Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

arrow Naujienos 2026 vasario 07, Šeštadienis
Kiek rovė, neišrovė... Spausdinti
Romualda SUSLAVIČIENĖ   
2025 lapkričio 22, Šeštadienis

Mikalaučiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Alma Rapalienė tryško džiaugsmu paskelbus žinią, jog Šauniausios kaimo bendruomenės konkurse užimta ketvirtoji vieta. Asociacijos Mikalaučiškių kaimo bendruomenė nuotr.
Ši skambi eilutė iš daina virtusio Justino Marcinkevičiaus eilėraščio labai tiktų kai kuriems šiandieniniams kaimams. Ir, žinoma, Mikalaučiškėms, iš kurių metams bėgant taupumo sumetimais ir bandant įtikinti, kad „toliau yra arčiau,“ pamažu išgyvendintos visos buvusios „valdiškos“ įstaigos. Šiandien čia nė su žiburiu nerasi mokyklos, felčerinio punkto, pašto skyriaus. Paskutinė duris užtrenkė biblioteka, kur ne tik knygų žmonės ėjo – čia vykdavo įvairios edukacijos, šventės, Pyragų dienos proga pro langus plaukdavo cinamono kvapas. Panaikintos bibliotekos jokiu būdu neatstoja tas išgirtasis bibliobusas – juk ne veltui sakoma, jog kad ir kiek kartotum „cukrus“, saldžiau nuo to tikrai nepasidaro...
Liūdna būna tokiuose kaimuose. Tačiau Mikalaučiškėse, kurių, kaip toje dainoje, „kiek rovė – neišrovė, kiek skynė – neišskynė“, kaimo širdis plaka smagiu ritmu, nes jos gyvastį čia jau nebe pirmus metus palaiko patys gyventojai, susibūrę į asociaciją Mikalaučiškių kaimo bendruomenė.

Praturtėjo nauja erdve
– Kaip sugebėsi pritraukti žmones, tiek ir turėsi, – laiko patikrinta patirtimi dalijasi jau šeštus metus bendruomenei vadovaujanti agronomės diplomą turinti Alma Rapalienė.
Tris dešimtis narių iš pačių Mikalaučiškių ir aplinkinių kaimų jungianti asociacija savo energija ir sumanymais žmones uždegti sugeba, todėl čia organizuojamose talkose ar kituose renginiuose dalyvių netrūksta. Geriausias pavyzdys – praėjusių metų Kalėdinė šventė, į kurią žmonių prisirinko tiek, kad net į salę netilpo. Dar vienas įvertinimas, kuris kalba už save – tradiciniame Kaišiadorių rajono kaimo bendruomenių susitikime paskelbus Šauniausios metų bendruomenės rinkimų rezultatus paaiškėjo, jog asociacijai Mikalaučiškių kaimo bendruomenei atiteko IV vieta. Tai gražus laimėjimas, nes mūsų rajone yra net 39 kaimų bendruomenės.
Šiemet bendruomenė praturtėjo nauja erdve – jai atiteko buvusios kaimo bibliotekos patalpos.
– Turime nemažai jaunų žmonių, kuriems reikalinga jauki vieta susitikti, pabendrauti, tad nusprendėme šias patalpas naudoti užimtumo veikloms, – „Kaišiadorių aidams“ sakė bendruomenės pirmininkė A. Rapalienė.
Naujose patalpose jau „įsikūrė“ padovanotas kompiuteris, tad, pasak pirmininkės, belieka nusipirkti projektorių ir išsipildys sena jaunimo svajonė – bus kur susiburti ir drauge stebėti sporto rungtynes, čia pat jas aptarti, pasidalinti įspūdžiais ir emocijomis. Planuojamos ir kitos veiklos, kurias čia organizuoti bus jaukiau ir patogiau – iki šiol bendruomenės nariai rinkdavosi kaime įrengtoje koplyčioje. Čia jau ne vieną dešimtmetį vykdavo ir pamaldos, kurios dabar – retesnės, nes sumažėjo garbaus amžiaus gyventojų: vieni apsigyveno pas vaikus, kurie jais rūpinasi, kitus namuose uždarė sveikatos problemos. Tačiau ir dabar bendruomenės nariai su savo vėliava noriai vyksta į atlaidus Paparčių bažnyčioje.
Koplyčios salytėje ir toliau planuojama rengti gausesnius susibūrimus, šventes. Kad jos būtų šviesesnės ir linksmesnės, puikiai pasitarnauja bendruomenės sukurto projekto „uždirbta“ šiuolaikiška aparatūra; bendruomenė turi ir kitokio nuosavo turto: savo palapinę, inverterinį generatorių, lapų pūstuvą...

