|
|
Naujienos |
2025 lapkričio 19, trečiadienis |
|
Kultūrinio švytėjimo Kaišiadorių kraštas neprarado ir šiemet |
|
|
Romualda SUSLAVIČIENĖ
|
|
2025 rugpjūčio 30, Šeštadienis |
 Menininkės Linos Jonikės instaliacija „Apsauga“ ant Varliuko kalnelio buvo aktyviai išmėginta iškart po atidarymo. Astos Sabonytės nuotr. Nusiėmęs pernai visus metus ryškiai švietusią Lietuvos kultūros sostinės karūną, Kaišiadorių kraštas savo kultūrinio švytėjimo neprarado ir šiemet. Nuo pavasario lyg žemuoges ant smilgos suvertas šventes, veiklas bei kitus spalvingus renginius vasaros pabaigoje, rugpjūčio 21–23 dienomis, įspūdingai papildė šiuolaikinio meno fiesta – antrą kartą rajono istorijoje miesto erdves užliejęs festivalis ARS MIX. Tai – ambicingos ir kūrybiškos Kaišiadorių kultūros centro inicijuotos koncepcijos „Sustoti kultūros“ dalis.„Kultūra esu aš“Šis, dar gausioje praėjusių metų kultūros veiklų karuselėje prigijęs devizas, savo prasmę pateisino jau pirmąjį šiuolaikinio meno dienų ARS MIX vakarą, kai festivalio dalyviai rinkosi į jo atidarymą prie Kaišiadorių centre esančio jau daugelį metų tuščio kioskelio. Gana įdomios architektūros statinys vyresniajai kartai susijęs su daugybe prisiminimų – tikriausiai, prie gėlių parduotuvių gausos Kaišiadoryse įpratusiam jaunimui dabar sunku patikėti, jog kadaise tai buvo vienintelė vieta visame rajone, kur galėjai nusipirkti gėlių. O ir perkamos buvo tik ypatingomis progomis, todėl kioskelio sienos gerte prisigėrusios džiaugsmingų ir skaudžių emocijų, vilčių plazdėjimo ir atsisveikinimo liūdesio.Jaunoji karta prie šio kioskelio pratinasi kitaip, atrasdama jį kaip erdvę kurti. Tad rugpjūčio 21-ąją tarpdisciplininio meno kūrėja, Lietuvos dizainerių sąjungos narė, viena iš festivalio „Mados infekcija“ steigėjų, gatvių atviro meno galerijos „ARTerija“ įkūrėja Julija Janus su savo komanda pakvietė į atviras dirbtuves „Kioskelis“. Šio pastato savininkui Gediminui Genevičiui maloniai leidus (ačiū jam už tai), susirinkusius pasitiko pačios menininkės įspūdingais štrichais dekoruotas vidus, kur kiekvienas norintis galėjo paimti į rankas flakoną dažų ir sukurti norimą ornamentą.„Vakar dieną praleidau Kaišiadoryse. Ką ten veikiau? Gėlių kioskelis daugelį metų stovėjo apleistas, tuščias, lyg pamirštas. Bet šį savaitgalį, šiuolaikinio meno festivalio „Ars Mix“ dėka, jis virto visai kitu pasauliu. Aš pradėjau – grafiti dažais užmečiau piešinio pradžią. Piešinį, kuris sutemus ima švytėti UV lempų šviesoje. Bet esmė ne mano ranka – esmė tai, kad bet kas galėjo tęsti. Vaikai, praeiviai, smalsūs žiūrovai. Jie tęsė linijas, spalvino, kūrė savo fragmentą. Taip apleistas kioskelis virto kolektyviniu meno projektu – apsauginių žiedų siena, kuri naktį šviečia kaip burbulų erdvė.Ir žinot, kas gražiausia? Kad menas tampa ne tik matomas, bet ir priklausantis bendruomenei. Nes kiekvienas praeivis gali palikti savo ženklą, savo spalvą, savo istoriją“, – sugrįžusi iš Kaišiadorių savo įspūdžiais dalijosi menininkė.Smagu, kad prie bendro kūrinio buvo galima prisidėti visas tris festivalio dienas.