|
|
| |
2026 sausio 19, pirmadienis |
|
Kai atkaklumas atveria kelius į sėkmę |
|
|
2025 lapkričio 22, Šeštadienis |
 „Lietuvos Maximalistų“ konkurso laureatė Liepa Staninaitė. Nuotr. iš asmeninio albumo Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos IV KTU klasės mokinė Liepa Staninaitė – viena tų jaunų žmonių, kurių pasaulis telpa tarp tiksliųjų mokslų formulių ir poezijos eilių. Save ji vadina tikra „tiksliuke“, daugiausiai laiko skirianti mokslui, tačiau kartu ir kūrybinga siela, rašanti eiles, skaitanti knygas, besidominti menu ir gamta. Liepai patinka derinti logiką ir jausmus – mokslą ir meną, kurie abu, jos žodžiais, padeda pažinti pasaulį iš skirtingų pusių: vienas per tyrinėjimą, kitas – per jausmus ir vaizduotę. Todėl mergina dažnai save vadinanti „tiksliuke“, rašančia poeziją.Šiemet Liepa sulaukė nacionalinio įvertinimo – ji tapo „Lietuvos Maximalistų“ konkurso laureate kategorijoje „Tvarumas ir ekologija“. Šis konkursas išskiria ir įvertina gabiausius, aktyviausius bei labiausiai savo sritį mylinčius šalies moksleivius, jiems skirdamas stipendijas už pastangas. Ta proga su Liepa kalbamės apie jos pasiekimus, tikslus ir svajones. – Kaip ir kada susidomėjai ekologija ir tvarumu? – Nuo vaikystės labai mylėjau gamtą, visada mėgau būti lauke, stebėti aplinką, augalus, gyvūnus. Man gamta visada buvo vieta, kurioje galiu nusiraminti ir pasisemti įkvėpimo. Rimčiau į ekologijos ir tvarumo temas pažvelgiau 10 klasėje, kai pradėjau domėtis mokslininkės keliu ir atlikau savo pirmąjį tyrimą „Taninų ir bendro fenolinių junginių kiekio tyrimas skirtingų rūšių arbatose“. Tuomet supratau, kad net tokie kasdieniai dalykai kaip arbatos pasirinkimas gali turėti poveikį aplinkai – nuo žaliavų kilmės iki gamybos proceso. Būtent tada pradėjau suvokti, jog tvarumas – tai ne tik ekologiniai veiksmai, bet ir atsakingas požiūris į viską, ką darome kasdien.– Koks įvykis ar patirtis paskatino imtis iniciatyvų šioje srityje?– Viskas prasidėjo dar besimokant Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijoje, kai su komanda dalyvaudavau projekte „Žalioji odisėja“. Tai buvo pirmasis rimtesnis susidūrimas su tvarumo temomis, nes kartu kalbėjome apie savo mokyklos problemas, susijusias su ekologija, ieškodavome sprendimų ir siūlydavome, kaip galėtume prisidėti prie pokyčių. Tuomet supratau, kad net maži veiksmai gali turėti realią reikšmę. Po to 10 klasėje dalyvavau rimtesniame Vytauto Didžiojo universiteto organizuotame nacionaliniame konkurse „Mano pasaulis – darniai Lietuvai“, kur su komanda patekome į finalą ir laimėjome 1-ą vietą. Vėliau šis susidomėjimas natūraliai išaugo į gilesnį domėjimąsi mokslu. Pradėjau savarankiškai gilintis į mokslą: 10 klasėje dalyvavau ES jaunųjų mokslininkų konkurse, kuriame pristačiau savo mokslinį darbą, 10–11 klasėse aktyviai gilinau žinias įvairiose konferencijose, kur kalbėjau tvarumo ir ekologijos temomis bei dalinausi savo mokslino tiriamojo darbo apie arbatas rezultatais.11 klasėje dalyvavau VILIPO 2025 konkurse: nacionaliniame etape