Kaišiadorių aidai - Kelionė po Kaišiadorių istoriją: teatralizuotos ekskursijos, tapusios bendrystės švente

Privatumo politika

Šiuo metu 3 skaitytojai

2025 liepos 13, sekmadienis

Kelionė po Kaišiadorių istoriją: teatralizuotos ekskursijos, tapusios bendrystės švente

Spausdinti

Alvydė VENSKIENĖ
2025 liepos 05, Šeštadienis
Ekskursijas vedė gidas Rolandas Kriugžda. Kaišiadorys – miestas, kuriam svarbi ne tik dabartis, bet ir ryšys su praeitimi. Pernai, kai Kaišiadorys buvo Lietuvos kultūros sostine, festivalio „Kas čia daros?“ metu, buvo surengta pirmoji teatralizuota ekskursija, palikusi neišdildomą įspūdį daugeliui kaišiadoriečių. Ši iniciatyva, sudominusi miesto gyventojus, įgijo išskirtinį populiarumą. Tad nenuostabu, kad šiemet, švenčiant Kaišiadorių 435-ąjį gimtadienį, antrasis teatralizuotos ekskursijos pristatymas buvo sutiktas su džiugiu nekantrumu – vietos išgraibstytos vos paskelbus apie renginį. Abi ekskursijos tapo daugiau nei paprasta pažintimi su miesto istorija. 2024-ųjų ekskursija: kelionė su netikėtumo žavesiu Pirmoji teatralizuota ekskursija, įvykusi 2024-aisiais, – tai ne tik kelionė atviru autobusu po svarbiausius Kaišiadorių objektus, bet ir gyvas, emocingas susitikimas su istorinėmis asmenybėmis. Maršrutas driekėsi per svarbiausias Kaišiadorių vietas – vyskupiją, Katedrą, geležinkelio stotį, Gudienoje esantį Chašaidaro dvarą – kiekviena stotelė virto savotišku laiko tuneliu, kur ekskursantus pasitikdavo istorinių asmenybių vaidmenis atlikę aktoriai: vyskupas Juozapas Kukta (Juozas Sindaras), apskrities viršininkas (Virginijus Brazys), Prezidentas Algirdas Brazauskas (Romaldas Kriugžda), bufetininkė Jelizaveta (Vilija Kašelionienė), geležinkelio stoties viršininkas (Aurelijus Balčiūnas), totorius Chašaidaras (Raimondas Šimaitis). Pirmasis kartas – visuomet ypatingas: kai nežinai, ko laukti, neturi lūkesčių, įspūdžiai dažnai pranoksta viltis. Taip nutiko ir tuomet: kiek vėliau teko apie šią ekskursiją kalbėtis su kaišiadoriečiais, visi buvo sužavėti idėja, vaidmenų atlikimu, kruopščiai apgalvotomis detalėmis, jautėsi ypatingai – lyg dalyvautų gyvoje, juos įtraukusioje istorijos pamokoje. Pati kelionė, aktorių įsijautimas, šiltas bendravimas, autentiška atmosfera paliko stiprų emocinį įspūdį. Antroji ekskursija: atsinaujinusi, bet su ta pačia dvasia Šiemet ekskursija grįžo kitu pavadinimu – „Kaišiadorys: faktai ir interpretacijos“. Kaip jau minėjau, visos 150 vietų išgraibstytos vos tik paskelbus registraciją: tai rodo, kad šis renginys įsitvirtino kaišiadoriečių mintyse. Maršrutas iš esmės išliko tas pats, tačiau scenarijus – atnaujintas, pristatytos naujos istorinės situacijos, kitaip išdėstyti akcentai. Abu kartus ekskursijos vedliu buvo charizmatiškasis gidas Rolandas Kriugžda. Jogailos teismo inscenizacija geležinkelio stotyje (Vilija Kašelionienė, Aurelijus Balčiūnas, Arūnas Simonaitis, Rolandas Gustaitis) Svarbus ir išskirtinis antrosios ekskursijos momentas – Jogailos teismo inscenizacija geležinkelio stotyje. Būtent čia, istorinėje vietoje, atkurtas precedentų neturintis realus įvykis: 1930 m. Kaišiadorių geležinkelio stoties salėje įvyko karaliaus Jogailos teismas. Kaišiadorių apskrities gyventojai, pasitelkę teisininkų vaidmenis atlikusius vietos šviesuolius (Aurelijus Balčiūnas, Arūnas Simonaitis, Rolandas Gustaitis, liudytoją panelę mokytoją vaidinusi Vilija Kašelionienė), Jogailą kaltino kunigaikščio Kęstučio nužudymu ir Lietuvos prijungimu prie Lenkijos. Šis momentas ekskursiją pavertė ne tik teatriniu įvykiu, bet ir kvietimu susimąstyti apie mūsų pačių atsakomybę prieš istoriją. Istoriniai skoniai: nuo troškintų kopūstų su dešrelėmis iki plovo Pirmojoje ekskursijoje pietauta kažkada skaniu maistu garsėjusiame inscenizuotame geležinkelio stoties bufete. Dalyviai