Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

arrow Archyvas 2026 vasario 07, Šeštadienis
Chašaidaro sapno link Spausdinti
  
2025 lapkričio 22, Šeštadienis

Tautinių mažumų departamento Kaišiadoryse surengtame seminare šalies savivaldybių darbuotojams mūsų kraštą pristatė Kaišiadorių rajono savivaldybės vyr. specialistė Justina Jakštaitė. G. Meškausko nuotr.
Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastoviai renka ir sistemina informaciją apie tautinių bendruomenių padėtį Lietuvoje, ją analizuoja ir apibendrina, o taip pat kasmet skiria padėką bei apdovanoja vieną iš šalies savivaldybių už ypatingą dėmesį tautinėms bendruomenėms, už prisidėjimą prie mažumų kultūros, paveldo ir atminties įamžinimo projektų, skatinančių tarpusavio pažinimą ir tarpkultūrinį dialogą.
Baigiantis pavasariui su džiaugsmu sutikome žinią, kad šis apdovanojimas už tautinių mažumų paveldo ir kultūros puoselėjimą 2024 metais paskirtas mūsų, Kaišiadorių rajono savivaldybei. O neseniai departamento organizuotame seminare Lietuvos savivaldybių darbuotojams apie tautinių mažumų integracijos būdus ir priemones Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Justina Jakštaitė buvo pakviesta pasidalinti, kokius darbus, skirtus tautinėms mažumoms, jų paveldui, vykdėme savo krašte 2024-aisiais.
„Kaišiadorių aidai“ pakalbino JUSTINĄ JAKŠTAITĘ – žmogų, kuris mūsų rajone atsakingas už kultūros paveldo apsaugos politikos įgyvendinimą – ir paprašė pasidalinti įspūdžiais tiek iš seminaro, tiek apie nuveiktus darbus.

