Kaišiadorių aidai - „Senųjų Rumšiškių fotografijų balius“

Privatumo politika

2025 liepos 13, sekmadienis

„Senųjų Rumšiškių fotografijų balius“

Spausdinti

Auksė ASILAVIČIŪTĖ
2025 birželio 29, sekmadienis
Bronislavas Babkauskas su nostalgija prisimena savo jaunystę ir gyvenimą dabar po marių vandeniu glūdinčiame miestelyje. Rumšiškių kultūros centre vykęs renginys „Senųjų Rumšiškių fotografijų balius“ pristatė unikalią idėją, kurios autorius – amerikietis Elliot Matz. Tai projektas, kuriuo siekiama atkurti senąsias, šiandien jau nebeegzistuojančias Rumšiškes. Idėjos autorius ir iniciatorius Elliot Matz bei koordinatorius Darijus Rimkus Rumšiškių miestelį, esantį marių dugne, siekia atkurti pasitelkdami virtualiąją realybę. Atmintį saugo išsaugotos nuo laiko pageltusios nuotraukos. Elliot Matz yra Amerikos žydas, kurio tėvai gyveno senosiose Rumšiškėse. Prisimindamas savo tėvus ir mąstydamas apie šį kraštą, Elliot Matz nori atkurti senųjų Rumšiškių miestelio modelį. Renginys neapsiribojo vien idėjos pristatymu – jis subūrė vietos bendruomenę pasidalinti gyvais prisiminimais, fotografijomis, patirtimis. Kalbinti Rumšiškių gyventojai liudijo apie praeitį, kuri vis dar gyva atmintyje, bet nyksta kartu su senstančia karta. Renginio metu Rumšiškių miestelio gyventojai pasidalijo savo prisiminimais apie senąsias Rumšiškes ir parodė išsaugotas nuotraukas. Į vienos iš pašnekovių, Genutės Subačienės, klausimą, kurį laikotarpį norima pavaizduoti – prieš Pirmąjį pasaulinį karą, t. y. 1914 m., ar prieš užliejimą, idėjos koordinatorius Darijus Rimkus atsakė, kad idealus variantas būtų pavaizduoti senąsias Rumšiškes prieš Pirmąjį pasaulinį karą, bet iš to laikmečio likę mažiausiai medžiagos. Beje, Elliot Matz pridūrė, kad originali idėja buvo atkurti miestelį tokį, kokios anuomet ir buvo Rumšiškės. Taip pat prieš Idėjos autorius Elliot Matz siekia atkurti senųjų Rumšiškių miestelio modelį. tai buvo svarstyta idėja įkurti muziejų po atviru dangumi. Kitas pašnekovės Genutės klausimas – kodėl pasirinktos būtent Rumšiškės? Lietuvoje yra iki šiol išlikusių miestelių, kuriuose vis dar yra likę žydiško paveldo ir dvasios. O Rumšiškėse nieko neliko, nes per Pirmąjį pasaulinį karą viskas sudegė. Idėjos autorius atsakė, jog atkurti miestelį norėtų todėl, kad iš čia kilę jo protėviai. Kai idėjos autorius paklausė Genutės Subačienės nuomonės apie sumanymą įamžinti senąsias Rumšiškes, ji atsakė nevienareikšmiškai – pati visada norėjusi, kad miestelis būtų prisimintas, nes „gretos retėja – vis mažiau lieka tų, kurie dar prisimena užlietas Rumšiškes“. Vis dėlto yra sulaukusi ir bendruomenės kritikos: „Kam šito reikia? Kam čia, vidury miestelio?“ Genutės nuomone, galbūt pritrūko entuziazmo ar stipresnio lyderio. Vis dėlto ji džiaugiasi, kad stengiamasi atgaivinti šį svarbų istorinį tarpsnį. Kitas iš pakalbintų Rumšiškių miestelio gyventojų – Bronislovas Babkauskas – gimęs dar senosiose Rumšiškėse, kurios šiandien glūdi Kauno Kai liejasi prisiminimų upė... marių dugne. Jis su nostalgija prisimena savo jaunystę ir gyvenimą tuometiniame miestelyje. Bronislovas pasakoja, kad lankė Rumšiškių mokyklą, kurią sudarė trys atskiri pastatai. Pokario metai buvo sunkūs, tačiau vaikai rasdavo būdų džiaugtis gyvenimu – viena iš mėgstamiausių pramogų buvo maudynės mariose. „Vienintelis šviesos šaltinis buvo žibalinės lempos. Prie jų ne tik ruošdavome pamokas, bet ir vykdavo pasilinksminimai“, – prisimena pašnekovas. Nors kasdienybėje netrūko sunkaus darbo, žmonės mokėjo džiaugtis ir mažais dalykais. „Buvom biedni, bet laimingi“, – šypsodamasis sako Bronislovas, atverdamas duris į praeitį, kurioje paprastumas ir bendrystė buvo neatsiejama gyvenimo dalis. Renginys paragino susimąstyti apie išlikusį stiprų emocinį ryšį su senosiomis Rumšiškėmis. Žmonių atmintyje jos tokios pat gyvos – tokie renginiai ir iniciatyvos paskatina jas išlaikyti gyvas ir ateities kartoms. Bendruomenės dalyvių atvykimas ir pasidalijimas savo prisiminimais bei nuotraukomis liudija norą įsitraukti į projekto kūrimą ir galimybę vėl išvysti senąsias Rumšiškes. Tai ne tik technologinis projektas – tai jausmingas bandymas atkurti tai, kas buvo, ir išsaugoti tai, kas dar liko – prisiminimuose, žodžiuose, širdyse. Editos Paulauskienės nuotr.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 birželio 29, sekmadienis )

Naujausias numeris

Europos pulsas

MRF

MRF remia „Kaišiadorių aidų“ veiklos (28 683 Eur) projektą.

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Kaišiadorių rajono savivaldybė

EKKL

Už saugią Lietuvą

ziezkc