Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika


arrow Archyvas 2026 vasario 07, Šeštadienis
Tėvynei tarnaujanti širdimi ir darbais Spausdinti
Alvydė VENSKIENĖ   
2025 gruodžio 06, Šeštadienis

Elmyros veiklų spektras – nuo karininkės tarnybos iki bendruomenės projektų, sporto, edukacinių ekskursijų ir fitneso varžybų – atspindi žmogų, kuris gyvenime sujungia drąsą, kūrybiškumą ir tvirtą atsakomybės jausmą. Tai įkvepiantis pavyzdys, kaip galima užsiimti įvairiomis veiklomis, daug kam atrandant ir noro, ir laiko. Beje, besiruošiant interviu, vienoje iš publikacijų perskaičiau, kad Elmyrai patinka raudonos rožės, laisvalaikiu ji mėgsta tapyti, yra surengusi tapybos, fotografijos parodų, mėgsta jodinėti žirgais, rašo eilėraščius ir dar svajoja išleisti eilėraščių almanachą... Nuotr. iš asmeninio albumo
Kapitonė Elmyra Baljanaitė-Plater – Lietuvos kariuomenės karininkė, tačiau jos veiklos laukas gerokai platesnis nei tarnyba. Tai mūsų krašto žmogus, augusi ir mokslus baigusi Kaišiadoryse, šiandien tarnaujanti Šiaulių regioninėje karo komendantūroje. Šalia atsakingos tarnybos Tėvynei ji spėja būti žmona, mama, bendruomenės telkėja, sveikos gyvensenos puoselėtoja, sportininkė ir žaidimų kultūros ambasadorė.
Elmyros veiklos driekiasi nuo Karo akademijos auditorijų iki mamų bendruomenių, nuo teatrališkų ekskursijų iki fitneso varžybų scenos. Ji geba vienu metu jungti discipliną ir kūrybą, karinę parengtį ir jautrumą žmogui. Tai žmogus, gyvenantis taip, tarsi kiekviena diena būtų tarnystė – ne tik valstybei, bet ir visiems, esantiems greta jos. Ne veltui ji taip artimai siejasi su lietuviškosios Žanos d’Ark – Emilijos Pliaterytės – įvaizdžiu: ryžtas, nenuilstamas veiklumas ir ištikimybė idealams Elmyros gyvenime skamba taip pat stipriai, kaip ir herojės, kurią ji įkūnija įvairiose edukacinėse veiklose. 
Lapkričio 23-osios – Lietuvos kariuomenės dienos – proga kviečiame pažinti mūsų kraštietę Elmyrą iš arčiau.
– Trumpai papasakokite apie save: kiek jums metų? Kur ir kuo dirbate? Kokia jūsų šeima?
– Man 35-eri. 2009 metais baigiau tuo metu dar buvusią Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinę mokyklą (dabar jau gimnazija). Įstojau į Generolo Jono Žemaičio karo akademiją. 2013-aisiais baigiau mokslus karo akademijoje ir nuo tada esu Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos karininkė. Šeimą sukūriau anksti, prieš dešimtmetį. Auginu du sūnus.
– Elmyra, kiek jums šiandien reiškia žodis TĖVYNĖ? Ar per laiką keitėsi jo prasmė? Ar prisimenate momentą, kai apsisprendėte eiti karininkės keliu?
– Tėvynė – vienintelė. Pirmieji namai, kur buvo įkvėptas pirmas oro gurkšnis. Kur pirmą kartą pasakiau žodį MAMA. Tai nepakeičiama. Tai esmių esmė. Kitos nėra.
Eiti karininkės keliu nusprendžiau dar 9-oje klasėje. Tačiau įkvėpimo siekti šio kelio gavau dar būdama penktokė, kai per istorijos pamokas susižavėjau 1830–1831 metų sukilimo dalyve grafaite kpt. Emilija Pliateryte. Jos legenda ir meilė Tėvynei nepalieka manęs ir šiandien.
– Ką jums reiškia Kaišiadorys? Ar grįžtant vis dar pajuntate namų jausmą? Ar jūsų sprendimui rinktis kariuomenę įtakos turėjo mokykla, mokytojai, šeima, jaunimo organizacijos?
– Kaišiadorys ir visas Kaišiadorių kraštas man yra gimtasis – širdies miestas. Pati augau ir gyvenau nuostabiai gražiose Kaišiadorių rajono apylinkėse, o mokyklą nuo 5 klasės lankiau Kaišiadoryse. Čia užaugau ir susiformavau kaip asmenybė. Įtakos augimui ir pasirinkimui pirmiausia turėjo mama, aplinka, mokykla ir, žinoma, jaunimo organizacijos (JKL).
– Ko labiausiai išmokė Generolo Jono Žemaičio karo akademija – ne kaip institucija, o kaip gyvenimo mokykla?
– Disciplinos. Labai daug galima pasiekti susidėliojus prioritetus ir žingsnis po žingsnio sistemingai einant galima „nuversti kalnus“.
Karininkas, pirmiausia, man yra gyvenimo būdas. Čia nėra darbo grafiko nuo 8 iki 17 val. Tai kur kas daugiau. Ir tą svorį bei atsakomybės jausmą pirmiausia mato ir ant savo pečių neša karininko šeima bei artimieji.
– Ar kariuomenėje vis dar tenka laužyti stereotipus, kad tai – vyriška profesija? Kaip suderinate tarnybą, motinystę, bendruomenės veiklas ir sveiką gyvenimo būdą? Ar tarnyba išmokė labiau rūpintis savo fizine ir psichologine sveikata?
