Kaišiadorių aidai - Martyno Bernatonio noras: ,,Kad mieste atsirastų skulptūrų, įprasminančių tai, kas būdinga tik kaišiadoriečiams“

Naujienos

Archyvas

Redakcija

Reklama

Skelbimai

Privatumo politika

Archyvas

2026 rugpjūčio 07, penktadienis

Martyno Bernatonio noras: ,,Kad mieste atsirastų skulptūrų, įprasminančių tai, kas būdinga tik kaišiadoriečiams“

Alvydė VENSKIENĖ
2026 balandžio 11, Šeštadienis
Martynas Bernatonis. Nuotr. iš asmeninio albumo Martynui Bernatoniui gimtieji Kaišiadorys nėra vien taškelis žemėlapyje. Tai – ne tik jo namai, bet ir vieta, kur vaikystėje konstruodavo įvairiausius žaislus, virsdavusius įsivaizduojamais aparatais, tai – erdvė, iš kurios tėvai veždavo į Pravieniškes pas Glinskius lipdyti iš molio, ir būtent ten Martynas pirmą kartą pajuto, kad ši medžiaga jį traukia. „Ten ir prasidėjo toks švelnus vedimas į erdvinio meno pasaulį, tik tuo metu dar to nesuvokiau, toliau konstravau ir ruošiausi stoti į inžineriją, kadangi mechanika bei technika žavėjo ne mažiau nei menų pasaulis“, – prisimena Martynas. Iš Kaišiadorių – į kūrybos pasaulį Po kelių sėkmingesnių lipdybos darbų vaikinas nusprendė stoti į Kauno dailės gimnaziją, o ten iš karto tapo aišku, kad skulptūra jam – prie širdies. Pamokose, kaip jis pats sako, jausdavosi patogiai, nes jau buvo įgijęs žinių apie medžiagas, su kuriomis reikėjo dirbti. Besimokydamas kartais svarstė ir apie architektūrą, ir apie dizainą, tačiau skulptūra liko universaliausias, laisviausias, daug žavesio savyje turintis mokslas. „Ji gali būti labai arti architektūros, dizaino ar netgi inžinerijos. Visi šie dalykai yra tarpusavyje susiję“, – teigia Martynas. Taip prasidėjo menininko kelias, šiandien nuvedęs jį į Vilniaus dailės akademiją. „Šiuo metu studijuoju skulptūrą, o kadangi studijos Vilniuje, o dirbtuvės – Kaišiadoryse, tai blaškausi tarp šių vietų pagal poreikius, – pasakoja jis. – Vilniuje yra studijos, draugai, kitos veiklos, o Kaišiadoryse vyksta praktinė studijų ir asmeninės kūrybos dalis.“ Paklaustas, kuo jam svarbūs Kaišiadorys ir kokia vieta mieste patraukliausia, Martynas prisipažįsta čia praleidžiantis nedaug laiko – dažniausiai pravažiuodamas. Tai miestas, kuriame augo ir kurį gerai pažįsta, bet neturi ryškių vaikystės susitikimų vietų. „Gal todėl ir praleidžiu nedaug laiko“, – svarsto jis. Martynas apie Kaišiadorių miestą kalba ramiai, be didelių deklaracijų, bet labai tiksliai įvardydamas tai, kas jį neramina: Kaišiadoryse trūksta žmogiško prisilietimo. Ne metaforiško, o tiesioginio – vietų, kuriose norisi sustoti, pasidžiaugti, pasikalbėti. „Miesto erdvės tampa tikros tuomet, kai jose jaučiasi žmogaus buvimas,“ – sako jis. Jaunojo menininko stipendija – naujų idėjų startas 2025-aisiais Martynas dalyvavo rajono savivaldybės Jaunojo menininko stipendijos konkurse ir jį laimėjo. Jo kūrybinė programa taip ir pavadinta – „Miesto identiteto kūrimas per skulptūrą“. Čia jis siekia imtis iniciatyvos ir kurti vietas, kurios derėtų su esama infrastruktūra: memorialus iškiliems kaišiadoriečiams, tarkim, kunigui, kompozitoriui ir muzikologui Teodorui Braziui, ar žaismingus akcentus žieduose, pakelėse, laukuose. Jis nori, kad miesto erdvės kalbėtų, kad netikėtai pamatytas objektas taptų smalsumo kibirkštimi: „Čia kažkas vyksta.