Kaišiadorių aidai - Tarp tradicijų ir naujovių: ką mums šiemet siūlo Lietuvos etnografijos muziejus?

Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2025 liepos 13, sekmadienis

Tarp tradicijų ir naujovių: ką mums šiemet siūlo Lietuvos etnografijos muziejus?

Spausdinti

Alvydė VENSKIENĖ
2025 liepos 05, Šeštadienis
Joninės. Renatos Adomavičienės nuotr. Kasdienybės žingsniai Lietuvos etnografijos muziejuje ne triukšmingi, bet nuolat pilni skleidžiamos gyvasties bei alsuoja tikromis istorijomis. Tai vieta, kur praeities pėdsakai susipina su šiuolaikinėmis iniciatyvomis, o paveldas tampa ne tik saugoma vertybe, bet ir šių dienų patirties dalimi. Būtent tokį gyvą muziejaus veidą mums atskleidė pokalbis su jo darbuotojais – žmonėmis, kurie ne tik prižiūri ir puoselėja unikalų kultūros lobyną, bet ir kuria naujas formas, kaip paveldą pateikti lankytojui šiandien. Apie edukacijas, parodas, naujas ekspozicijas ir patį muziejaus gyvenimą pasakojo Lietuvos etnografijos muziejaus pavaduotoja muziejininkystei Aistė Lazauskienė, Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Rūta Rimkevičienė, edukatorė Vida Olechnovičienė, Parodų ir ekspozicijų skyriaus vedėja Renata Banienė bei Rinkinių skyriaus vedėja Inga Levickaitė. Visą kolegių suteiktą informaciją apibendrino Viešųjų ryšių specialistė Renata Adomavičienė. Gyva muziejaus kasdienybė Lietuvos etnografijos muziejus – tai gyvas, nuolat atsinaujinantis kultūrinis laukas, kuriame paveldas tampa šiuolaikine patirtimi. Vėlyvas pavasaris šiemet atnešė ne tik žiedus, bet ir tradicinius renginius, naujas parodas ir įvairias edukacijas Lietuvos etnografijos muziejuje Rumšiškėse. Nuo gegužės 1-osios muziejus atvėrė duris į naują sezoną, o tai reiškia – daugiau veiklų, daugiau istorijų, daugiau gyvų susitikimų. Muziejus kviečia į didžiuosius renginius: birželio 23 d. Joninės iki ryto. Rugpjūčio 15 d. – žolynais apvainikuota Žolinė. Ir net du gruodžio savaitgalius – 6–7 ir 13–14 dienomis muziejus kviečia į išskirtinį ir jaukų Adventinį miestelį. Kiekvieną paskutinį mėnesio sekmadienį muziejus lankomas nemokamai. Taip pat, savaitgaliais muziejuje vyksta ir įvairių edukacijų bei dirbtuvėlių. Birželį pradėjome Sekminėmis, kurios įvyko birželio 8 d. muziejaus Aukštaitijos Daujėnų vienkiemyje. Birželio 15 d. muziejuje klegės vaikų balsai – vyks „Tramtatulio“ konkurso laureatų pasirodymai. Liepos mėnesį – tradicinės Oninės. Ruduo taip pat pilnas renginių: rugsėjo 14 d. – muziejus kviečia visus dviračių entuziastus į dviračių žygį „Aplink Lietuvą per dieną“. Rugsėjo 28 d. – Amatų diena muziejuje. Lapkričio 8 d. – ir mažus ir didelius kviečiame į Balto ožio dieną. Gruodžio 28 d. senus metus palydėti kviečiame Blukvilkio popietėje. Muziejus kviečia į vasaros stovyklą Liepos 7–11 dienomis Lietuvos etnografijos muziejus kviečia į Vaikų vasaros stovyklą „Atostogos kaime“ kelias dienas pagyventi tikrame kaime, kur nėra skubėjimo, bet pilna atradimų. Muziejus pavirs dar nepatirtų nuotykių erdve, o senovės kaimo paslaptys taps vaikų kasdienybe. Jodinėjimas žirgais, kaimiško maisto gamyba, šiaudinių sodelių pynimas ir kiti nuotykiai: šuoliai ant šieno kupetos, žygiai pėsčiomis ir dviračiais, dainos, šokiai ir net naktinis pasivaikščiojimas ieškant „Miško dvasių“. Vakarai prie laužo – su tikromis istorijomis, dainomis ir naujomis draugystėmis. Apie edukacijas ir paveldą Kokios naujos edukacijos šiuo metu siūlomos muziejaus lankytojams? Muziejus siūlo daugiau kaip 40 skirtingų edukacijų įvairaus amžiaus grupių žmonėms. Kasmet stengiamasi pristatyti ką nors naujo, pvz. kulinarinę edukaciją „Gaminsime