laimėjau aukso medalį, o tarptautiniame – sidabrą. Visi šie renginiai ir konkursai suteikė man daug žinių, patirties, drąsos, pasitikėjimo savimi ir suvokimą, kaip mokslas gali prisidėti prie tvarios ateities kūrimo.Labai didelę reikšmę mano kelionėje turėjo chemijos mokytoja metodininkė Laima Sabaliauskienė, nes ji visada mane palaikė, lydėjo į konkursus, skatino tobulėti ir tikėti savimi. Be jos palaikymo ir patarimų tikrai nebūčiau taip stipriai ūgtelėjusi nei kaip mokinė, nei kaip žmogus.– Kada nusprendei dalyvauti „Lietuvos Maximalistų“ konkurse, kategorijoje „Tvarumas ir ekologija“?– Kadangi „Maximaliste“ tapau jau antrą kartą, šią programą jau gerai žinojau. Žinojau, kokia tai prasminga ir įkvepianti iniciatyva, todėl nusprendžiau dalyvauti dar kartą. Mane paskatino šeimos nariai ir chemijos mokytoja L. Sabaliauskienė, jie visada mane palaiko, tiki mano galimybėmis ir skatina siekti daugiau. – Kokius projektus, iniciatyvas ar darbus pateikei vertinimui? Kuris iš jų Tau pačiai atrodo svarbiausias?– Vertinimui pateikiau savo darbus ir laimėjimus VILIPO 2025 konkurse. Kaip jau minėjau, Nacionaliniame etape laimėjau aukso medalį, o tarptautiniame – sidabrą. Šis projektas man pačiai yra svarbiausias, nes ne tik atspindi mano ilgalaikį mokslinį darbą, bet ir suteikė daug patirties bei drąsos pristatyti savo tyrimus. Tarptautiniame konkurse taip pat turėjau galimybę bendrauti su dalyviais iš įvairių pasaulio šalių, dalytis idėjomis. Čia įkvėpėme vieni kitus tiek tvarumo ir ekologijos temomis, tiek gyvenimu, mokslu, o tai dar labiau paskatino mane tęsti iniciatyvas tvarumo srityje. Įdomiausia, kad viskas prasidėjo nuo... arbatos puodelio. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, jog tai paprastas gėrimas, bet pasirodė, kad arbatos gali būti kur kas „moksliškesnės“ nei maniau – pradedant nuo arbatžolių kilmės, gamybos iki poveikio aplinkai. Galima sakyti, kad šis tyrimas ne tik išaiškino, kiek fenolių slepiasi skirtingose arbatose, bet ir mane pačią „uždegė“ mokslo ir tvarumo kelyje.– Ką Tau reiškia tapti „Lietuvos Maximalistų“ nugalėtoja tvarumo kategorijoje? Ar tai kaip nors keičia Tavo planus ir motyvaciją?– Tai daug daugiau nei finansinė parama. Tai – didžiulis moralinis įvertinimas, parodantis, kad mano pastangos yra pastebimos. Kai tiek daug laiko ir širdies įdedi į mokslą, toks pripažinimas suteikia dar daugiau motyvacijos tęsti pradėtą kelią ir siekti dar aukštesnių tikslų. Tapimas nugalėtoja tvarumo kategorijoje primena, kad mano darbai gali realiai prisidėti prie atsakingesnio požiūrio į aplinką. Tai įkvepia toliau ieškoti sprendimų ir projektų, kurie būtų naudingi tiek žmogui, tiek gamtai.– Kaip stipendija padės Tavo tolesnei veiklai? Ar planuoji skirti lėšas konkretiems projektams, edukacijai, ar išleisi kažkur kitur?– Stipendiją planuoju panaudoti savo tolesniam moksliniam keliui – studijoms. Tai investicija į ateitį, kuri leis ir toliau tobulėti. Tikiu, kad kiekvienas euras, skirtas mokslui, sugrįžta dešimteriopai per patirtį, žinias ir naujas galimybes.