Kaišiadorių aidai - Kauniečiai Žiedūnė ir Renatas Strumskiai svajonę pavertė tikrove: Aleksandruvkos kaime įkūrė ūkį ,,Pamiškės pasaka“

Naujienos

Archyvas

Redakcija

Reklama

Skelbimai

Privatumo politika

Šiuo metu 2 skaitytojai

Naujienos

2025 lapkričio 19, trečiadienis

Kauniečiai Žiedūnė ir Renatas Strumskiai svajonę pavertė tikrove: Aleksandruvkos kaime įkūrė ūkį ,,Pamiškės pasaka“

Angelė RABAČIAUSKIENĖ
2025 spalio 21, antradienis
Aleksandruvkos kaimo seniūnaitis Renatas Strumskis su žmona Žiedūne ir alpakomis savo tvarkingoje sodyboje. Angelės Rabačiauskienės nuotr. Iš pirmo žvilgsnio Renato ir Žiedūnės Strumskių, daugiau kaip prieš aštuonerius metus apsigyvenusių Aleksandruvkos kaime, ūkis „Pamiškės pasaka“ neturi nieko bendro su bet kokiais stebuklinių pasakų veikėjais: raganomis, laumėmis, princais ar princesėmis. Ir tai dėl to, kad čia stebuklais nė nekvepia. Tačiau tikrovė, kurioje atsidūrėme kartu su Pravieniškių seniūnu Kęstučiu Marcinkevičiumi, išvykę iš Pravieniškių, pranoko visus lūkesčius, sustojus prie Aleksandruvkos kaimo seniūnaičio Renato Strumskio ir jo žmonos Žiedūnės sodybos vartų. Negalėjo nestebinti prieš akis atsivėręs kaimo sodybos vaizdas: į tolį nusidriekusi lygutėlė žalia veja su įvairių formų vaikų žaidimo aikštelėmis, aviliais, sūpynėmis ir tyloje sustingusiais medžiais. Į matymo lauką pateko ne tik keletas įvairaus dydžio alpakų, ramiai vaikštinėjančių po teritoriją, bet ir pats sodybos šeimininkas Renatas, jo žmona Žiedūnė ir trys vienas už kitą mažesni jų vaikučiai. Pokalbį su Renatu pradedame apie jo, kaip seniūnaičio, veiklą kaime. Trumpai užsiminęs, jog ne tik dėl noro užsiimti kokia nors visuomenine veik-la, jis tapo Aleksandruvkos kaimo seniūnaičiu, o greičiausiai dėl to, kad jam labai norėjosi pagelbėti seniūnui bei kaimo žmonėms sprendžiant įvairias problemas, jis pasidžiaugė, jog kaime nekyla nei kokių didelių problemų, nei bėdų, ko seniūnija nebūtų pajėgi išspręsti. „Svarbiausia, – pabrėžė jis,– kad seniūnijoje žiemą nėra užpustytų ar nepravažiuojamų kelių. Susisiekimas su aplinkiniu pasauliu yra geras, nes keliai labai greitai nuvalomi ir Aleksandruvkos kaimo žmonėms dėl to nekyla jokių problemų“. O ko daugiau reikia miestiečiams, apsigyvenusiems atokiame ir miškų apsuptame kaimelyje, kaip tik gero susisiekimo su išoriniu pasauliu?! * * * Tad prakalbus apie pradžią, kuomet daugiau kaip prieš aštuonerius metus ką tik susituokę Kauno miesto gyventojai Renatas ir Žiedūnė Strumskiai apsigyveno Aleksandruvkos kaime įsigytoje sodyboje, išgirstame, jog jų istorija prasidėjo 2018 metais, kai pradėjo bitininkauti ir gilintis į bičių pasaulį. Ūkis „Pamiškės pasaka“, pasak Žiedūnės Strumskienės, gimė iš dviejų svajonių: vyro Renato svajonės auginti bites ir jos svajonės auginti alpakas. 2023 metais pradėtos siūlyti edukacijos apie bites ir bičių terapiją sulaukė didžiulio susidomėjimo, o 2024 metais įsigijus pirmąsias alpakas Korį ir Gutį, pradėtos rengti jungtinės edukacijos apie alpakas ir bites. „Bitės mūsų šeimos gyvenime, – paaiškino Žiedūnė, – jau aštuoneri metai, o alpakos – dveji. Kai abi svajonės susijungė, gimė idėja sukurti erdvę, kurioje žmonės galėtų atsigauti ir pasikrauti teigiamų emocijų gamtos apsuptyje tarp alpakų ir bičių“ . * * * Neatpažįstamai dabar pasikeitusi Renato ir Žiedūnės sodyba. Nemažai laiko prireikė Renatui, statybos inžinieriui, baigusiam aukštuosius mokslus, kol pertvarkė ne tik gyvenamąjį namą, bet ir aplinką pagal savo sumanymus. O meniškos sielos ir kupina kūrybinių sumanymų Žiedūnė, aplinkos apželdinimo specialistė, baigusi gyvūnų mokslo studijas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje, atkakliai siekusi svajonės gyventi savo sodyboje kaime, susidūrė ne tik su sunkumais, bet ir su įvairiais iššūkiais. Tačiau tai neatšaldė jos entuziazmo ir nepalaužė valios. Atsitiko taip, kad sutapo ne tik jų su vyru požiūriai ir siekiai, bet ir abiejų sielos žvelgė į tą pačią pusę. Tad negąsdino jų nei laikini nepatogumai, nei sunkumai. „Nusipirkome tą sodybą,– patikslino Renatas, – ir viskas taip išsirutuliojo, kad galėjome po tam tikro laiko