šiškiukus“, amatų edukacijas – „Sukasi auksiniai sodai“, „Žilvičio paukštelis“, „Pašersi avelę, gausi vilnos kuokštelį“, „Vilnos vėlimo dirbtuvėlės“. Asmenims, turintiems negalią, skirtos edukacijos: „Prisiminimų namai“, „B. Šmugelio įdomybių sankrova“. Kiekvienas atvykęs gali pagal poreikius atrasti veiklą muziejuje nuo „Pabėgimo kambario“ iki kulinarinės ar paprotinės edukacijos. Muziejaus edukacijos siekia apjungti tradiciją ir šiandienos žmogaus patirtį. Jos orientuotos į daugiajutiminį pažinimą: kur galima liesti, ragauti, stebėti, klausytis. Visas muziejaus edukacijas galite rasti čia: https://lemu.lt/paslaugos/edukacijos/ Ar turite edukacijų, kurios siekia parodyti, kaip paveldas daro įtaką šiuolaikinėms tradicijoms ar net inovacijoms? Taip, viena iš muziejaus krypčių – parodyti, kaip senieji amatai ir buities formos veikia šiandienos menus, dizainą ar net ekologinį, tvarų mąstymą. Muziejuje veikia knygų atiduotuvė, tvarumo dirbtuvėlės. Edukacijos apie rankų darbo tekstilę, maisto ruošos papročius skatina ne tik pažinti, bet ir pritaikyti senąsias žinias moderniame kontekste – nuo tvaraus gyvenimo iki kūrybinių industrijų. Muziejaus edukatorės Vidos Olechnovičienės teigimu, „Kiekvienoje edukacijoje bandome užgriebti papročio ar reiškinio „šaknis“, o paskui jau – kaip ir kas evoliucionavo ir kodėl. Kadangi daugiau dirbu su šeimos ir kalendoriniais papročiais, galiu tikrai patvirtinti apie šiuos edukacinius užsiėmimus, kaip ir tai, kad ne kartą pasitvirtina posakis „visa, kas nauja – tai tik gerai užmiršta sena“.“ Kaip atrenkate temas edukacijoms: ar tai daugiau istoriniai šaltiniai, ar bandymas atspindėti dabartinius visuomenės poreikius? Temos formuojamos remiantis tiek istoriniais etnografiniais tyrimais, tiek šiuolaikinės visuomenės interesais. Stengiamasi atliepti tai, kas aktualu šiandien: pavyzdžiui, pažintis su senovės tradicijomis ir papročiais, tradicinėmis šventėmis, veiklomis. Taip pat – patirtis gamtoje, bendruomeniškumo jausmo stiprinimas, tvarumo idėjos. Muziejus yra ne tik pasakotojas, bet ir klausytojas. Ar pastebite, kaip keičiasi lankytojų santykis su paveldu: kas jiems įdomiausia šiandien? Taip, lankytojų santykis tampa vis asmeniškesnis. Jei anksčiau daugiausia domėdavosi istoriniais faktais, šiandien žmonės ieško jausminio ryšio, istorijų, galimybės prisiliesti prie to, kas tikra. Didelį susidomėjimą kelia gyvos edukacijos, tradiciniai skoniai, rankdarbiai, žaidimai, kurie leidžia paveldu ne tik domėtis, bet ir jį patirti. Apie parodas ir renginius Kokias parodas, naujas ekspozicijas šiuo metu ruošiate ar planuojate šiais metais? 2025 m. muziejus kviečia į sezono parodų ciklą. Muziejaus miestelio Žeimelio namo antrame aukšte bus pristatoma nauja ekspozicija, atskleidžianti, tarpukario Lietuvos miestelio verslaus žmogaus gyvenseną „Universalaus amatininko dirbtuvės“. Lankytojai čia galės susipažinti su fotografo, kirpėjo, laikrodininko amatais, nusifotografuoti, apžiūrėti tarpukario fotografijų parodas. Name iš Plungės įrengta Tvarumo ir poilsio erdvė, kurioje supažindinama su tvariomis muziejaus vertybėmis, veikia knygų atiduotuvė. Vaikai joje gali piešti, spalvinti, karpyti. Lankytojai atranda Mažosios Lietuvos regionui atstovaujančią sodybą, jos ekspoziciją atvėrėme tik pernai, tad daugeliui tai yra dar nelankytas objektas. Šiemet Lietuvos etnografijos muziejus lankytojams siūlo turtingą parodų programą. Didelis dėmesys skiriamas liaudies menui bei tradicinių amatų puoselėjimui. Parodos „Gyvenimo karpiniai“, „Paveikslai su akmenukais ir ne tik“, „Medis ir mes“, „Virvių vijimas“, „Tradicinės