Kultūros paveldas suskambo dar ryškiau
– Iš praėjusių, 2024-ųjų, visiems, ko gero, ryškiausiai įsiminė darbai ir renginiai Chašaidarui atminti, jam skirtas atminimo ženklas tarsi visiems laikams įprasmino mūsų miesto pradžios ištakas. Tačiau veikla, susijusi su tautinėmis mažumomis, kurios kartu su mūsų protėviais kūrė šio krašto kultūrą, vyksta nuolat ir yra gana plati...
– Žinoma, prieš pranešimą seminare jaudulio, laimės ir džiaugsmo, kad Chašaidaro legenda keliauja, būta, tačiau smagu, kad turime ir daugiau ką papasakoti kolegoms iš kitų rajonų. Pirmiausia tai – kasmet rajono savivaldybės administracijos skelbiamas tradicinių religinių bendruomenių rėmimo konkursas, kuriam paraiškas gali teikti pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą registruotos tradicinės religinės bendruomenės, kurių buveinė ir pagrindinė veiklos vieta yra Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje. 2024 metais komisijos sprendimu buvo finansuoti dviejų Kaišiadorių krašte veikiančių sentikių religinių bendruomenių projektai. Tai „Mūro Strėvininkų sentikių religinės bendruomenės namų įkūrimas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams – pastato atnaujinimo tęstiniai darbai“ bei „Dūdiškių sentikių religinės bendruomenės Šventųjų paveikslų – ikonų avarinės būklės likvidavimo, konservavimo bei restauravimo tęstiniai darbai“. Restauruotos ikonos „Dievo Motina visiems užtarėja“ bei „Dievo Motina su visais Šventaisiais“. Galime pasidžiaugti, jog ši priemonė prisideda prie ilgalaikių ir itin svarbių darbų įgyvendinimo, kuriuos inicijuoja ne institucijos, bet vietos bendruomenės.
2024 metai Kaišiadorių kraštui buvo itin įsiminti, Kultūros sostinės kontekste materialus ir nematerialus kultūros paveldas suskambo dar ryškiau, buvo dar labiau pasiekiamas ne tik Kaišiadorių krašto gyventojams, bet ir rajono svečiams. Daugelis jų aplankė ir Žiežmarius, kurie jau tapę neatsiejami nuo kultūros židinio – medinės Žiežmarių sinagogos. Kaip žinia, kultūros paveldo objektai neretai ilgai ieško savojo kelio, savojo tikslo ir net naujo veido, o gal reiktų sakyti fasadų ir interjero. Taip ir Žiežmarių sinagoga, kur šiandien veikia Žiežmarių kultūros centras.
XIX a. mieste buvo trys sinagogos, nes didesnę dalį gyventojų sudarė žydai. Sinagoga buvo ne tik maldos, bet ir mokymo ir bendruomenės gyvenimo centras.
Išlikusi sinagoga yra viena iš keturiolikos medinių sinagogų Lietuvoje. Laikas, gamtos veiksniai, o ir atsainus požiūris (ilgą laiką sovietmečiu naudota kaip sandėlis) nepagailėjo šio vertingo objekto, apie tai šiandien liudija 2015 m. darytos nuotraukos, kai pradėtos rengti pirmosios projektinės paraiškos. Žiežmarių sinagogos atgimimas prasidėjo 2016 metų gegužę, tad 2026 m. minėsime dešimtmetį veiklų, skirtų šio kultūros paveldo objekto budinimui. 
Per šį laikotarpį sinagoga buvo sutvarkyta kompleksiškai.
– Prisiminkime pačius reikšmingiausius žingsnius.
– Pirmųjų projektų lėšomis buvo likviduota avarijos grėsmė, sutvarkytos stogo ir perdangų konstrukcijos, restauruotas, suremontuotas stogas bei fasadas. Atkurtas eksterjeras, portalai bei būdingos ir autentiškos detalės, sutvarkyta aplinka bei reikalinga infrastruktūra turizmo poreikiams. 2019 – 2020 metais vykdyti sinagogos vidaus tvarkybos darbai. Remiantis natūroje išlikusių elementų duomenimis, atliktais tyrimais ir fotofiksacijomis, buvo restauruotos lubos ir jų apdaila, restauruotos bei konservuotos kolonos, bimos lubos su rozete, sienų tinkas, grindys. Pastato vidus buvo išdažytas remiantis polichrominių tyrimų ataskaitos duomenimis. Siekta išsaugoti ir restauruoti išlikusius autentiškus interjero fragmentus.
Įgyvendinus penketą projektų, šiandien turime „gyvą“ ir istoriją pasakojantį kultūros paveldo objektą, kuris savyje išsaugojęs žydų tautos palikimą Žiežmariuose bei yra aktualusturizmo objektas regione.
Vedini šių projektų patirčių, 2024 metais drauge su kūrybininkų „Judvi and AŠ“ komanda – architekte Viktorija Sideraite Alon, kūrybininku Albinu Šimanausku ir grafikos dizainere Jūrate Juozėniene – parengėme detalų ekspozicijos projektą „Žydų bendruomenės praeitis Žiežmariuose“. Parengtas patalpų interjero projektas, pritaikant ekspozicijai ir edukacinėms veikloms, aktualizuojant žydų kultūros sklaidą Žiežmarių sinagogoje. Tikimės, jog įgyvendinus šį projektą sinagoga taps ne tik kultūros, bet ir pažinimo centru. Šis projektas mažais žingsniais pradėtas įgyvendinti ir turime vilčių, jog 2026 metais jau galėsime pakviesti į šios ekspozicijos pristatymą, nors ir šiomis dienomis drąsiai ir su džiugesiu kviečiame apsilankyti sinagogoje vykstančiuose renginiuose.

