Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika

Šiuo metu 2 skaitytojai

2026 sausio 19, pirmadienis
Eglės Andrejevaitės sugrįžimas į Rumšiškes Spausdinti
Alvydė VENSKIENĖ   
2025 gruodžio 13, Šeštadienis

Pianistė Eglė Andrejevaitė pirmą kartą koncertavo gimtinėje. Alvydės Venskienės nuotr.
Lapkričio 20-ąją Rumšiškių kultūros centre į fortepijono rečitalį „Žalčio sonata“ rumšiškiečius pakvietė pianistė Eglė Andrejevaitė. Klausytojai turėjo progą išgirsti profesionalią ir jautrią atlikėjos interpretaciją, atskleidusią tiek techninį meistriškumą, tiek subtilų muzikos pajautimą. Kraštietės pasirodymas sulaukė šilto publikos dėmesio, o įspūdingas koncertas praturtino Rumšiškių kultūros cent-ro renginių programą kokybiška ir įkvepiančia akademinės muzikos patirtimi.
Eglė Andrejevaitė kilusi iš Rumšiškių, čia prabėgo jos vaikystė. Pianistė mokėsi Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje, o vėliau – Lietuvos os kelią formavo fortepijono pedagogė prof. Halina Radvilaitė – mokytoja, kurios pavardė pati savaime kalba apie aukštą profesionalumo lygį. Akademijoje Eglė įgijo atlikėjo bakalauro ir magistro laipsnius. Vėliau studijas tęsė Vokietijoje, Štutgarto muzikos ir taikomųjų menų universitete pas profesorių Konrad Richterą. 2008-aisiais pianistė baigė LMTA meno aspirantūrą ir įgijo meno licenziatės laipsnį.
Nuo 2013-ųjų Eglė dirba su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate, pasaulyje pripažinta pianiste prof. Mūza Rubackyte. Pastaroji tapo debiutinio E. Andrejevaitės albumo „Reflections Op. 28: Mallorca Preludes 2025“ idėjos autore ir meno vadove. Albumą šių metų birželį išleido prestižinė Nyderlandų įrašų kompanija „Challenge Records“.

Kelionė per M. K. Čiurlionio muzikos pasaulį
Ši koncertinė programa – tai inovatyvus žvilgsnis į vieno žymiausių Lietuvos dailininko ir kompozitoriaus kūrybą. Fortepijono rečitalio „Žalčio sonata“ programoje susipynė trys M. K. Čiurlionio kūrybos pasaulį atskleidžiantys žvilgsniai: Giedriaus Kuprevičiaus „Žalčio sonata“, Mūzos Rubackytės sukurta vienintelė kompozitoriaus „Styginių kvarteto c-moll“ transkripcija fortepijonui ir „Druskininkų preliudai“, gimę kompozitoriaus vaikystės ir šeimos namų aplinkoje.
Tai buvo ne tik koncertas, bet ir savitas kelias per Čiurlionio muzikos ir vaizdinių pasaulį – nuo simbolinių paveikslų iki polifonijos ir intymių jausminių preliudų, kuriuose telpa visa kūrėjo būties šviesa.

Giedrius Kuprevičius. „Žalčio sonata“
Simboliška, kad į tėviškę Eglė grįžo, kaip pati sakė pristatydama fortepijono rečitalį, „su Čiurlioniu“, kurio muzika tuo metu, kai kompozitorius gyveno, nebuvo deramai įvertinta. Įdomu ir tai, kad pianistė menininką irgi pamatė iš toli. Savo koncertinę programą ji pradėjo nuo žvilgsnio į Čiurlionį. Klausytojai už atlikėjos nugaros matė paveikslus, kuriuos nupiešė menininkas. Pirmasis kūrinys iš ciklo „Žalčio sonata“, nutapytas 1906 metais, o kompozitorius Giedrius Kuprevičius, būdamas studentu, 1968 metais sureagavo į tą ciklą, parašydamas 4 dalių sonatą, kuria pianistė ir pradėjo savo koncertinę programą rumšiškiečiams. Programoje skambanti sonata – tai refleksija į to paties pavadinimo M. K. Čiurlionio paveikslų ciklą: atliekant kūrinį, scenoje keitėsi ir Čiurlionio tapyti paveikslai iš ciklo „Žalčio sonata“. 
Pianistė susirinkusiems papasakojo, kodėl G. Kuprevičius pasirinko įgarsinti būtent šį ciklą. Anot kompozitoriaus, tai ciklas, kuriame „ryškiausiai matome Čiurlionio pasąmonėje slypėjusį įsitikinimą, kad jo kūryba tikrai verta karūnos. Deja, to meto visuomenė tos karūnos menininkui pagailėjo“.
Žaltys šiuo atveju yra galingas, išmintingas vandenų ir žemių karalius, kuris karaliauja savo rūmuose. „Taip, matyt, tuomet jautėsi ir Čiur-lionis, – samprotavo Eglė. – Tuo laiku pasaulis dar nežinojo, kad ateityje jam uždės karūną, bet praėjus 150 metų, visas pasaulis dėkoja Čiurlioniui už jo paliktą kūrybą.“
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. „Styginių kvartetas c-moll“. 