įgyvendinti ir mūsų svajones. Aš svajojau apie bites, tad pirkdami sodybą įsigijome pirmuosius du avilius, o žmonos svajonė – auginti alpakas, išsipildė šiek tiek vėliau“. Žiedūnė į klausimą, kodėl ji, miestietė, gimusi ir augusi Kaune, panoro gyvenimą susieti su kaimu, atsakė, jog ji augo nuosavame name Kaune su ūkiu, kuriame netrūko ūkio darbų. Tad neįsivaizdavo savo gyvenimo be erdvės ir gamtos. Tam geriausiai tiko nusižiūrėta sodyba miškingame Aleksandruvkos kaime, apgaubtame tylos ir ramybės. Pasak sodybos šeimininkų, asmeniniai planai – plėstis, gražintis, būti gražesniems ir patrauklesniems, įgyvendinti viską, apie ką svajojo, ko siekė, netruko išsipildyti su kaupu net ir gimus trims jų vaikučiams – šešiamečiui Orijui, trejų metukų Žiedei ir vienerių metukų Majai. Renatas neslepia, jog vis dar turintys įvairiausių minčių ir idėjų, tačiau kartu supranta, jog užsigriebti per didelio kąsnio neverta. Tad iš visos širdies ėmėsi sodybos gražinimo bei puošybos elementų. „Čia nėra nieko pirkto,– sako jis,– viskas mano paties rankomis sukurta“. Negali nesižavėti Renato statiniais. Akį traukia meniškos sūpuoklės, įvairūs vaikų žaidimams bei edukacijoms skirti statiniai, pavėsinės, suolai bei namelis terapijai su bitėmis. Sodybos šeimininkai lankytojams siūlo įvairias edukacijas, žygius su alpakomis po vietinį mišką, erdvę jaukioms šventėms gamtoje, bičių avilio terapiją bei bičių produktus. „Bičių terapija, – paaiškina Renatas,– tai poilsis ant specialių avilių gultų, kur žmogus guli tiesiog virš bičių šeimų. Jaučiama jų skleidžiama šiluma, vibruojantis sparnelių dūzgesys, monotoniškas garsas. Tai veikia kaip natūrali meditacija. Tyrimai rodo, kad bičių terapija padeda mažinti stresą, gerinti miego kokybę, stiprinti kvėpavimo sistemą, mažinti sąnarių skausmus. Mūsų lankytojai dažnai sako, kad po seanso jaučiasi tarsi pabuvę gilios ramybės būsenoje. Visos veiklos pritaikytos įvairaus amžiaus lankytojams – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems“. „Mums „Pamiškės pasaka“, – vyro mintis pratęsia Žiedūnė, – tai ne tik darbas, tai mūsų gyvenimo būdas. Kasdienybė sukasi tarp bičių, alpakų, šeimos ir lankytojų būrio. Mūsų trys vaikai auga kartu su gyvūnais, o mes džiaugiamės galėdami priimti svečius į savo pasaulį. Didžiausia dovana – matyti, kaip žmonės išvyksta šypsodamiesi, nusiraminę ir praturtinti naujais įspūdžiais“. Tačiau vienaip ar kitaip prisimenant pasakas bei jų herojus, pajuokaujame: ,Kokia „Pamiškės pasaka“ be pagrindinio pasakų herojaus – pilko vilko? Ir ar ramiai šalia miškų po erdvią sodybą gali vaikščioti alpakos, ir ar nesibaiminama plėšrūnų?“ Visai rimtai į šią pastabą sureaguoja sodybos šeimininkas Renatas: „Taip, – prataria jis, – pirmiausiai pasirūpinome visų saugumu: sodybą aptvėrėme tvora. Juk tai ir dėl trijų vaikučių, drąsiai bėginėjančių po teritoriją, saugumo. Vilkai dideli, gal vieni niekai jiems būtų, kokią tvorą įveikti, matant už jos tokį „kasnį“, kaip alpaka.“ Paprieštaravus, kad, vargu, ar „Pamiškės pasaką“ ryžtųsi atakuoti kokie plėšrūnai, Renatas tik palinguoja galva: „Supraskit, saugumas būtinas, plėšrūnai nenuspėjami.“ * * * Gera buvo susipažinti su šiais įdomiais ir entuziastingais žmonėmis, išgirsti, kaip jiems sekėsi įgyvendinti savo svajones ir kartu rūpintis savo trimis mažyliais, augančiais tokioje gražioje ir palaimingoje aplinkoje. Dar smagiau žinant, kad „Pamiškės pasaka“ gimė iš sodybos šeimininkų noro atspindėti šią unikalią vietą – pasakišką ramybę, kurią suteikia miško glūduma, septynių alpakų švelnumas ir bitučių kruopštumas. Tai erdvė, kur kiekvienas, ištrūkęs iš miesto šurmulio, gali įkvėpti gryno oro, pasimėgauti gamta ir pažinti kitokį pasaulį, juolab kad sodyboje laukiami žmonės, kuriuos žavi ramybė, gamtos grožis, bendravimas su gyvūnais, o taip pat ir edukaciniai užsiėmimai bei veiklos, pritaikytos įvairaus amžiaus lankytojams – tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 spalio 21, antradienis )

Naujausias numeris

Europos Pulsas

MRF remia „Kaišiadorių aidų“ veiklos (28 683 Eur) projektą.

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje