Kaišiadorių aidai - Istorijų lobiai Rumšiškėse: jaunimas atvėrė praeities klodus

Privatumo politika

2025 liepos 14, pirmadienis

Istorijų lobiai Rumšiškėse: jaunimas atvėrė praeities klodus

Spausdinti

Laura MAŽYLĖ, AJE „Rūsys“ jaunimo užimtumo specialistė
2025 birželio 29, sekmadienis
Konferencijos dalyviai Editos Paulauskienės ir Auksės Asilavičiūtės nuotr. Gegužės 14 dieną Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos multifunkcėje salėje įvyko įkvepianti ir prasminga respublikinė mokinių konferencija „Istorijų lobiai: atrask, išgirsk, papasakok“. Šis renginys – ne tik susitikimas su istorija, bet ir gyvas liudijimas, kaip jaunoji karta geba kūrybingai, jautriai ir atsakingai įprasminti praeitį. Konferenciją organizavo Rumšiškių atvira jaunimo erdvė „Rūsys“ kartu su Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytoju Žygimantu Stankevičiumi. Renginys – projekto „Laisvė įprasminant atmintį“ dalis, kurį dalinai finansuoja Lietuvos respublikos Kultūros ministerija. Šia iniciatyva siekiama skatinti jaunimo pilietinį aktyvumą per gyvą istorinę atmintį. Konferencijoje dalyvavo mokiniai ir mokytojai iš įvairių Lietuvos kampelių – Jonavos r. Šveicarijos progimnazijos, Šiaulių r. Kužių mokyklos bei svečiai iš lietuvių bendruomenės Punske, Lenkijoje. Tai tapo ne tik bendrystės, bet ir istorinių patirčių bei įžvalgų mainų erdve. Renginį pradėjusi jaunimo užimtumo specialistė Laura Mažylė pasveikino susirinkusiuosius ir pakvietė žodį tarti Rumšiškių gimnazijos mokinių prezidentą Gvidą Grajauską. Vėliau vyko piešinių konkurso „Laisvė įprasminant atmintį“ laureatų apdovanojimai – diplomus ir atminimo dovanas įteikė Rumšiškių kultūros centro direktorė Modesta Kalinauskienė. Šiam projektui sukurtas logotipas – tai grafinis laisvės simbolis, kurio autorė dizainerė Laimutė Varkalaitė, kilusi iš Rumšiškių miestelio. Konferencijos dalyviai pasipuošė marškinėliais su šiuo logotipu, taip parodydami savo vienybę ir ryšį su projekto idėjomis. Konferencijos metu Lietuvos kariuomenės viršila, Karybos institute tiriantis karo istorijos įvykius Ernestas Kuckailis pasakojo moksleiviams apie Didžiosios Kovos apygardos susikūrimą ir Rumšiškių krašto partizanų veiklą, taip pat atskleidė kuriamo filmo „Laisvės šuolis“ filmavimo subtilybes ir užkulisius, leidusius geriau suprasti laisvės kovų vaizdavimo iššūkius kine. Moksleivių pranešimus moderavo Žygimantas Stankevičius. Mokiniai pristatė pačių kurtus pranešimus, tyrimus, meninius darbus, kurie atskleidė ne tik istorinį smalsumą, bet ir gilų pilietinį sąmoningumą. Konferencijos pertraukų metu istorijos ir pilietiškumo mokytojas taikė įtampos nuėmimo ir nusiraminimo metodus, padėjusius dalyviams atsipalaiduoti, susikaupti ir emociškai pasiruošti kitiems pranešimams. Konferencijoje pristatyta gausybė įvairiapusių, kruopščiai parengtų pranešimų, liudijančių jaunimo istorinį sąmoningumą, kūrybiškumą ir gebėjimą prakalbinti net pačias sudėtingiausias temas. Pirmoji į sceną žengė Ūla Mažylytė su pranešimu „Rumšiškių partizanų takais“, kuriame kalbėjo apie vietos partizanų veiklą, o kartu su žygeivių būreliu atkurtas gyvenimo sąlygas bunkeriuose ir šalaše pavertė gyva istorijos pamoka. Greta Nevulytė ir Uršulė Aleksaitė pristatė jautrų pasakojimą apie Kazimierą Rakūną-Markauską – Štuthofo lagerio kalinį, tapusį vokiečių kankinimų liudytoju. Meda Jasevičiūtė panardino klausytojus į „Rumšiškių miestelio istorijos pėdsakus“, o Kamilė Malunavičiūtė ir Austėja Morkūnaitė kūrybiškai pateikė edukacinį projektą „Gediminas. Pamoka pradinukams“. Nuotoliniu būdu savo tyrimą „Nepriklausomybės kovos Kužių seniūnijoje“ pristatė Urtė Mitrijevaitė ir Kajus Kievišas. Įdomų ir netikėtą kampą pasirinko Gabija Blauzdžiūnaitė ir Paulina Pilkaitė, tyrusios, kaip lietuvių valgymo įpročius pakeitė bulvė, pranešime „BULVĖ: kaip ši daržovė pakeitė lietuvių valgymo įpročius“. Muzikinę ir emocinę konferencijos natą uždavė Toma Ivanauskaitė su autorine daina „Ten, kur dainuoja laisvė“, o Armina Valiūnaitė ir Lėja Sadauskaitė pristatė savo kurtus „Plakatus Lietuvai“. Viltė Kulikauskaitė ir Saulė Šmigelskytė analizavo istorinę asmenybę Emiliją Pliaterytę, pristatydamos ją kaip simbolį ir įkvėpimo šaltinį. Dovydas Gūžė ir Robertas Klimavičius apžvelgė „Lietuvos šaulių sąjungos istoriją“, atkreipdami dėmesį į svarbiausias datas, įvykius bei asmenybes. Tuo tarpu Kamilė Žurumskaitė ir Auksė Ignotenko pasakojo apie legendinę lakūnę Ameliją Earhart, o Nojus Štrufas pristatė jautrų dokumentinį filmą apie „Rumšiškių žydus“, atverdamas skaudžius miestelio istorijos puslapius. Pranešimus skaityti užbaigė Adomas Čiulkevičius ir Kipras Šiškauskas su išskirtiniu pranešimu apie „F-1 evoliuciją“, kuris įnešė techninės pažangos temą į istorinių pasakojimų mozaiką. Konferencija „Istorijų lobiai“ tapo įrodymu, kad istorinė atmintis – ne tik vadovėlių faktai, bet ir gyvas pasakojimas, kurį jauni žmonės geba perteikti sava kalba ir išjausta tiesa. Šis renginys sustiprino ne tik dalyvių istorinį sąmoningumą, bet ir bendruomeniškumo jausmą, įkvėpė tęsti prasmingus darbus, kuriais kuriamas mūsų visų bendras atminties audinys.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 birželio 29, sekmadienis )

Naujausias numeris

Europos pulsas

MRF

MRF remia „Kaišiadorių aidų“ veiklos (28 683 Eur) projektą.

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Kaišiadorių rajono savivaldybė

EKKL

Už saugią Lietuvą

ziezkc