Kaišiadorių aidai - Pro laiko rūką miestelio istorija sutvisko dailininkų drobėse

Privatumo politika

Šiuo metu 3 skaitytojai

2025 gruodžio 10, trečiadienis

Pro laiko rūką miestelio istorija sutvisko dailininkų drobėse

Spausdinti

Romualda SUSLAVIČIENĖ
2025 rugpjūčio 17, sekmadienis
Dailininkų plenero dalyvių dešimtukas paliko Žasliams neįkainojamą dovaną. Nuotr. iš plenero archyvo „Jau buvau susitaikiusi su mintimi, kad šiemet plenero nebus. Bet jeigu ko nors labai nori, tai virsta realybe netikėčiausiu momentu“, – sako dailininkė, buvusi Kaišiadorių kultūros centro parodų kuratorė, o kartu – bene daugiau kaip dešimtmetį su pasisekimu vykusio ir visas mūsų rajono savivaldybės seniūnijas apkeliavusio tarptautinio projekto „Kaišiadorių kraštas dailininko akimis“ sumanytoja bei vadovė Lina Urbanavičienė. Taip jau atsitiko, kad pleneras ją „susirado“ ir naujose – Žaslių kultūros ir tradicinių amatų centro veiklų koordinatorės – pareigose. Sumanymas kilo spontaniškai Viskas prasidėjo nuo to, kad į naująją darbovietę Žasliuose Lina Urbanavičienė atkeliavo „su kraičiu“. – Kaišiadorių kultūros centro direktorė Lina Brazionienė leido pasiimti ankstesniais metais Žaslių seniūnijoje vykusio tarptautinio dailininkų plenero metu nutapytų paveikslų su miestelio ir apylinkių vaizdais, kurie gražiai pritapo mūsų centre. Juos iškart pastebėjusi naujoji Žaslių seniūnė Jolanta Gincienė prakalbo, jog būtų šaunu, kad panašios drobės papuoštų ir vietos seniūniją. Šio pokalbio metu gimė mintis miestelyje surengti dailininkų plenerą, o netrukus išgryninome ir temą – senieji pastatai, kurių miestelyje dar nemažai išlikę ir kurie savo buvimu liudija jo istoriją, – pasakojo L. Urbanavičienė. Pleneras „nuo pat gimimo“ jau buvo išskirtinis tuo, jog neprasidėjo projekto rašymu kokiems nors finansavimo konkursams – šiemetiniai buvo jau seniai pasibaigę. O tai, paprastai tariant, reiškė viena – jokių pinigų nėra. Tačiau ar tai gali sustabdyti, kai degi nauja idėja? Juolab kad ankstesnių plenerų metu susibičiuliavusių dailininkų tokios aplinkybės negąsdino. – Nusprendėme susirinkti nedideliu būriu. Seniūnija būsimiems paveikslams nupirko drobės, arčiau Žaslių gyvenantys dailininkai į plenerą pasiryžo atvykti kasdien, o trejetas tolimesnių nieko prieš buvo nakvoti Kultūros centre ant čiužinių. Laimei, neprireikė – Seimo narys Algimantas Radvila parūpino nakvynę Žasliuose esančiame viešbutyje. Tokia tad buvo pradžia, – šypsosi dailininkė. – O svarbiausia – vienijo bendras jausmas – visi džiaugėsi, kad atsitiko šis pleneras. Kiekvienas dailininkas atrado savo Žaslius Į plenerą Žasliuose susibūrė dešimt dailininkų – Kristina Tokarevienė, Rita Marcinkevičienė, Inga Armonavičiūtė, Rita Medvedevienė, Diana Zviedrienė, Rolanda Mikalauskienė, Egidijus ir Kristina Daruliai, pati Lina Urbanavičienė ir čia pat miestelyje gyvenanti Erlanda Vitkauskienė, kuri visiems surengė ekskursiją po Žaslius ir papasakojo įdomių istorijų apie šią unikalią mūsų rajono vietovę. Nors Žasliuose plenero dalyviai buvo lankęsi ir anksčiau, vaikščiodami jų gatvelėmis su Erlanda turėjo galimybę pažvelgti į šį miestelį kitomis akimis, arčiau prisiliesti prie jo istorijos ir čia gyvenusių žmonių likimų. Kiekvienas dailininkas atrado savo Žaslius, drobėje įamžino tai, kas labiausiai suvirpino sielos stygas. Žasliuose gimusiuose paveiksluose dabar jau nepavaldūs laiko bėgsmui tarsi inkliuze sustingo namai, atskiros jų detalės, charakteringiausi elementai. Dailininkas Egidijus Darulis, sugrįžęs namo, socialiniuose tinkluose rašė: „Plenere „Žaslių pastatų istorija ir interpretacija“ nieko daug neinterpretavau, nes patys žydų nameliai labai iškalbingi... Ačiū organizatorei Linai už, kaip visada, puikiai suorganizuotą plenerą, nežiūrint kokios tam sąlygos ar oras...