kryždirbystės puoselėtojas: Algirdo Šalkausko darbai“ kviečia lankytojus susipažinti su skirtingomis kūrybos ir rankų darbo formomis. Ukmergės V. Šlaito viešoji biblioteka muziejuje eksponuos garsios dailininkės Kazės Zimblytės piešinius iš etnografinių ekspedicijų. Paroda „Etnografija dr. Eligijaus Morkūno žvilgsniu“, skirta šiam iškiliam muziejininkui, vienam iš Lietuvos etnografijos muziejaus kūrėjų ir ilgamečiam darbuotojui, etnologui ir paveldo puoselėtojui. Jo indėlis į muziejaus formavimą ir etnografinių vertybių fiksavimą atsispindi išskirtinėje eskizų parodoje. „Nepilnamečiams žiūrėti draudžiama“ – paroda, intriguojančiu pavadinimu, kurioje galima pamatyti tarpukario erotikos apraiškas ir net apsilankyti „slaptame“ kambarėlyje. Bus pristatomos Skulptorių Plenero Kryžiaus kelio stočių skulptūrėlių bei A. Šalkausko kryždirbystės darbų parodos. Paroda „Prarasto laiko beieškant: atsiminimai iš Lietuvos dvarų“ kviečia lankytojus pažinti muziejuje sukauptą dvarų paveldo rinkinį. Ar muziejuje vyksta sezoninės ar teminės šventės, susijusios su etnokultūriniu paveldu? Taip, muziejus kasmet kviečia į tradicines kalendorines šventes, iš kurių didžiausios: Užgavėnes, Velykas, Joninės, Žolinė ir Adventinis miestelis. Šventėse dalyvauja folkloro kolektyvai, amatininkai, vedamos kūrybinės dirbtuvės, pristatomos tradicinės apeigos, papročiai. Tai ir gyvo paveldo šventės. Ar bendradarbiaujate su menininkais, mokyklomis ar bendruomenėmis kurdami parodas ar renginius? Į parodų kūrimą ir renginius įtraukiami amato meistrai, moksleiviai, studentai. Vyko tautodailininių pleneras, kurio metu buvo sukurtos medinės Kryžiaus kelio stotys mūsų bažnyčiai. Tai leidžia ne tik dalytis žiniomis, bet ir kurti kartu. Vienas iš pavyzdžių – interaktyvios edukacijos, kurtos kartu su specialiųjų poreikių bendruomenėmis, kurios leidžia pažinti paveldą visiems. Lietuvos etnografijos muziejus visada laukia savanorių, kurie įsijungia į įvairias veiklas. Be to, jau ketvirtą kartą sulauksime tarptautinių savanorių grupės iš organizacijos „European Heritage volunteers“, kurie mokysis tradicinių medžio darbų technikų, o tuo pačiu ir padės muziejaus darbuose. Apie muziejaus veiklos prasmę Kuo šiandien svarbus muziejus – ne tik kaip saugotojas, bet ir kaip kūrėjas, perteikėjas? Šiandien muziejus tampa kultūros kūrėju – jis ne tik saugo praeitį, bet padeda žmonėms ją atpažinti savyje, perteikti šeimose, bendruomenėse, kurti šiuolaikinį ryšį su savo šaknimis. Muziejus – tai socialinė erdvė, kurioje gimsta pokalbiai, klausiama ir ieškoma atsakymų. Kokios veiklos ar eksponatai iki šių dienų turi ypatingą išliekamąją vertę ir kodėl? Ypatingą vertę turi autentiškos sodybos ir interjerai, kuriose atgimsta buitis, papročiai, amatai. Svarbios ir gyvosios veiklos: duonos kepimo procesas, vilnos vėlimas, audimas ir kitos. Šios patirtys sujungia kartas ir leidžia jausti, kad paveldas – tai ne praeitis, o gyva dalis mūsų tapatybės. Ačiū už informatyvų pokalbį ir nuoširdų pasidalijimą tuo, kas kuriama muziejaus kasdienybėje. Šis pokalbis su muziejaus komanda – tai dar vienas liudijimas, kad paveldas gyvas tiek, kiek jį gyvai perduodame, interpretuojame ir įprasminame. Jis tik patvirtina: tai, kas išlieka, dažniausiai yra tai, ką puoselėja žmonės su meile, žiniomis ir vizija.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 liepos 05, Šeštadienis )

Naujausias numeris

Europos pulsas

MRF

MRF remia „Kaišiadorių aidų“ veiklos (28 683 Eur) projektą.

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Kaišiadorių rajono savivaldybė

EKKL

Už saugią Lietuvą

ziezkc