vaišinti kaišiadorietiškomis dešrelėmis su troškintais kopūstais, gira ir žagarėliais, kurie kai kuriems ekskursantams sukėlė nostalgiškus prisiminimus. Maistą ekskursantams gamino Raimonda Urbienė, Asta Kubilienė, Valentina Skorbuvienė („Lapės arbatinė“, Žasliai). Tuo tarpu šiemet pietauta gamtos prieglobstyje – Gudienos poilsiavietėje: ten, kur tyvuliuoja Gudienos tvenkinys, gimęs iš Verdasos upelio, o netoliese dunda traukiniai, ten, kur stovi totorių kariui ir dvaro savininkui Chašaidarui skirtas paminklas (autorius Lukas Šiupšinskas). Maistą ruošė totorių kilmės virtuvės žinovas Marius Radlinskas, sotus plovas su kiauliena, pagardintas aštriais pipiriukais ir agurkėliais, patiko ekskursantams. Nežinau, kaip kitų, bet rytinės ekskursijos, kurioje važiavo ir šių eilučių autorė, dalyviai, paraginti Gražinos Pašakarnienės, garsiais plojimais išreiškė savo padėką už maistą ir gardžią girą. Bendrystės galia Šiemet, pasibaigus ekskursijai, Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Giedrė Streikauskaitė socialiniuose tinkluose pasidalijo padėka visai komandai, kuri kūrė šį renginį: Aurelijui Balčiūnui, Rolandui Kriugždai, Rolandui Gustaičiui, Vilijai Kašelionienei, Arūnui Simonaičiui, Juozui Sindarui, Raimondui Šimaičiui, Romaldui Kriugždai, Dovilei Barysienei, Mariui Rad-linskui bei daugeliui kitų. Ji rašė: „Dėkoju NUOSTABIAUSIAI komandai už tai, kad galime kartu keliauti naujais ir nenuspėjamais keliais, kurti, mokytis, džiaugtis ir dovanoti džiaugsmo akimirkas kitiems.“ Už pagalbą kuriant ir organizuojant vadovė dėkojo Daivai Maldžiuvienei, Dianai Kacilauskienei (Linksmasis garvežys), LTG Link, Ernestui Kuckailiui, Raigardui Kriugždai, And-rejui Tomenko, Robertui Putnikui, „Valandėlė“ (šios įmonės autobusu buvo vežiojami ekskursantai), kitiems prisidėjusiems. Ir iš tiesų, šios ekskursijos nėra tik apie istoriją. Iš tikrųjų jos – apie mus. Apie tai, kodėl mums rūpi. Kodėl ateiname. Kodėl dalyvaujame. Kodėl kuriame. Jos – apie bendrystę, apie duodančiųjų džiaugsmą ir mūsų praturtėjimą, mokėjimą įvertinti tai, ką gavome. „Kam tau to reikia? Kokia nauda?“, – tokių klausimų girdėjo ne vienas ekskursijos organizatorius. Ir atsakymas paprastas, nors ir nematerialus: kai duodi, pats tampi turtingesnis. Geradarystė, rūpestis savo miestu, bendruomene – tai veiksmai, kurie augina ne tik aplinkinius, bet ir tave patį. Džiugina, kai žmonės geba dalintis savo laiku, energija, kūrybiškumu – ne dėl atlygio, o dėl džiaugsmo, kurį gali padovanoti kitiems. Kelionė tęsis? Tikimės, kad kaišiadoriečių kelionė laiku dar nesibaigė. Įspūdžiai iš šių ekskursijų įamžinti nuotraukose ir vaizdo reportažuose, tačiau svarbiausia – tai, ką žmonės išsinešė širdyse. Miesto gyventojai lauks tęsinio – 2026 metų, naujų interpretacijų, naujų susitikimų su praeities istorija. Ekskursijos patvirtino: kai susitinki dėl bendro tikslo, iš naujo užgimsta idėjos, planai, ryšiai. Ir kas žino, gal šiandien išgirsti faktai taps rytojaus knygų, parodų ar konferencijų temomis? Kol kas jie gyvena mūsų atmintyje – kaip įkvepiančios, prasmingos kelionės dalis. Visų buvusių ir, tikimės, dar ateityje planuojamų ekskursijų dalyvių vardu dėkojame šios idėjos sumanytojams – Kaišiadorių turizmo ir verslo centrui bei visiems, suteikusiems kaišiadoriškiams pažinimo džiaugsmą. Kol yra žmonių, kuriems rūpi, kurie kuria, dalinasi ir įkvepia, tol Kaišiadorys ne tik gyvuos, bet ir klestės – kaip istorijos, kultūros ir bendrystės miestas. Ričardo Venskaus nuotr.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 liepos 05, Šeštadienis )

Naujausias numeris

Europos pulsas

MRF

MRF remia „Kaišiadorių aidų“ veiklos (28 683 Eur) projektą.

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Kaišiadorių rajono savivaldybė

EKKL

Už saugią Lietuvą

ziezkc