Kaišiadorių aidai - Pro atminties langą. Knyga apie sutiktus ir išėjusius...

Privatumo politika

2025 lapkričio 19, trečiadienis

Pro atminties langą. Knyga apie sutiktus ir išėjusius...

Spausdinti

Stanislovas ABROMAVIČIUS
2025 liepos 07, pirmadienis
Vaidotas Daunys, 1992 m. Nuotr. iš autoriaus archyvo Ukmergės krašte, Deltuvos žemės Rainių kaime, gimė poetas, muziejininkas Alfas Pakėnas (1953-2024), labai mylėjęs poetus, savo tėviškę ir arklius. Jis daug metų vadovavo J. Tumo-Vaižganto memorialiniam muziejui Kaune, parengė ir išleido 14 knygų. 2025 m., jau po Alfo mirties, žmonos Nidos rūpesčiu išleista jo paskutinė (penkiolikta) publicistikos knyga „Ataudai“ („Naujojo lanko“ leidykla). Šis pomirtinis leidinys sulaukė daug pagyrų, šių metų kovo 21-ąją knyga pirmą kartą buvo pristatyta Ukmergės kultūros centro Mėlynojoje salėje, taip pat LPKTS būstinėje Kaune. Įdomu tai, kad dalį tekstų jis rašė jau būdamas ligos patale... Šios knygos pratarmėje autorius taikliai, poetiškai apibūdino jo sumanytą pavadinimą, aprašytų žmonių privalumus ir trūkumus. Vienas iš knygos herojų yra anksti mus palikęs rumšiškietis poetas Vaidotas Daunys. Rumšiškių miestelio kapinėse jis ir palaidotas... Nuo tos niūrios dienos, tai yra 1995 m. liepos 29-os, netekome V. Daunio, jau prabėgo trisdešimt metų... Knygos pratarmėje Alfas Pakėnas rašo: „Ataudai – tai siūlai, kuriais ataudžiamas audinys. Iš paauglystės laikų prisimenu šitą žodį. Prisimenu ir audimo stakles. Apdainuotas Antano Miškinio eilėraščiuose, liaudies dainose, moterų raudose apraudotas, jų rankų nublizgintas. Ir tebekvepiančias tų laikų linų pakulom, pirty suminkštėjusiu drobiniu rankšluosčiu. Manau, kad yra ir literatūriniai ataudai. Neregimos jų gijos „apmeta“ magiškais siūlais teksto esmę, o teksto eilutės tarsi šaudyklė audėjos rankose nudažo jausmų spalva žodžių tankmę. Tie žodžiai teka link kūrinio šerdies – teka lyg kraujas gerai treniruoto, sveiko žmogaus gyslomis. Todėl būna stiprių, kvapnių, prasmingų tekstų. Ir būna tekstų – paliegėlių: be kraujo, gyvybės, be skonio ir meno dvelksmo. Kai Sergejus Jeseninas metai prieš mirtį perskaitė draugams ką tik parašytą eilėraštį „Laiškas motinai“ ir kiek patylėjęs paklausė, ar patiko, vienas iš jo draugų tyliai atsiliepė: „Skanu!“ Jeseninui tai patiko, ir jis, žiūrėdamas pro langą, keletą kartų pakartojo tą žodį. Ir man atrodo, kad būna „skanu“ skaitant Vaižganto, Juozo Baltušio, Romualdo Granausko, Vinco Ramono prozą, Pauliaus Širvio, Vytauto Mačernio, Jono Strielkūno eilėraščius. Jie atausti pačiais gryniausiais, spalvingiausiais sielos ataudais, minties ir gimtosios kalbos grožiu. Talentu. Užtat ir „skanu“. Bet yra ir dar kitokie ataudai. Jau kuris laikas apie juos galvoju. Tai įdomūs, spalvingi žmonės mūsų gyvenime. Šeimoj, aplinkoj, darbe, kelionėj – daug kur. Tie, su kuriais buvo lemta susitikti ir bendrauti. Kiekvienas su savo įpročiais, būdu, gyvenimo supratimu, vertinimu, su savo spalvomis. Apie juos ryžtuosi papasakoti. Manau, kiekvienas išeidamas iš šio pasaulio, turėtų papasakoti apie savo mylimus žmones, apie tėviškę, apie savo augintus, laikytus gyvūnėlius. Todėl statau savyje mažytes minčių audimo stakles, norėdamas žodžiais pratęsti senolės Marijos išaustų drobių rietimus. Rašysiu.“
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 liepos 20, sekmadienis )

Naujausias numeris

Europos pulsas

MRF

MRF remia „Kaišiadorių aidų“ veiklos (28 683 Eur) projektą.

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Kaišiadorių rajono savivaldybė

EKKL

Už saugią Lietuvą

ziezkc