Kodėl kitus barščius sumašei su tuo nusikaltėliu iš kaukazo? prie ko čia anie? Labai daug apie juos žinai. Ar nebandei savo ūkyje užveisti? karves šertum ir sudžiovinęs vietoj kavos gertum, vaistinėm savybėm naudotumeis. Gal ir kitiem iš to nauda būtų?

Sibirinis barštis turi maistinių savybių. Užkaukazėje naudojamas sūrių gamyboje. Eterinio aliejaus ir džiovintos žolės kartais dedama į konservus ir maistinius priedus. Nuo seno vartojamas kaip prieskoninis augalas sriuboms. Šiek tiek jaunų lapų ir stiebų anksčiau dėdavo į sūdomas, marinuojamas daržoves.  
 
Literatūroje rašoma, kad sibirinis barštis nukenksminamas plikant verdančiu vandeniu, apverdant sūriame vandenyje. Ką gi, gurmanai, skanaus! Bet būkite atsargūs – didesni sibirinio barščio kiekiai gali apnuodyti organizmą. 
 
Išskirtiniu patiekalu kai kas laiko jaunučius stiebus. Pirmiausia jie apverdami, po to pakepinami su svogūnais svieste.  
 
Senuose lietuviškuose žurnaluose buvo siūlomas barščių sriubos receptas. Į 2 stiklines verdančio sultinio reikia įmesti pjaustytų bulvių, petražolės šaknį. Pavirus 15 min, įdedama susmulkintų barščių lapų, suberiamas supjaustytas ir šaukšte sviesto pakepintas svogūnas. Sriuba paverdama dar 10 min. Pasūdoma ir patiekiama į stalą, pagardinus grietine.  
 
Liaudies medicinos žinovai sibiriniais barščiais gydė virškinimo trakto sutrikimus, aukštą kraujospūdį, impotenciją. Pasak jų, šių augalų sėklos ramina sudirgusią nervų sistemą, tirpdo tulžies pūslės akmenis. Jomis seniau gydydavo ir ginekologines ligas, votis, pūliuojančias žaizdas

Sibirinis barštis (Heracleum sibiricum), dvimetis 8—15 cm aukščio su stora gelsvai (panašia kaip morkos) šaknimi. Stiebas — tiesus, briaunotas, apaugęs plaukeliais, šakotas, ypač viršutinė dalis. Barščiui būdingi dideli pamatiniai lapai, ir stiebiniai gana dideli. 
Barščio gydomąjį veikimą tai, kad jame eterinio aliejaus. 
Vartojimas medicinoje. senų laikų augalas vartojamas virškinimui reguliuoti, žadinti ir kaip sutraukiantis viduriuojant, sergant dizenterija, žarnų, odos ligomis. 
maistui. Iš nuluptų stiebų daromos salotos, kartu su dedama į sriubas. Iš jaunų švelnių lapų gaminamos salotos, įdarai pyragams. galima užraugti žiemai, džiovinti atsargai, jaunus apskrudinti. 
Barščio šaknys vartojamos šviežios arba džiovintos ir prieskonis patiekalams ir gėrimams

Lankinis barštis (lot. Heracleum sphondylium) – viena iš Lietuvoje augančių barščių rūšių. 
 
Lietuvoje naudojamas kaip silosinis augalas gyvulių pašarui gaminti. Užauga nuo 60 iki 120 cm. Stiebas - tuščiaviduris, išvagotas briaunomis. Lapai - skiltėti, apaugę šiurkščiais plaukeliais. Žiedynas – skėtis. Augalo skėčiai dideli plokšti, šiek tiek suapvalėję, gelsvai balti arba žalsvai geltoni, dažnai su šviesiai rožinės spalvos atspalviais. 
 
Lankiniai barščiai auga visur: pievose, ganyklose, palaukėse, šlaituose, pamiškėse ir pakrantėse, retuose lapuočių, mišriuose ir užliejamuose miškuose. Pievose ir lankose augantys barščiai išsiskiria savo didumu. 
 
Tuščiaviduriai stiebai, skleidžiantys morkos kvapą, smulkiai supjaustomi ir kartu su jaunais lapeliais ir ūgliais naudojami kulinarijoje.

Sibirinis barštis (lot. Heracleum sibiricum) - salierinių (Apiaceae) šeimos, barščių (Heracleum) genties augalas, kilęs iš Užkaukazės. 
 
Užauga 8—15 cm aukščio, dvimetis. Žydi skėtiniais žiedynais liepos-rugpjūčio mėnesiais. Stiebas — tiesus, briaunotas, apaugęs plaukeliais, šakotas, ypač viršutinė dalis. Lapai dideli, ypač pamatiniai. Šaknis liemeninė, gelsvai balta. 
 
Turi daug eterinių aliejų, kurie gali sukelti alergiją. Šaknyse, stiebuose yra kumarinų (umbeliferono, bergapteno, izobergapteno, pimpinelino, sfondino). Lapuose randama askorbino rūgšties, karotino, kumarinų, žieduose – askorbino rūgšties, kumarinų, vaisiuose – eterinio aliejaus, kumarinų[1]. 
 
Želia pievose, pamiškėse, pakelėse, pagrioviuose, dykvietėse. Išskiria nemažai nektaro, todėl žiedus gausiai lanko bitės. 
 
Sibirinio barščio aliejus naudojamas maisto priedams, konservavimui. Iš jaunų ūglių, lapų gaminamos sriubos, salotos. Augalas vartojamas virškinimui reguliuoti, sergant dizenterija, žarnų, odos ligomis[2].

Sosnovskio barštis (lot. Heracleum sosnowskyi) – viena iš Lietuvoje augančių barščių rūšių. 
 
Lietuvoje užauga iki 5 m aukščio. Stiebas status, tvirtas, apaugęs plaukeliais, šakotas. Šaknis liemeninė, iki 30 cm skersmens, labai tvirta. Lapai 50–60 cm ilgio. Žydi liepą–rugsėjį. 
 
Augalo lapai maistingi, tinka šerti gyvulius (bet žmonėms reikia saugotis nudegimų). Lietuvoje tarybiniais metais jis buvo siūlytas auginti kaip silosinis augalas[1]. Gausūs smulkūs žiedai nektaringi, juos lanko daug įvairių vabzdžių, daugiausia musių, tačiau bitės barščio žiedų beveik visiškai nelanko, nes joms šis nektaras nuodingas.

Mačiau vieną tokią gudruolę, kuri Sosnovskio barščius ravėjo rankomis. Vat