Yra kur sportuoti
Beje, dalyvavimas įvairiuose projektų konkursuose – viena iš stipriausių Mikalaučiškių kaimo bendruomenės pusių. Nors tai reikalauja nemažai laiko, žinių bei gebėjimų, bendruomenė nepraleidžia progos projektų lėšomis praturtinti kaimo gyvenamąją aplinką bei žmonių laisvalaikį. Taip šią vasarą atsirado ir sporto bei sveikatingumo poreikiams skirta erdvė, kuri įrengta gavus LR Žemės ūkio ministerijos finansavimą bei prisidėjus Kaišiadorių rajono savivaldybei. Gyventojai jau spėjo išmėginti įsigytus penkis treniruoklius, taip pat įrengtą krepšinio stovą, suoliukus.
Žinoma, konkursuose pelnius finansavimą, reikia nemažai prisidėti darbu. Smagu, kad pasiryžusių padirbėti vardan savo kaimo Mikalaučiškėse nepritrūksta. Štai rudeniop supuolę į talką bendruomenės nariai artėjančiai žiemai pasiruošė malkų, tad dabar jaučiasi užtikrinti – susibūrę naujose patalpose ar koplyčioje tikrai nešals.
Nemažai darbų laukia pavasarį: prie bendruomenei suteiktų buvusios bibliotekos patalpų, aplink treniruoklių erdvę reikės pakloti šiemet gautas trinkeles, taip pat numatoma jomis iškloti takelį iki biotualeto – mat sanitarinio mazgo buvusioje bibliotekoje nėra.
– Bus ką veikti – reikės ir žemę palyginti, velėną nukasti. Laimei, vienas bendruomenės narys žadėjo pagelbėti su turimu ekskavatoriumi, – ateities planus dėlioja Alma Rapalienė, džiaugdamasi ir nuoširdžia Žaslių seniūnijos bei jos seniūnės Jolantos Gincienės pagalba, neabejingumu mažo kaimo bendruomenės darbams bei rūpesčiams.
Gražus bendravimas Mikalaučiškių bendruomenę ilgą laiką siejo su kun. dr. Algirdu Akelaičiu, buvusiu Žaslių bažnyčios, dabar – Kaišiadorių katedros klebonu dekanu kun. teol. mgr. Algiu Ananiu, puoselėjama bendrystė su bitininku, vargonininku Viktoru Zujumi, Stabintiškių bendruomenės žmonėmis, kuriuos dažnai į svečius kviečiasi ir patys aplanko. Taigi – gyvena nuo pasaulio neužsidarę: Mikalaučiškių atstovai ir šiemet buvo ryškiai matomi „Traktorių dakare“, tradiciniame Lietuvos bendruomenių sąskrydyje Karklėje, jie kvietė „Tautiškai giesmei“ burtis ant nuostabaus Skarbo piliakalnio – visuomet žvalūs, energingi ir nuo savo darbų nepavargę.

Lauks subręstant riešutų
Jeigu kas galvoja, kad Mikalaučiškės yra specialiai globojamos ar aprūpinamos, tie klysta – dėmesio šis nuo rajono centro nutolęs nuostabaus grožio gamtos kampelis gauna tiek, kiek ir visi kiti panašūs. Tačiau čia viešose erdvėse žydi gėlės, apšienauta ne tik bendruomenei priklausanti aplinka, bet ir autobusų stotelės. 
Bendruomenės nariai ne tik darbštumu, savo bendram labui aukojamu laiku prisideda prie kaimo gražinimo, bet ir asmeninėmis lėšomis. Štai šiemet į bendruomenės taupyklę „prikapsėjo“ šiek tiek pinigėlių, prie jų pridėję dalį iš nario įnašų įsigijo 20 skiepytų lazdynų sodinukų. Taip rudenį gimė Riešutų skverelis, kuris pavasarį turėtų apsipilti raudonais violetiniais žiedais.
Gerai, kad būtent lazdynus pasodino: tai ypatingas augalas – mitologijos šaltiniai sako, jog jis – meilės, vaisingumo ir nemirtingumo simbolis, aukštaičių sutartinėse apdainuojamas kaip Gyvybės medis. Ir, tikriausiai, ne veltui buvo sakoma: turėsi paparčio žiedą – būsi turtingas, turėsi lazdyno žiedą – būsi laimingas. To ir palinkėkime šauniajai Mikalaučiškių kaimo bendruomenei!
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 gruodžio 13, Šeštadienis )
 

© Kaišiadorių aidai 2009 - 2026