“ Skulptūros, jo supratimu, šiandien turi ne tiek priversti žmogų „kažką jausti“, kiek skatinti veikti. Priartėti, pažvelgti kitu kampu, pradėti savotišką žaidimą – lyg vyktų maža miesto dramaturgija. Kūriniai, gimstantys iš istorijų ir žmonių „Vietos dvasią kuria žmonės tuo, ką toje vietoje kalba ar veikia. Tos vietos tampa pramindžiotos, prabūtos, ir tas buvimas labai jaučiasi. Todėl skulptūras noriu kurti ne vienas, bet bendraujant su kitais. Noriu įtraukti vietinius žmones į idėjos procesą, taip atrandant istorijas, trūkumus, pastebėjimus“, – užsidegęs pasakoja Martynas. Tokiu būdu, anot jo, pasikeičia skulptūros reikšmė, nes iš monumentalios, dekoratyvios ji tampa sociali, nes ne vien autorius gali tapatintis su jos kūrimo procesu. Tuomet svarbu nebe tai, ką asmuo jaučia, žiūrėdamas į skulptūrą, bet kokį veiksmą skulptūros buvimas pažadina. Jei tai yra judėjimas, tada atsiranda žaidimas, užsimezga ryšiai tarp žmonių. Menininkui tai tampa vis labiau įdomu, nes skulptūroje, jo nuomone, visą laiką iškyla klausimas, ar tikrai žmogus turi kažką jausti, į ją žiūrėdamas. „Aš manau, gali ir nieko nejausti, ir tai yra visiškai gerai“, – pabrėžia Martynas. Skulptūra: tarp technikos ir jausmo Skulptūra jaunajam menininkui leidžia sujungti erdvę, funkciją, istoriją, technologiją ir medžiagą. Medžiaga, beje, jo kūryboje turi savo charakterį. Kartais tokį ryškų, jog, pasak Martyno, „medžiaga tokia graži, kad su ja nieko daryti neverta: ji pati pakankama“. Kartais eskizas gimsta iš atsitiktinumo – peizažo chaoso, kuris užveda, domina ir norisi jį pratęsti. Kartais iš patirties, kuri netikėtai tampa kūrinio forma. Neretai, anot menininko, tos patirtys būna tokios stiprios, kad kūrinyje, kuris yra apie visai ką kitą, tampa tos patirties iliust-ravimu ir nebūtinai sąmoningai. „Bet tai jau yra mano visiškas asmeniškumas su tuo konkrečiu darbu, – atvirauja skulptorius. – O kaip tas kūrinys veiks toliau? Klausimas, ar jis bus pastebėtas? O galbūt nieko tokio, jei jis liks ir nepastebėtas?“ Plačiau atsivėręs pasaulis Akademija Martynui atvėrė plačius kontekstus. Ne vien skulptūros, bet ir pasaulio. „Smalsumas – didžiausia dovana,“ – tikina jis. Jo kūrybą maitina ne vien technika, bet ir idėjos: ką reiškia šiandien kurti viešajai erdvei? Kaip kūrinys gali „prakalbinti“ gatvę ne monumento iškilmingumu, o žmonių judėjimu? Ir nors Martynas šiuo metu daugiau laiko praleidžia Vilniuje, Kaišiadorys jam – vis dar namai. Ne sentimentalia prasme, o kaip miesto karkasas, prie kurio jis turi galimybę prisiliesti, kurdamas naujas erdves. Jis prisipažino, kad rajono savivaldybės įvertinimas – Jaunojo menininko stipendija – jam yra ženklas, kad jis eina teisingu keliu, ji leidžia vystyti projektus bei pradėti galvoti apie tai, kokia yra jo pozicija viešosios erdvės detalėse. „Neturiu daug ryškių prisiminimų apie miestą, todėl noriu juos padėti kurti kitiems. Noriu perduoti žinią, kad Kaišiadorys gyvi ir kad čia gali būti įdomu,“ – sako jis. Tai skamba itin brandžiai: sukurti miestui tai, ko pats pasigedo. Pirmasis skulptūrinis ženklas 2024-ųjų metų vasarą Skulptorių plenero jauniausias dalyvis Martynas Bernatonis sukūrė skulptūrą, dabar stovinčią prie buvusio kino teatro, šiandieninio jaunimo centro „Mazgas“. Šis skulptūrinis elementas, skirtas Pranui Gudynui, atspindi sąsają tarp istorijos pasakojimo ir naujųjų dienų istorijos fiksavimo. Darbe naudota ilgaamžė medžiaga – metalas. „Domėdamasis Pranu Gudynu, pirmiausia žiūrėjau, koks jis buvo žmogus, kaip gyveno. Jis buvo nepaprastai veiklus, visuomeniškas, darbštus, domėjosi aviacija, draugavo su Dariumi ir Girėnu“, – vardija Martynas. Dinamiškas Gudyno gyvenimas jam priminė futurizmą, jo veikloje būta daug