Iškiliausioms tautinių mažumų asmenybėms paminėti – tradiciniai renginiai
– Jeigu Žiežmariai paveldo pras-me pirmiausia asocijuojasi su sinagoga, tai Žasliai – su Leopoldu Godovskiu...
– Kalbant apie renginius, skirtus tautinių mažumų asmenybėms, išskirtume net kelis ir vienas jų vyksta būtent Žasliuose. Tai koncertas „Aplink pasaulį su Leopoldu Godovskiu“.
Leopoldas Godovskis – garsiausias pasaulio žaslietis, Lietuvos žydų kilmės pianistas, pedagogas, kompozitorius, laikomas vienu geriausiu visų laikų pianistu.
Likimas susiklostė taip, kad Žasliuose, o ir Lietuvoje, L. Godovskis praleido labai nedaug laiko, bet atmintyje Žasliai jam išliko ilgam. Žasliai Leopoldą Godovskį atrasti pakvietė lygiai prieš dešimtmetį. 2014 metais pianistas Dainius Vaičekonis L. Godovskio kūrinių rečitaliu užliejo Žaslių kultūros centro salę, o 2024 metais – pianistė, muzikos pedagogė, kultūros veikėja Mūza Rubackytė drauge su Sietlo Ramiojo vandenyno universiteto docentu ir klaviatūros studijų vadovu, pianistu Dainiumi Vaičekoniu ir daktaru, dėstytoju, pianistu Carlas Peterson kvietė visus apkeliauti pasaulį su Leopodo Godovskio kūriniais.

Legenda gyva!
– Savo pranešimą seminare baigėte praėjusiais metais sukurtu animaciniu filmuku „Chašaidaro sapnas“. Jo idėjos autorius – Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius, režisierė – Gintarė Valevičiūtė-Brazauskienė. Labai vertinga ir tai, kad kario vaizdinys sukurtas pagal 2010 m. istoriko Arvydo Pociūno ir dailininko Mariaus Zavadskio rekonstrukcinį piešinį. Savo miesto vardo kilmė daugumai kaišiadoriečių jau buvo žinoma, tačiau apie pačią Chašaidaro asmenybę sužinojome nemažai naujų faktų, džiaugiamės, kad žinia, iš kur atsirado Kaišiadorių pavadinimas, plačiai nuskambėjo ir už rajono ribų.
– Miestai, vietovės ar reiškiniai neretai turi savąją legendą, taip ir Kaišiadorys. Mūsų – Chašaidaras. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinių sąraše paminėtas dabartinių Kaišiadorių apylinkėse, prie Verdasos upelio, gyvenęs ir žemes valdęs totorius Chašaidaras Momulevičius. Jo vaikai tėvavardį pradėjo naudoti kaip pavardę, vėliau ji prigijo ir vietovardžiui.
Šios legendos fragmentas tapo ir festivalio „Kas čia daros?“ dalimi, vyko teatralizuotos ekskursijos „Nuo Chašaidaro iki Kaišiadorių“, kurios atskleidė, jog pažinimas perpintas su aktoriniu momentu ir kostiumo rekonstrukcija gali tapti svarbia komunikacijos ašimi kuriant istorinį naratyvą.
Taip pat vyko riterių turnyras „Chašaidaro taurė 2024“, kur net tik demonstruoti šarvai, buvo sukurtas riterių miestelis, bet ir vyko parodomosios raitelių programos. 
Renginiuose ši žinutė tapo mūsų vienu iš simbolių. Na, o kad legenda būtų patvirtinta, ją reikia patikrinti. 2024 metais drauge su archeologais numanomoje senųjų totorių kapinių teritorijoje, Gudienoje, atlikome žvalgomuosius archeologinius tyrimus remdamiesi istorine medžiaga bei kartografija, kurią atrado Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius. Deja, kol kas lokalizuoti objekto nepavyko, bet laukia ateities tyrimai.
Chašaidaras ir Gudiena neatsiejami. Chašaidaro vardu imtas vadinti ir jam priklausęs dvaras – 1590 m. pirmą kartą paminėta gyvenamoji vietovė Košeidarova (rus. ???????????). Šios įsimintinos datos kontekste Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija organizavo atvirą idėjų konkursą skulptūrinio elemento sukūrimui, pastatymui ir aplinkos sutvarkymui, senųjų totorių kapinių ir dvarininko totoriaus Chašaidaro atminimo įamžinimui. Gudienoje buvo atidengta Luko Šiupšinsko skulptūra „Chašaidaras“. Autorius, pristatydamas skulptūros idėjos atsiradimą, minėjo, jog kūrė skulptūrą Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono 30-mečio progai, kaip žinia, būtent šio bataliono įkūrėjas – totorių karžygys Ulijanas. Tad skulptorius supratęs, jog būtent šių atsitiktinumų dėka turi dalyvauti skulptūros sukūrimo konkurse. Laimėjęs konkursą, ir sukūrė skulptūrą „Chašaidaras“. 
Šią iniciatyvą įvertino ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas įteikdamas padėką ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos aukso ženklą Kaišiadorių savivaldybės administracijai už nuopelnus Lietuvos totorių bendruomenei, puoselėjant Lietuvos totorių istoriją bei kultūrą. Beje, teatralizuota ekskursija ir šiemet neapsiėjo be Chašaidaro paminėjimo, jos dalyviai aplankė skulptūrą Gudienoje, vaišinosi totorišku plovu, kurį pagamino Marius Radlinskas.

