Kaišiadorių aidai - Mokytojo Vlado Bagdono eksponatų paroda – tarsi kelionė per jo gyvenimą

Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

Naujienos

2025 lapkričio 19, trečiadienis

Mokytojo Vlado Bagdono eksponatų paroda – tarsi kelionė per jo gyvenimą

Spausdinti

2025 spalio 30, ketvirtadienis
Vladas Bagdonas rodo nuotraukas iš laikotarpio, kai dirbo mokykloje ir buvo jauni jauni... Alvydės Venskienės nuotr. Spalio 7-ąją Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijoje, naujai įrengtoje kolekcininkų erdvėje, įvyko jaukus susitikimas su buvusiu šios ugdymo įstaigos mokytoju Vladu Bagdonu bei artimesnė pažintis su jo darbais ir visą gyvenimą rinktais eksponatais. „Labai smagu, kad parodų ciklą pradedame buvusio ilgamečio mokyklos mokytojo Vlado Bagdono paroda, – pasidžiaugė Virginijus Brazys, prisipažinęs, kad kalbant „šiek tiek virpa viduje, nes yra įpratęs kreiptis „uošvi arba seneli“ (Vladas yra Virginijaus žmonos Redos tėvelis – autorės pastaba), o čia reikia kreiptis „mokytojau“. Jis sakėsi žinąs, kad Vladas buvo puikus pedagogas, nes kiekvienais metais per Paskutinio skambučio šventę prie Bagdonų namų atvažiuodavo abiturientai, kurie garsiais automobilių signalais ankstyvą rytą prikeldavo visus gatvės kaimynus, o mokytojas tuomet per balkoną nuleisdavo mokiniams šakotį. „Tai man, ko gero, geriausias liudijimas to, kad Vladas buvo visų mylimas ir gerbiamas mokytojas ir kad ta pagarba liko dar ilgam, net ir baigus profesinę veiklą“, – mintimis dalinosi šios parodos organizatorius. Parodoje, kuri simboliškai pavadinta „Sugrįžimas“, išvydome ne tik tai, kuo mokytojas gyveno darbe – įvairūs laivų modeliai, medžio ir metalo dirbiniai, bet ir tai, kuo gyveno po darbo: surinkta daugybė vertingų monetų, banknotų, restauruoti seni buities rakandai, kurie yra dar iš jo tėvų namų: šlajukai (išeiginės rogės su sėdynėmis), brička, verpimo ratelis, lygintuvas, padaryta nemažai inkrustacijų, parašyta knyga apie gimtas vietas ir artimus žmones, o kur dar gausybė įvairiausių padėkų, apdovanojimų, pelnytų už gerą darbą, kur daugybė medalių už įvairiausius pasiekimus... Paskutiniu metu Vladas dar ir tapyti pradėjo: Jonas Katkevičius pakvietė jį į Trečiojo amžiaus universiteto dailės studiją ir taip gimė dar vienas pomėgis. Virginijus pacitavo japonų patarlę: „Geriau nei tūkstantis dienų kruopštaus mokymosi yra viena diena su puikiu mokytoju“. Prieš mus, atėjusius į parodos atidarymą, sėdėjo du puikūs mokytojai – Janina ir Vladas Bagdonai. Jeigu paroda būtų surengta dar po metų – 2026-aisiais, tai kartu minėtume ir 50 metų Vlado profesinės veiklos datą. O kolekcionuoti, kaip pats teigia, jis pradėjęs dar anksčiau. Paklausyti prisiminimų ir pamąstymų apie nueitą gyvenimo kelią, kuomet mokytojas ne tik mokė, bet ir kolekcionavo bei kūrė, sugužėjo gimnazijos bendruomenė, kolegos, buvę mokiniai, esami kaimynai, šeimos nariai. „Beveik visi pažįstami, su visais dirbta, bendrauta“, – akimis permesdamas susirinkusiųjų veidus sakė Vladas Bagdonas. Pradžių pradžia Jis papasakojo, kad gimė 1947 metais Betygalos apylinkėje, Gedvydų kaime, netoli Maironio tėviškės. 1967 metais baigė Kauno technologijos technikumą ir įgijo baldų gamybos specialybę, tapo technologu-konstruktoriumi. „Medis man visuomet kvepėjo“, – prisiminė kolekcininkas ir prisipažino, kad pasirinko eiti dirbti ten, kur daugiausia algos mokėjo. Taip jis atsidūrė Veliučionių specialiojoje profesinėje mokykloje, kur mokėsi sunkesnio elgesio vaikai. Vėliau profesinis kelias nuvedė į Kėdainius, o dar vėliau, jau suradęs antrąją pusę – Janiną, atsidūrė Kaišiadoryse – ten, kur ir dirbo visą likusį laiką iki profesinės veiklos pabaigos. Prisiminė mokytojas, kad kolekcionuoti pradėjo1973–1974 metais, kai uošviai davė maišelį sidabrinių monetų. O tuomet pasipylė visokių dalykų rinkimas. „Viską, ką seno rasdavo, į namus nešdavo“, – šypsodamasi sakė Vlado žmona Janina. O paklausta, kur tie daiktai buvo laikomi, atsakė, kad pilnas visas bufetukas, užkrautos spintos lentynos, sandėliukai. Atsimena Vladas, kad surinktas monetas, dažniausiai klijuodavo lėkštėse, kurias pats ištekindavo. O laiko tam atrasdavo dažniausiai tada, kai sirgdavo ir nereikėdavo eiti į darbą. „Paklijuoji gerą pusdienį, – sakė Vladas, – ir matai, kad negali nuo tų garuojančių klijų atsistoti...