Kaišiadorių aidai - Prisiminimų takais po Kaišiadoris

Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

Naujienos

2025 lapkričio 18, antradienis

Prisiminimų takais po Kaišiadoris

Spausdinti

Alvydė VENSKIENĖ
2025 spalio 21, antradienis
Ar dar prisimenate, kaip atrodė senieji Kaišiadorys? Kur buvo pirmieji mūsų vaikystės takai, kaip garsiai dundėjo traukinių ratai ir kur kvepėjo šviežiai iškepta duona? Kartu su susirinkusiais kaišiadoriečiais pasivaikščiota prisiminimų takais, kokie Kaišiadorys buvo nuo 1922 metų iki šiandien... Dovilės Barysienės nuotr. Spalio 7-osios popietę Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centre apsigyveno prisiminimai – šilti, nostalgiški, kartais linksmi, o kartais tokie, apie kuriuos kalbėti graudu ir liūdna... Čia vyko „Prisiminimų apie Kaišiadoris ir kaišiadorietiškų produktų ragavimo popietė“, skirta vyresnio amžiaus žmonių savaitei. Į renginį susirinkę kaišiadoriečiai dalijosi savo gyvenimo istorijomis, pasakojo apie miesto pokyčius, sklaidė senas fotografijas. „Daug kas prieš renginį klausė: kas tas vyresnis žmogus, ar mes jau tokie? Jei jaunimui vyresnis atrodo keturiasdešimtmetis, tai mums ir aštuoniasdešimtmetis dar nėra senas – dažnai jis gyvena pilnavertį gyvenimą ir turi kuo pasidalinti“, – šypsojosi Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Giedrė Streikauskaitė. „Ir aš jaučiuosi vyresnė, nes jau turiu ką prisiminti. Kai turistams pristatome Kaišiadorių kraštą, ne apie ateitį fantazuojame, o kalbame apie praeitį – juk iš jos viskas ir prasideda.“ Giedrei Streikauskaitei, pasitelkus Google Maps ir virtualiai „vedžiojant“ po Kaišiadoris, o gidui Aurelijui Balčiūnui vaizdžiai pasakojant, popietės dalyviai ėjo praeities takais – nuo 1922 metų iki šiandienos ir stebėjo, kaip per laiką kito miesto vietovės. Buvo prisiminta, kad Vilniaus gatvėje veikė pirtis, kurioje išsimaudyti tekainavo vos 20 kapeikų, kad geležinkelio parduotuvė garsėjo kokybiškomis prekėmis, senose šarvojimo patalpose veikė areštinė, o buvę pionierių namai kadaise talpino mokyklą. Senos nuotraukos priminė cerkvę, kurią Kaišiadorys turėjo iki 1922 (kitais šaltiniais – iki 1924) metų, o iš pasakojimų iškilo vietos, kur veikė pirmoji gaisrinė, žydų mokykla, kur buvusi įrengta pirmoji tarpukario biblioteka ir kino teatras, kai filmai buvo rodomi tiesiog ant paklodės. Atminty daug kam iškilo miesto vietos, kuriose virė gyvenimas – geležinkelio stotis, aplink kurią kūrėsi pirmieji pastatai, veikė turgus, kadaise buvo stalių amatų mokykla. Bėgant metams, keitėsi pastatų paskirtys, o kai kurių iš viso nebeliko arba jų vietose stovi kiti. Žmonės pasidalijo prisiminimais apie tuometines parduotuves, kepyklą, siuvyklas, universalinę, stoties restoraną, apie tai, kur pirkdavo ledus, kur mokėsi Algirdas Brazauskas ir kurį pastatą kaišiadoriečiai anksčiau vadino „zabiegalka“. Įdomiomis detalėmis apie Veterinarijos institutą, greta Gudienos tvenkinio esantį sodą, priklausiusį Strumilai, pasidalino Aidas Bernatonis, papasakojęs ir ne vieną istoriją, išgirstą iš 95-erių metų kaišiadoriškės, ir dabar gyvenančios Gudienoje. o kaišiadorietis Vytautas Juras atsinešė albumą su vienos šeimos vakaronių nuotraukomis, darytomis prieš 40 metų. Daug autentiškų, iki šiol niekur nefiksuotų faktų Giedrė Streikauskaitė žymėjosi ir žadėjo juos panaudoti būsimose ekskursijose apie miesto praeitį. Popietės metu netrūko šypsenų, nuoširdžių pasakojimų ir skanių vietos gamintojų vaišių. Po renginio dalyviai dar ilgai nesiskirstė, bendravo, mėgavosi burnoje tirpstančiu „Sandros saldumynai“ iškeptu tortu ir skanavo mėsos gaminių, kuriais vaišino „A.V. Mėsinė“ (savininkė Aida Vitkūnienė). * * * Gal kas jau skaitėte neseniai socialiniuose tinkluose nuvilnijusią mintį: jei esi gimęs 1960-aisiais, užaugęs 1990-aisiais ir pasiekei 2025-uosius, tu išgyvenai septynis dešimtmečius, du šimtmečius ir du tūkstantmečius, o nežiūrint į tai – tau nėra net 70 metų! „Mano brangieji, tada mes – nemirtingi!“, – skelbė užrašas. Pasvarsčiau, kad tokios popietės, kaip ši, ir yra savotiškas nemirtingumo atspindys, kai laikas sustoja, o žmogus dalijasi tuo, ką nešiojasi širdyje. Per porą valandų, tiek truko renginys – viso miesto istorijos „išvaikščioti“ nepavyko, tad susitikimo dalyviai sutarė, kad reikėtų dar kartą susitikti, o gal ir ne vieną.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 spalio 21, antradienis )

Naujausias numeris

Europos pulsas

MRF

MRF remia „Kaišiadorių aidų“ veiklos (28 683 Eur) projektą.

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Kaišiadorių rajono savivaldybė

EKKL

Už saugią Lietuvą

ziezkc