– Su kokiais sunkumais susiduri, vykdydama ekologines iniciatyvas? – Didžiausias iššūkis – laiko trūkumas. Moksliniai darbai, mokyklos veiklos ir projektai reikalauja daug laiko, todėl kartais sunku viską suderinti. Vis dėlto tai mane moko planuoti darbus, pasirinkti prioritetus ir efektyviai organizuoti laiką. Tvarumo srityje pokyčiai vyksta lėtai, todėl svarbu turėti kantrybės ir nuoseklumo. Nepaisant to, kiekvienas projektas ar naujas pažįstamas suteikia žinių ir paskatina toliau kurti bei burti bendraminčius.Tvarumo tema šiandien, mano nuomone, yra ypač svarbi, nes kalbame apie mūsų pačių ateitį. Vis daugiau jaunų žmonių ja domisi, bet vis dar reikia iniciatyvos, kad tvarumas taptų natūralia kasdienio gyvenimo dalimi, o ne tik populiaria tema. Tvariai gyventi – tai reiškia mąstyti atsakingai, sąmoningai rinktis ir suprasti, kad kiekvienas mūsų veiksmas turi pasekmes. Tikiu, kad mūsų karta gali pakeisti požiūrį į aplinką ir parodyti, jog net maži žingsniai gali turėti didelę reikšmę.– Kaip manai, kokia (ar kurios) ekologinės problemos Lietuvoje yra aktualiausios?– Manau, kad Lietuvoje šiuo metu aktualiausios ekologinės problemos yra oro tarša, miškų kirtimas ir vandens užterštumas. Miestuose blogėja oro kokybė dėl automobilių, daug kur kertami miškai, o upės ir jūra teršiamos trąšomis bei atliekomis. Tai veikia gamtą ir mūsų pačių sveikatą, todėl svarbu rūšiuoti, saugoti gamtą ir mažinti taršą.– Kaip matai savo veiklos ateitį? – Kadangi tai jau mano paskutiniai metai gimnazijoje, vis labiau galvoju apie savo ateitį. Savo kelią noriu sieti su tiksliaisiais mokslais, atsiduoti mokslui, ieškoti naujų atradimų, tyrinėti ir kurti. Tvarumo temų neketinu pamiršti, nes jos man svarbios bet kurioje srityje. Manau, kad tvarus mąstymas – tai gebėjimas matyti ilgalaikį poveikį, atsakingai rinktis ir siekti sprendimų, naudingų žmogui ir gamtai.– Kaip Tavo šeima, mokykla reagavo į ekoiniciatyvas / veiklas? Ar sulaukei daugiau dėmesio (viešumo, kvietimų, bendradarbiavimų) po laimėjimo?– Apie mano laimėjimą kol kas žino tik šeima ir artimiausi žmonės. Šeimos reakcija buvo ypatinga, nes jie matė visą kelią nuo pirmųjų bandymų iki šio rezultato, todėl jų džiaugsmas ir pasididžiavimas manimi reiškia labai daug. Gimnazijoje kol kas niekas apie tai nežino, tad visiems tai tikrai bus staigmena. Manau, bus labai smagu pasidalyti šia naujiena ir kartu su mokytojais bei draugais pasidžiaugti pasiektu rezultatu.– Gal norėtum kam nors padėkoti ar pasidalinti mintimis, kurios Tau svarbios, bet liko neištartos mūsų pokalbyje?– Už visus savo pasiekimus ir laimėjimus esu be galo dėkinga savo šeimai, chemijos mokytojai Laimai Sabaliauskienei – už nuolatinį palaikymą, tikėjimą ir įkvėpimą siekti daugiau. Dėkoju už paramą gimnazijos direktorei Jolitai Morkūnaitei. Didžiausias ačiū visiems, kurie mane palaikė ir tikėjo – jūsų tikėjimas tapo mano stipriausia jėga eiti į priekį!Kalbėjosi Alvydė VENSKIENĖ
|
|
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 gruodžio 13, Šeštadienis )
|
|
|
|
|