“ (juokėsi). Istorija apie kryžių gimnazijos mokytojams, stovintį Kryžių kalne „Mokykloje buvo vamzdžių, kurie – 6 metrų ilgio, 10 centimetrų storio. Paklausiau direktoriaus Stanislavo Berniko, ar galiu juos naudoti, – pasakojo mokytojas. – Leido. Su mokiniais pradėjome gaminti kryželius. Po to nusprendžiau pasitarti su dvasininkais, ar gerai darome. Monsinjoras Sudavičius patvirtino mano idėją.“ O vyskupas Juozas Matulaitis paklausė Vlado, kodėl tas kryžius sudėtas iš 21 kryžiaus. „Einam į XXI amžių“, – atsakęs mokytojas. „Gerai“, – pritaręs jam vyskupas. „O kokia intencija jis bus statomas?“, – vėl pasiteiravęs vyskupas. „Už mirusius mokytojus ir už esamus mokytojus“, – atsakęs Vladas. Vyskupas vėl pritarė mokytojo mintims. „Ir dabar tas mūsų pagamintas kryžius stovi Kryžių kalne. Ir dar stovės ilgai, nes jis metalinis“, – užtikrino kryžiaus autorius. Mokyklos bendruomenė ir dabar labai dėkinga už šią įspūdingą dovaną. Dar vienas Vlado pagamintas kryžius stovi tėviškėje, padarytas toks, koks ir buvo anksčiau, ir pastatytas tėvų Auksinių vestuvių proga, taipogi jis išdrožęs porą koplytstulpių – vienas yra Vlado namų kieme, o kitas – Gedvydų kaime. Prisiminimų keliais su tais, kurie ėjo kartu Parodos atidaryme kalbėjo buvę kolegos, prisimindami drauge praleistą laiką, buvę mokiniai – dabartiniai gimnazijos mokytojai, pasidalinę prisiminimais apie mokytoją, kaimynai, kurie žavisi Bagdonų darbštumu ir meile ūkininkavimui, Kaišiadorių kolekcininkų klubo „Kaišedarai“ vardu į narių gretas raginę prisijungti Regina ir Romas Urmilevičiai. Dabartinė gimnazijos direktorė Jolita Morkūnaitė papasakojo, kad iš mokytojų Bagdonų daug ko išmoko: kai 1997-aisiais atėjo dirbti į gimnaziją, iš Janinos mokėsi begalinio kruopštumo, tvarkingumo, visko sudėliojimo į segtuvus, tokių savybių, kurios, beje, labai svarbios ir kolekcionieriui. „Tai būdinga ir mokytojui Vladui, nes matome, kaip parodoje viskas susisteminta ir sudėliota“, – pastebėjo ugdymo įstaigos vadovė, prisiminusi tą laikotarpį, kai Vladas Bagdonas kartu su dabar jau a. a. Antanu Paulausku darbavosi mažojoje mokyklėlėje, vaikus prikaustydami prie laivų aviamodeliavimo. Direktorė pastebėjo, kad mokytojai Bagdonai savo prigimtimi gavę Dievo dovanas būti tikrais mokytojais, tokiais, kuriuos mokiniai ne tik gerbia, bet ir myli. Sveikindami su parodos atidarymu, Bagdonų vaikai – dukra Reda ir sūnus Ramūnas – prisiminė laiką, kai jų šeima gyveno mokyklos pirmame aukšte. Jie papasakojo savo vaikiškus nuotykius, pasidalino mažais kasdienybės epizodais, kurie šiandien suskambo tarsi švelnūs prisiminimų aidai. Tačiau svarbiausia, kad tapę suaugusiais jie patys stebisi tėčio gebėjimu nuolat atrasti save vis kituose gyvenimo etapuose. „Kai jaunas esi, į tėvus žiūri vienaip, o dabar, iš laiko perspektyvos, pradedi daug ką kitaip vertinti, – sakė Ramūnas. – Būdamas mažas, žiūrėdavau į surinktų litų krūveles ir svarstydavau, kiek galėčiau už juos nupirkti kažko naudingo. Tėtis tada paaiškindavo pinigų vertę savaip – skaičiuodavo, kiek karvių galima būtų už juos įsigyti.“ Tos šiltos istorijos, pasakojamos su šypsena ir pagarba, kūrė ypatingą atmosferą. Atrodė, kad į gimnaziją sugrįžo ne tik mokytojas Vladas Bagdonas, bet ir jo gyvenimo laikas – pilnas šviesos, vaikų šurmulio ir paprastų, bet brangių akimirkų. Prisipažinsiu, kai du seni kolegos – Romaldas Kriugžda ir Vladas Bagdonas – apsikabino, sudrėko akys. Bet išties tą akimirką pravirko ne akys, o siela, nes tai buvo gerokai daugiau nei paprastas apkabinimas – tai buvo viso gyvenimo sugrįžimas, tylus padėkos gestas už kartu nueitą kelią. Patalpoje kvepėjo Vlado bičių medumi, duona, prisiminimais. Ir buvo neapsakomai šviesu... Tarsi mokytojas būtų parnešęs į gimnaziją dalelę savo namų, savo širdies, savo gyvenimo. Paroda „Sugrįžimas“ – tai ne tik eksponatai vitrinose. Tai žingsniai atgal ir į priekį vienu metu. Į laiką, kuriame viskas prasidėjo, ir į dabartį, kurioje vis dar gyva mokytojo dovanojama šviesa.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 spalio 30, ketvirtadienis )

Naujausias numeris

Europos pulsas

MRF

MRF remia „Kaišiadorių aidų“ veiklos (28 683 Eur) projektą.

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Kaišiadorių rajono savivaldybė

EKKL

Už saugią Lietuvą

ziezkc