Įsijungti į kūrybinius procesus, tapti jų dalimi ARS MIX suteikė progų ir daugiau: antrąją festivalio dieną kaišiadoriečiams jau gerai pažįstama populiari šokių grupė iš Kauno „Nuepiko“ miesto parke surengė KŪRYBIŠKO JUDESIO LABORATORIJĄ, kurioje dalyvavo įvairaus amžiaus festivalio dalyviai; ten pat rugpjūčio 23-osios popietę vyko GRAFITI dirbtuvės su menininku Povilu Kupčinsku; atskirai vaikų ir suaugusiųjų grupėms šiuolaikinio cirko kūrėjai Marija ir Markas Liberman surengė nuotaikingas HUMORO DIRBTUVES.Meno šviesa nušvito neįprastos miesto erdvės– Kaip ir pirmojo pernai vykusio ARS MIX festivalio metu, rūpėjo šiuolaikiniam menui atrasti naujas netradicines erdves. Štai planuojant Marijos Baranauskaitės Liberman spektaklį „Sofos projektas“ į galvą iš karto atėjo mintis, jog savo mieste turime puikią UAB „Nemuno baldai“ salę. Smagu, kad autorė sutiko su šia idėja, o „Nemuno baldų“ savininkas Kęstas Moroza taip pat pritarė sumanymui, tad žiūrovai spektaklį stebėjo ir buvo tikrais jo dalyviais pilna to žodžio prasme ne Kultūros centro scenoje, kaip įprasta, o ten, kur jau daug metų gaminamos sofos ir kiti minkšti baldai, – sakė Kaišiadorių kultūros centro režisierius, festivalio renginių vedėjas Audrius Baniūnas.Nuotaikingas, šiuolaikiškas spektaklis įtraukė kaišiadoriečius ir dovanojo visą puokštę smagių emocijų. Festivalio organizatoriai dėkoja K. Morozai už suteiktą erdvę.Malonu, kad netradicinių erdvių idėją iš karto „pagavo“ ir Kaišiadorių lopšelio-darželio „Spindulys“ vadovai, paskutinę festivalio dieną savo įstaigos kiemo vartus svetingai atvėrę žiūrovams – šeimoms, kurios su savo atžalomis sugužėjo stebėti Marko Liberman spektaklio šeimai „Play(ces)“.O štai mūsų kraštietės Rumšiškėse gyvenančios menininkės Linos Jonikės instaliacija „Apsauga“ įsikūrė prie Vaclovo Giržado progimnazijos – ant visiems žinomo Varliuko kalnelio, kuris per visą savo netrumpą istoriją dar nė karto nebuvo atrastas menui. Į instaliacijos atidarymą susirinkę kaišiadoriečiai grožėjosi dvylika iš nendrių pagamintų mini namukų-bokštelių – jų lygiai tiek, kiek metai turi mėnesių. „Įkvėpimas kilo iš piemenukų-naktigonių dėvėtų apsiaustų nuo lietaus, dažniausiai pintų iš šiaudų. Šie apsauginiai apsiaustai – tarsi paslaptingos dvasių buveinės, saugančios nuo miesto triukšmo, kaitros ir taršos. Instaliacija gali tapti intymia erdve žiūrovui arba paslaptinga pasimatymų vieta“, – taip savo kūrinį apibrėžia menininkė. Po iškilmingos juostelės perkirpimo ceremonijos, režisieriaus Audriaus Baniūno pristatymo ir Kaišiadorių kultūros centro direktorės Linos Brazionienės sveikinimų, susirinkusieji, nepaisant amžiaus cenzo, iš karto „pasimatavo“ apsaugos namukus. Ne vienas jų žadėjo čia sugrįžti su šeimomis, draugais. O tokia galimybė yra – instaliacija ant Varliuko liko ilgam, tad ateikit visi, kai norėsite trumpam pasislėpti nuo gyvenimo slogučių ar tiesiog pasidžiaugti netikėta atrakcija, už kurią ačiū menininkei L. Jonikei ir UAB „Tomaldras“ vadovui Alvydui Grendai, padovanojusiam nendrių „Apsaugos“ statyboms.Ypatingas festivalio momentas – talentingos dailininkės parodaNeįkainojamas Kultūros sostinės metų palikimas – Kaišiadorių kultūros centre įrengtas profesionalus parodų apšvietimas, kuris atvėrė mūsų miesto parodų erdvę profesionaliems menininkams. Ypatinga dovana meno gurmanams šį kartą tapo Indros Marcinkevičienės paroda „Pasinerk į savo gelmes“, kurią pristatyti atvyko Prancūzijoje gyvenanti meno kuratorė Neringa J. Miler. Dar parodos atidarymo išvakarėse savo paskyroje socialiniuose tinkluose ji rašė: „Džiaugiuosi matydama vis stiprėjančią Lietuvos regionų miestų ir miestelių kultūrinę ambiciją. Ją pastebiu visur – nuo dailiai sutvarkytų skverų ar parkų, iki vis gausėjančių kultūrinių iniciatyvų, rezidencijų, festivalių. Jaučiu jų nuoširdžią pastangą neatsilikti nuo didmiesčių, tvarkyti „savo kiemą“ ir turtinti bendruomenės gyvenimą. Man tai labai artima: jau kurį laiką mano veikla vyksta Prancūzijos regionuose, šiemet laukia ir Italijos periferija, o dabar vis dažniau imu liestis ir prie Lietuvos miestų ir miestelių. Atrodo natūralu, kad šis „periferijos judėjimas“ tampa svarbia mano darbo dalimi – gal net pačia vertingiausia.