metalo, todėl menininkas pasirinko metalo lakštą. Paklaustas, koks jausmas žinoti, kad mieste jau stovi jo kurta skulptūra, Martynas šypsosi: smagu. Bet labiausiai jam įdomu išgirsti, ką mano žmonės. Kūryba šiam jaunam skulptoriui nėra užbaigtas objektas, greičiau – tai pokalbis, kuris tęsiasi. Todėl Martynas kviečia visus, kas turi idėjų naujoms skulptūroms, jomis pasidalinti. Galite rašyti redakcijai, galite socialiniuose tinkluose susirasti Martyną Bernatonį ir tiesiogiai bendrauti su juo. Norisi tikėtis, kad Kaišiadoryse dar atsiras skulptūrinių elementų, įprasminančių tai, kas būdinga tik kaišiadoriečiams – tai, ką galėtume nešiotis širdyse kaip savo miesto ženklą, jo dvasią, kaip savo tapatybės žymenį. Šeima, kuri leido ieškoti savo kelio Šeimos istorija – tarsi fonas, iš kurio išaugo Martyno kūrybiniai užmojai. Močiutė Alma – dailininkė, senelis Antanas – iškilus Lietuvos kultūros veikėjas, tautodailininkas, tėvas Aidas – folkloro puoselėtojas, visą gyvenimą saugojantys kultūros tradicijas. Tačiau šeima niekada nesiekė, kad Martynas būtų jų kopija. „Dalykai, kurie svarbūs man ir jiems, yra labai skirtingi, bet tame yra nemažai grožio. Jų tikslas nebuvo mane paversti panašiu į juos: jie leido man eiti savo keliu. Už tai esu dėkingas“, – sako vaikinas. Miesto ateities vizija Išties, tas leidimas matomas kiek-viename Martyno nueito kelio etape, kiekviename pasirinkime. Šeima suteikė šaknis, bet kryptį Martynas susikūrė pats. Jaunojo menininko stipendija jam – ne tiek finansinis įrankis, kiek ženklas, kad jo kryptis teisinga. Kad miestas mato prasmę jo kūryboje. O jis pasiruošęs įgyvendinti idėjas, kurios ateityje gali virsti realiais akcentais, kelrodžiais ženklų takais, vedančiais per Kaišiadoris. Ir galbūt po metų kitų miestas, kuriame Martynas užaugo, taps vieta, kurioje žmonės ras savo susitikimų, pasimatymų, žaidimų erdves. Vietas, kurias norės vadinti savomis. Iš M. Bernatonio programos „Miesto identiteto kūrimas per skulptūrą“ Yra smagu stebėti, kaip keičiasi miestas, kaip jis auga, gražėja. Kintantys pastatų fasadai, šviesios erdvės, kuriose žmonės gyvena ir veikia. Du tvenkiniai, įvažiuojant į miestą, ar laukai, leidžiantis nuo autostrados pro Antakalnį, man yra gražios vietos. Tačiau pačiame mieste pasigendama žmogiško prisilietimo, kad vis dėlto čia gyvena tiek žmonių, kurie kurtų ir įprasmintų akimirkas. Mano tikslas – sukurti meninius akcentus miestui ir jo apylinkėms, taip padedant sukurti erdves, kurios galėtų būti įsimintinos, kurtų miesto identitetą. Siekiu meninės įvairovės. Per ateinančius metus noriu sukurti idėjas skulptūroms, skirtoms konkrečioms miesto erdvėms, atliepiančioms meninės detalės trūkumą. Šioms skulptūroms sukursiu erdvinius modelius ir vizualizacijas, padėsiančias aiškiai įsivaizduoti numatytas vietas jų įgyvendinimui. Tokiu būdu idėjos taps lengviau pristatomos bendruomenei, potencialiems rėmėjams ar miesto savivaldybei, siekiant įgyvendinti realius finansavimus. Galutinis siekis – kad bent dalis šių kūrinių būtų integruota viešojoje erdvėje ir taptų ilgalaikiu miesto akcentu.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2026 gegužės 16, Šeštadienis )

Europos Pulsas

Medijų rėmimo fondas remia „Kaišiadorių aidų“ projektus: veiklos – 22 929 Eur, „Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje“ – 10 800 Eur.

Laikmečio žingsniai Kaišiadorių krašto kultūros erdvėje

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Politinės reklamos skaidrumo pranešimai