėtų savo ateitį susieti su Kaišiadorimis? – Jaunystėje norėčiau pakeliauti po pasaulį. O paskui – kodėl ne? Čia jauku, ramu, niekas neblaško, – gimtąjį miestą, kuriame užaugo, vertina kaišiadorietis, pats sau atvėręs ateities galimybių kelius. Laisvalaikiu traukia ir knygos Gusto kolegą (taip vienas kitą vadina „Neuralio“ autoriai) Jokūbą su informacinėmis technologijomis susiję projektai įtraukė nuo 15–16 metų, teko jų išmėginti įvairių, tačiau roboto-sekretoriaus kūrimas pagal savo pobūdį ir tikslus – pirmas toks. Robotuko kūrimas, sukaupus reikiamą bazę, pasak J. Zinevičiaus, truko apie tris mėnesius, toliau – testavimas, tobulinimas, rinkos paieškos. Ateityje, galbūt, ryžtųsi dar vienam iššūkiui – dalyvavimui ambicingame TV3 projekte „Rykliai. Lietuva“, kur sukurti intelektiniai produktai pristatomi žinomiausiems verslininkams. Nors prie „Neuralio“ projekto yra tekę kasdien praleisti ir po 3–4 valandas, Jokūbas pabrėžia, jog abu su Gustu visuomet yra linkę palaikyti laiko balansą: jo turi netrūkti ir kitiems dalykams. Vaikinas pasakoja daug laiko praleidžiantis kartu su savo šeima, skiria jo ir asmeniniam pomėgiui – bėgimui. Mėgstamiausios pamokos – istorija, literatūra. Kadangi pagal klasės mokymosi planą informatika neįtraukta, tenka nuolat šios srities žinių semtis savarankiškai. Nemažai laiko užima ir bendravimas su dirbtiniu intelektu: – Kai ko išmokstame iš jo, bet būna, jog ir patys dirbtinį intelektą pamokome, – prisiminęs, kaip stengėsi DI išmokyti gražiai kalbėti lietuviškai, šypsosi Jokūbas. – Mėgstu skaityti. Šiuo metu daugiau traukia psichologinė, filosofinė literatūra, domina egziztencinė tematika, – pasakoja vaikinas. Jokūbo mėgstamiausių knygų lentynoje namuose – Dž. Orvelas, A. Šopenhaueris, F. Nyčė, o ateities planuose po gimnazijos baigimo – studijos. Kokios jos bus, abiturientas neatviravo, tačiau, kad ir kur bepasuktų, gyvenime lydės dar gimnazijos suole pamėgti dalykai ir naujų atradimų paieškos. * * * Laikas eina, gyvenimas keičiasi. Pabendravus štai su tokiais jaunais žmonėmis su džiaugsmu pagalvoji – o juk į gera keičiasi! Šalia kraštiečių, įvairiais laikais garsinusių Kaišiadorių kraštą, įrašome naujus vardus. Tad tegul Jūsų, Gustai ir Jokūbai, sėkmės kelias tęsiasi, nes tai – ir mūsų visų sėkmės kelias!
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2026 birželio 13, Šeštadienis )

Naujausias numeris

Europos Pulsas

Medijų rėmimo fondas remia „Kaišiadorių aidų“ projektus: veiklos – 22 929 Eur, „Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje“ – 10 800 Eur.

Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Politinės reklamos skaidrumo pranešimai