– Lietuvos kariuomenėje stereotipų vis mažiau. Kartais dar tenka susidurti su asmeninėmis „personalijomis“ (šeimos auklėjimas), kai reikia įrodyti, kad moteris gali ir verta būti kariuomenėje bei užimti vadovaujamas pareigas. Tačiau tai vis labiau išgyvendinama, nes Lietuvos kariuomenėje asmuo vertinamas pagal nuveiktus darbus, o ne pagal lytį.
Suderinti motinystę, karjerą, tarnybą ir kitas visuomenines veiklas yra iššūkis, tačiau, kaip minėjau, prioritetai ir disciplina leidžia pasiekti daug. Tarnyba tikrai prisidėjo prie didesnio dėmesio skyrimo fizinei ir psichologinei sveikatai – kariuomenėje būtinas tvirtas kūnas ir geras psichologinis pasirengimas.
– Papasakokite apie savo visuomenines veiklas: „Žaidimai visiems“, etnosportą, mamų bendruomenę „Mamos kvadratu“, istorines rekonstrukcijas.
–  Mano visuomeninės veiklos yra šios:
* Etnosportas. Prisidėjau prie Lietuvos etnosporto komiteto susikūrimo ir vis dar esu aktyvi šioje veikloje. „Žaidimai visiems“ – tai Šiaulių regione veikianti organizacija, plėtojanti etnosportą. Etnosporto veikloje esu beveik dešimtmetį. Tai veikla, per žaidimus puoselėjanti mūsų paveldą, kultūrą ir identitetą, jaunimui artimesne forma – per tradicinius judriuosius ir stalo žaidimus.
* Karo istorinės rekonstrukcijos. Apie 7 metus dalyvauju partizaninio laikotarpio rekonstrukcijose ir esu aktyvi karo istorijos rekonsktruktorių klubo „Partizanas“ narė. Pastaruosius 4 metus aktyviai dalyvauju napoleoniškojo laikotarpio karo istorijos klubo „Juodasis parakas“ veikloje. Išpildžiau savo svajonę atkurti savo autoritetės – Lietuvos didvyrės grafaitės kpt. Emilijos Pliaterytės – asmenybę. Dėl to vedu edukacines istorines rekonstrukcijas ir ekskursijas. Beje, kpt. grafaitė Emilija Pliaterytė lankėsi ir Kaišiadorių krašte (buvo Paparčių apylinkėse).
* Emocinės sveikatos iniciatyvos ir bendruomenė „Mamos kvadratu“. Motinystė mano gyvenime labai svarbi. Prisijungiau prie Lietuvos mastu veikiančios organizacijos „Mama mums rūpi“ ir 3 metus organizavau „Ėjimą Pasaulinės mamų psichikos sveikatos dienai paminėti“ Šiauliuose. Į šį ėjimą ateina iki 500 dalyvių su mažais vaikais. Taip pat aktyviai savanoriavau pagalbos linijoje telefonu. Visos šios veiklos mane papildo, praturtina – tai savotiška savanorystės forma.
– Dalyvavote fitneso ir bikini čempionate. Kaip gimė ši idėja?
– Iš netikėtumo! Susilažinome su vyru. Kadangi tai buvo „covidinis laikotarpis“ ir niekur nebuvo galima vykti, skyriau dėmesį fizinės būklės gerinimui. Pasiekusi tinkamą formą, nusprendžiau dalyvauti varžybose.
– Dėl ko žmonės Lietuvoje dažniausiai klysta, kalbėdami apie karių kasdienybę? 
– Kad „žaidžiame smėlio dėžėje“. Bet tokių galvojančių vis mažiau. Esame valstybės stabilumo ir saugumo garantas. Džiaugiuosi, kad vis daugiau žmonių renkasi kitus tarnybos būdus ir aktyviai jungiasi prie Lietuvos šaulių sąjungos. Kuo daugiau žmonių žinos, kaip gintis, tuo būsime saugesni ir tvirtesni.
– Ar reali karo grėsmė šiandien Lietuvoje jaučiama kariuomenėje? O gal ją jaučia tik civiliai?
– Labai daug yra informacinės priešiškos propagandos. Mūsų nedraugai ir priešiškai nusiteikusios valstybės visada sieks bauginti civilius, kad jie „nesipriešintų“. Aukščiausia kariavimo forma – nuginkluoti priešą jam nesipriešinant. Mokėti gintis – kiekvieno piliečio prigimtinė teisė. Lietuva – mūsų namai ir mūsų tvirtovė. Čia mūsų žemė. O savo turtą privalome mokėti apsaugoti. Niekur nebus geriau nei savo namuose.
–Lietuvos kariuomenės dienos proga ką pasakytumėte Lietuvai? Ką palinkėtumėte jaunam žmogui, svarstančiam apie tarnybą?
– Mūsų šalis – Lietuva – nepaprasto grožio, širdies formos valstybė, turinti turtingą istoriją. Mūsų piliečiai – gražūs ir išsilavinę. Labai myliu Lietuvą. Linkiu to jausmo neprarasti kiekvienam, nes mes esame lietuviais gimę!
– Ir pabaigai: kas jums svarbu, bet mes nepaklausėme?
– Mažų žingsnelių menas. Mes, kai gimėme, džiaugėmės kaip vaikai kiekviena nauja diena. Kiekviena diena – dar viena proga džiaugtis gyvenimu. Viskas priklauso tik nuo mūsų.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 gruodžio 14, sekmadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2026