Mūzos Rubackytės transkripcija fortepijonui
Prieš pradėdama groti šį kūrinį, Eglė Andrejevaitė prisipažino anksčiau nežinojusi, kad jis yra adaptuotas fortepijonui ir tai prieš 10 metų padarė garsi pianistė profesorė Mūza Rubackytė, beje, pati įrašiusi šį kūrinį, bet niekuomet gyvai jo negrojusi. „Transkripcija atsirado kaip natūrali būtinybė išsamiau pristatyti genialaus lietuvių dailininko ir kompozitoriaus kūrybą tarptautinei publikai“, – koncerto anotacijoje rašė E. Andrejevaitė.
Kvartetas iš pradžių buvo keturių dalių, tačiau viena jų neišlikusi. Atlikėja klausytojams  labai suprantamai ir aiškiai papasakojo apie tai, ką ji pati jaučia, apie ką galvoja, grodama šį kūrinį. Pirmoji dalis – tarytum 4 asmenų šeima. „Kai aš  buvau maža, mano mama sekmadieniais rengdavo diskusijas prie apvalaus pietų stalo. Dabar aš stebiuosi, kad mano mažos balsas buvo lygiai taip pat girdimas kaip ir suaugusio šeimos nario nuomonė“, – prisiminimais dalijosi pianistė. Ji prilygino pirmąją kūrinio dalį tarsi tai būtų 4 asmenų šeima (be Eglės šeimoje dar augo sesuo Viktorija – autorės pastaba), kurio visi balsai vienodai svarbūs – muzikoje, tai vadinama polifonija. Antroji dalis – pastoralė, aliuzija į gamtos vaizdus. „Kai groju šią dalį, visuomet galvoju apie mūsų Etnografijos muziejaus Klojimo teatrą – apie tą gražiąją daubą, ir už teatro augantį beržų gojelį. Grojant įsivaizduoju save sėdint prie medinių staliukų, beržų apsupty...“ – atviravo Eglė. Ir trečioji kūrinio dalis jai asocijuojasi su draugyste ir žaidimais, kai vaikystėje, gyvenant Etnografų gatvėje, buvo trys draugai, kurie savo gimtadienius švęsdavo kelių dienų skirtumu. „Bėgdavome prie Pravienos upelio ir ten statydavome būstines“, – prisiminė atlikėja. 
Nieko per daug nesvarstyti ir būti laisvam kaip vėjas – taip galima apibūdinti paskutiniąją „Styginių kvarteto c-moll“ dalį.

„Druskininkų preliudai“
Koncertinę programą „karūnavo“ šeši Druskininkų preliudai, vos per trejetą savaičių sukurti gimtuose Druskininkuose. Anot kompozitoriaus sesers Jadvygos Čiurlionytės, šie preliudai – tai jos vyriausiojo brolio pergyvenimų atspindys. 
Čiurlionis labai mylėjo savo gimtuosius Druskininkus. Šeimoje augo devyni vaikai, juos siejo itin stiprūs ir šilti tarpusavio ryšiai. Studijuodamas ir dirbdamas svetur, dažnai grįždavo į gimtinę ir ten būnant gimė šie preliudai. „Man jie primena dailininkės Elenos Kniūkštaitės darbus, kur viena maža detalė, tarkim, koplytėlė ar obelis pasako labai daug, – sakė pianistė. – Taip ir Čiurlionis, su jausmu užrašydavo savo būsenas ir taip gimė jo maži, bet labai daug perteikiantys preliudai.“ 
Pianistė viso koncerto metu klausytojus vedė į muzikos pasaulį: aiškino, sugretino, palygino. Koncertas buvo ne tik koncertas, bet ir edukacija – klausytojo auginimas. Be to, Eglė kraštiečiams padovanojo ir septintąjį, programoje nenurodytą preliudą – tai pats pirmasis kompozitoriaus užrašytas kūrinys.

Aplodismentai, ovacijos, gėlės, jausmai
Salėje buvo daug Eglę nuo vaikystės pažinojusių žmonių, taip pat nemažai naujų Rumšiškių gyventojų. Koncerto pabaigoje nuo klausytojų, panorusių padėkoti už muziką, pianistė gavo gėlių ir dovanų: kiekvienas norėjo palikti bent mažą šilumos ženklą. Tačiau svarbiausia – nuoširdžios žmonių simpatijos, ilgi aplodismentai ir ovacijos, paliudijusios, kad Eglės atliekama muzika tą vakarą pasiekė visų širdis.
Eglės vyras Simonas, tėvai Nijolė ir Nazarijus Andrejevai taip pat dalyvavo koncerte – jų žvilgsniuose atsispindėjo pasididžiavimas ir džiaugsmas.
Vėliau savo socialinių tinklų paskyroje pianistė padėkojo Rumšiškių kultūros centrui už šiltą priėmimą. Ji prisipažino dar niekur nesijautusi taip laukiama kaip čia – namuose. Ypač dėkojo centro direktorei Modestai Kalinauskienei ir visam kolektyvui, su meile ir rūpesčiu organizavusiems šį vakarą. 
Rumšiškių kultūros centras dar kartą įrodė gebantis surengti aukšto lygio kultūrinius renginius, kurie praturtina žmonių gyvenimus ir leidžia klausytojams tobulėti bei augti kartu.
Alvydės Venskienės nuotr. 
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2026 sausio 05, pirmadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2026