Apdovanojimas įpareigoja
– Smagu, kad Kaišiadorių vardas skamba ir toliau, nors Kultūros sostinės titulą jau perleidome Druskininkams. Vos daugiau kaip prieš savaitę Tautinių mažumų departamento surengtas seminaras visos šalies savivaldybių darbuotojams vyko būtent mūsų mieste. Kuo daugiausia domėjosi atvykę svečiai? Kas Jums, kaip paminklosaugininkei, paliko ryškiausią įspūdį?
– Taip, išties smagu, jog Kaišiadorių vardas ne tik skamba, bet ir aidi toliuose. Šio seminaro temos apėmė materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo aktualizavimą. Manau, kad kiekvienas regionas turi savo legendų, savo paveldo klodų, apie kuriuos ne visada žinoma. Man šis seminaras – galimybė ne tik pasakyti, ką mes nuveikiame, bet taip pat ir pakviesti pažinti Kaišiadorių kraštą. Chašaidaro legenda daugeliui buvo negirdėta, tad džiugu, kad įgyvendinami projektai padeda skleisti žinutę apie mus, kaišiadoriečius.
Taip pat džiugu, kad jaučiame rajono vadovų palaikymą. Seminare dalyvavo, susirinkusius sveikino, jo aktualijomis domėjosi savivaldybės meras Šarūnas Čėsna, kiti atsakingi darbuotojai.
– Seminare visos komandos, kuriančios, veikiančios ir saugančios materialų ir nematerialų kultūros paveldą, vardu kalbėjote, jog gautas Tautinių mažumų departamento Apdovanojimų komisijos įvertinimas yra paskata tęsti ir ieškoti naujų plotmių. Nors 2026-ųjų rajono savivaldybės biudžetas dar tik rengiamas ir finansavimas dar nėra aiškus, visgi – kokius darbus planuojate, kokius lūkesčius nešatės į ateinančius metus?
– Išties, šis apdovanojimas – tai ilgalaikių tikslų ir projektų įvertinimas. Kaip ir kasmet, tęsime Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos tradicinių religinių bendruomenių rėmimo konkursą. Vykdysime projektus Žiežmarių sinagogos aktualizavimui ir pritaikymui gyventojų poreikiams. Lūkestis, turbūt, kaip ir kasmet, kad Kaišiadorių krašte rastųsi kraštą reprezentuojančių objektų bei krašto istoriją atskleidžiančių pasakojimų.
2026 metais minėsime Kaišiadorių vyskupijos 100-metį, tad metai bus orientuoti į šios datos minėjimą. Manau, kad, kaip 2024 m., 2025 m., taip ir 2026 m. kraštui atneš kai ką naujo ir netikėto.
– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Romualda SUSLAVIČIENĖ
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 lapkričio 29, Šeštadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2026