“ Kristinai Darulienei įspūdį padarė gėlėse skęstančios gyventojų sodybos. Iš tiesų, šiemet Žasliai žydi kaip niekada – tiek čia gyvenančių žmonių, tiek seniūnijos rūpesčiu... Nors pleneras tęsėsi tik tris dienas, jo metu gimė dešimt paveikslų, kurie visam laikui liko Žasliuose, seniūnijoje. Ne vienas dailininkas dar suspėjo nutapyti drobę ir sau, kurią parsivežė į namus. „Žasliams liko tapybos darbas su užvertomis senomis durimis namo Vilniaus g. 5, kurio numeris dekoruotas austiniu motyvu. O namo parsivežiau Žaslių ežero vaizdą su valtimi, kur pro medžių lapus ir vandenį skverbiasi šviesa, bei augalo motyvą: iš plyšelio išlindusį šalia pastato išbetonuotos terasos“, – mintimis dalijasi dailininkė Rita Marcinkevičienė. Būdami Žasliuose dailininkai nepraleido progos apsilankyti išpuoselėtoje Astos ir Vaclovo Malakauskų sodyboje. Nepamirštamus įspūdžius paliko Žaslių arkliukų muziejus, laikas, praleistas su jaukiai po pievą laigančiais poniais, kelionė per miestelį turistų pamiltos kumelės Majos traukiamu jos šeimininko pagamintu gražiu vežimaičiu... O štai pažintis su Žaslių bažnyčia buvo spontaniška: vaikščiodami po Žaslius su Erlanda Vitkauskiene plenero dalyviai atkreipė dėmesį į pro langą matomus senus medinius vargonus. Juos puikiai pažįstantis vargonininkas Viktoras Zujus ne tik daug papasakojo apie šį instrumentą, bet ir aprodė visus bažnyčios kampelius. Dailininkai ilgam prisimins ir juos aplankiusį dabar Žasliuose gyvenantį ir kuriantį garsų menininką Algį Griškevičių, kuris nepasididžiavo ir užsuko pabendrauti. „Žaslių tema neišsemiama“ Pasisvečiavę Žasliuose, plenero „Žaslių pastatų istorija ir interpretacija“ dalyviai čia paliko ne tik savo paveikslus, bet ir dalelę širdies, išsiveždami norą sugrįžti dar ne kartą – liko tiek daug, ką norėtųsi įamžinti drobėse, juk, kaip sakė Erlanda Vitkauskienė, „Žaslių tema neišsemiama“. Tad visų nuomonė buvo vieninga – plenerai Žasliuose turi ateitį! Šiai nuomonei pritaria ir miestelio gyventojai, kurie paskutinę plenero dieną rinkosi į Žaslių seniūnijos salėje vykusį dailininkų darbų apžvalgos renginį. Pačius šviesiausius įspūdžius paliko molbertai su plenero dalyvių drobėmis, trumpas, bet įspūdingas Egidijaus ir Kristinos Darulių koncertas, jaukūs pokalbiai ir visų bendras pasiryžimas tęsti taip netikėtai, bet sėkmingai užsimezgusią bendrystę. Smagu, kad menininkai pamilo Žaslius, o vietos visuomenė deramai įvertino jų kūrybą. Geriausiai tai atspindi Žaslių pagrindinės mokyklos direktorės Astos Malakauskienės žodžiai: „Paroda kviečia pasinerti į Žaslių miestelio istorinę dvasią – per senosios architektūros detales, spalvas ir formas atskleidžiama unikali vietos tapatybė. Ekspozicijoje įamžinti tradiciniai pastatų fasadai, langinės, stogų siluetai ir kiti architektūriniai elementai, kurie liudija apie praeities meistrystę ir kultūrinį palikimą. Tai ne tik vizualinis pasivaikščiojimas po senąsias Žaslių gatves, bet ir galimybė pajusti laikmečio grožį, iš naujo atrasti tai, kas dažnai lieka nepastebėta. Labai ačiū gausiam būriui dailininkų ir jų vadovei Linai už puikų renginį, kurį lydėjo ne tik menininkų pasakojimai apie jų pasirinkimus tapyti vieną ar kitą miestelio pastatą ar jo detalę, bet ir mistiški dambrelio garsai.“ Plenero dalyvių darbų ekspoziciją tiek žasliečiai, tiek miestelio svečiai gali apžiūrėti Žaslių seniūnijoje. O gražiai pradžiai belieka palinkėti sėkmingo tęsinio.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 rugpjūčio 30, Šeštadienis )

Naujausias numeris

Europos pulsas

MRF

MRF remia „Kaišiadorių aidų“ veiklos (28 683 Eur) projektą.

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Kaišiadorių rajono savivaldybė

EKKL

Už saugią Lietuvą

ziezkc