Šį savaitgalį Kaišiadoryse vyksta Ars Mix festivalis – įvairiapusė muzikos ir meno programa už įprastų didmiesčių ribų. O rytoj 18 val. Kaišiadorių kultūros centre pristatysiu Indros Marcinkevičienės parodą, ir labai laukiu šio susitikimo. Tokie momentai man primena, kad kultūra gyva visur, kur jai atveriama erdvė.“Įspūdingame parodos, kuri Kaišiadorių kultūros centre veiks iki rugsėjo 30-osios, atidaryme, dailininkė Indra Marcinkevičienė, apie kurią prancūzų meno kritikas Christianas Noorbergas yra pasakęs, jog ji „turi šamano sielą“, dėkojo dailininkui Algiui Griškevičiui, padėjusiam jai atrasti Kaišiadoris, parodų kuratorei Neringai J. Miler, o taip pat Kaišiadorių kultūros centro direktorei Linai Brazionienei bei ekspozicijų organizatorei-edukatorei Evelinai Balčiūnienei. „Su šia profesionalia komanda į kalnus tikrai eičiau“, – sakė ji.Paroda „Pasinerk į savo gelmes“ iš tiesų yra tai, ką būtinai verta pamatyti. Nepraleiskite progos.Kai jaučiamės laimingi turėdami tai, ką turimeKultūrinio gyvenimo pulsas, kuris tvinksi tokių renginių, kaip kad šiuolaikinio meno festivalis ARS MIX, metu dovanoja ne tik naujus potyrius, įdomų laisvalaikį, bet apgaubia tuo ypatingu „namiškumo“ jausmu, kai parke neskubėdami šurmuliuoja žmonės – nuo mažiausio iki didžiausio rasdami tai, kas miela ir gražu, per gatvę iki Kultūros centro ir atgal sėdmaišiais nešini žingsniuoja savanoriai, fontanų srovių čiurlenimas pinasi su muzika ir vaikų krykštavimu, kvepia gera kava ir geru kokybišku gyvenimu, kas iš esmės ir daro žmogų laimingu. Mylime tokius Kaišiadoris!Šiuolaikinio meno dienos mums ir mūsų svečiams, laiką leidusiems miesto parke, dar dovanojo fantastišką Justės Kolevaitytės-Radzevičės instaliaciją „Sparnuotosios“ (pasakiškos medūzos dar visą mėnesį supsis virš parko takelio, vedančio link Kaišiadorių vyskupijos), šokių grupės „Nuepiko“ spektaklį „Perdegimas“, Kaišiadorių meno mokyklos dailės programos mokinių darbų parodą, po parko sceną gaubiančiais spalvotų lempučių nėriniais du vakarus iš eilės skambėjo grupių „Punkto“ ir „Kanalizacija“ kūriniai, o susėdę prie didžiojo Kaišiadorių kultūros centro ekrano, kad ir atakuojami armijos uodų, jaukiai stebėjome filmą „Kalendorinės mergaitės“.O svarbiausia – žinojimas, kad tai niekur neišeis, kartosis kasmet, nes čia, savo namuose, savo mieste turime, kas moka ir gali puoselėti kultūrą ir kad įpratome būti tokiais, kuriems jos reikia.Festivalį ARS MIX organizavo Kaišiadorių kultūros centras, kuris, be aukščiau išvardintų, už bendradarbiavimą dar taria ačiū UAB „Savingė“ ir Algiui Poderiui, Kaišiadorių meno mokyklai ir Algirdo Brazausko gimnazijai, savanoriams Emai, Justinai, Smiltei, Tėjai, Deimantui ir kitiems.Visi renginiai buvo nemokami – festivalį finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Kaišiadorių rajono savivaldybė.
|
|
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 spalio 21, antradienis )
|
|
|
|
|