|
Nauji eilėraščiai. Tyli kalba lietaus, švelnumas rūko... |
|
|
Aušra GRIGONIENĖ
|
|
2025 liepos 07, pirmadienis |
 Asmeninio albumo nuotr.
Kaštonas savo paslaptį atvėrė – Gyvybės kamuolėlis išsirito. Kartu su saulės spinduliu prikėlė Jį lapų šnabždesys iš ryto. Lopšys suskilo – į pasaulį atlydėjo Ir lapų patale tą kūdikį užsupo Rudens alsavimas, lopšinė vėjo, Tyli kalba lietaus, švelnumas rūko... * * * Kai iš nuovargio limpa akys, Svyra rankos ir linksta galva, Mintis, guvi lyg plaštakė, Veržiasi vėl pas tave: Užmerki akis – jau naktis – Ir lauk, kol į sapną Žvaigždelė įkris – Jos vardas – Viltis... * * * Stoviu basa prie tavo sapno durų... Atversi? Ar palaukt kitos nakties? Dangus žvaigždėtas lyg ramunės žiedas buria: įleis, neleis, pakvies, nekvies... Širdis taip trokšta tavo artumos, neišvaryk – kur eiti, nesumos. --------------------------------------- Prie sapno tavo durų stypčioju basa, o pėdas vilgo rytmečio rasa... * * * Ir vėl į pilnatį akis įbedusi sustojo prie tavęs vienatvė. Ir vėlei vienišas šuva sulojo tamsioj, prilytoj miesto gatvėj. Labų dienų tau lapas klevo Neatnešė, ir nesulaukęs tu ilgesiu alsuojančio atodūsio naktin šešėliu pasitraukei. Tarp vėjo purtomų kaštonų, Po stogu pilko debesies Bespalvės tavo dienos slenka –Su savimi gyvenimą nešies...
|
|
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 liepos 20, sekmadienis )
|
