Kaišiadorių aidai - „Kukurūzų lėlė“ – atminties ir stiprybės istorija. Pamoka apie tremtį ir žodžio galią

Privatumo politika

Šiuo metu 3 skaitytojai

2025 liepos 13, sekmadienis

„Kukurūzų lėlė“ – atminties ir stiprybės istorija. Pamoka apie tremtį ir žodžio galią

Spausdinti

Alvydė VENSKIENĖ
2025 birželio 29, sekmadienis
Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos šeštokai įsiamžino su rašytoja Elvyra Žeižiene. Moksleivius į susitikimą atlydėjo lietuvių kalbos mokytoja Danguolė Klimašauskienė-Micikevičiūtė, beje, taipogi – Elvyros kraštietė, kilusi iš Gegužinės. Alvydės Venskienės nuotr. Gegužės 14-ąją Kaišiadorių Jono Aisčio bibliotekoje svečiavosi mūsų kraštietė, ilgametė žurnalistė ir rašytoja Elvyra Žeižienė. Ji Vaclovo Giržado progimnazijos 6d klasės mokiniams pristatė savo naujausią, 2025 metais dienos šviesą išvydusią knygą „Kukurūzų lėlė“ – apysakos „Kedrynų mergaitės istorija“ tęsinį. Susitikimo metu autorė, prisiminusi, kaip kažkada pati mokėsi toje pačioje ugdymo įstaigoje – tuometinėje 2-ojoje vidurinėje, dabar nešiojančioje Vaclovo Giržado progimnazijos vardą, – aiškiai ir jautriai pasakojo vaikams apie savo vaikystę Sibire tremtyje, nuotykius taigoje bei nelengvą sugrįžimą į Lietuvą 1970-aisiais. Rašytojos žodžiai buvo artimi ir suprantami jaunam klausytojui – net sudėtingos temos, tokios kaip tremtis, alinantis suaugusiųjų darbas ar tėvynės ilgesys – jos pasakojime įgavo nuoširdų ir šiltą atspalvį. „Gegužės mėnuo yra labai įsimintinas Lietuvai, – moksleiviams priminė viešnia. – Jūs, turbūt, jau iš istorijos pamokų žinote, kad 1948 metais pagal kodinį pavadinimą „Vesna“ buvo vykdoma labai didelė tremtis, daug žmonių – apie 200 šeimų – buvo ištremta ir iš Kaišiadorių krašto, tarp jų pakliuvo ir mano senelis, dėdė. Tėtis Bronislovas Krilavičius-Liepa buvo Didžiosios Kovos apygardos partizanas, jis taipogi atsidūrė Sibire. Bet tremtiniai buvo ne tik tie, kuriuos išvežė traukinių vagonuose, bet ir tie vaikai, kurie ten gimė. O aš esu būtent tokia: gimiau Sibire, Krivliake, miško kirtėjų gyvenvietėje.“ Šiek tiek faktų iš Elvyros Krilavičiūtės šeimos istorijos „Mano tėtis – Lietuvos kariuomenės puskarininkis, Didžiosios Kovos apygardos partizanas Bronislovas Krilavičius-Liepa, atlikęs bausmę Karagandos lageriuose, 1956 metais apribojus teises, buvo ištremtas į Krasnojarsko kraštą, Jeniseisko rajone esančią Krivliako gyvenvietę. Tokių šeimų tremtinių gyvenvietėje, Jeniseisko rajone, buvo ir daugiau. Tuomet mums tėvai nesakė, kad esame represuotų Lietuvos partizanų vaikai, kurių tėvams, atbuvus bausmę lageryje, atimta teisė sugrįžti į tėvynę, – atsiminimais www.bernardinai.lt 2009 metais dalinosi Elvyra Žeižienė. – Buvome maža lietuvių tremtinių bendruomenė internacionaliniame ištremtųjų rusų, baltarusių, ukrainiečių, vokiečių, totorių, latvių kaimelyje, ant Sibiro upių tėvu vadinamo Jenisiejaus kranto.“ Vaikystės takais Kai trys Elvyros vaikai Gabrielė, Justina ir Andrius, dar būdami maži, prašydavo jos papasakoti apie vaikystę, pasidalinti nuotykiais, kuriuos yra patyrusi, ji prisimindavo, kaip šaltomis žiemomis, spaudžiant 50 laipsnių šalčiui, važinėjo nuo kalniukų su pakinkytais šuniukais, kaip maudydavosi pelkėtuose ežeriukuose, kaip uogaudama su drauge sutiko dailų meškutį ir panoro jį pasinešti namo bei kuo ši istorija baigėsi. „Sibiras buvo mano gimtinė, – prisiminė Elvyra. – Tėvai, norėdami apsaugoti nuo skaudžių istorijų, mažai ką pasakojo.“ Bet Elvyrai jie visada kalbėdavo apie Lietuvą – apie žydinčius sodus, kvepiančius obuolius, laukuose bręstančius rugius, iš kurių kepama kvapni duona, todėl mergaitė, sugrįžusi į tėvų gimtas vietas, taip ryškiai atsimena ir jau suaugusi vaizdžiai aprašo tą aplinką, kur viskas žaliuoja, bujoja, veši, pastebi tai, ko ypač stigo amžinojo įšalo žemėje. Tylus džiaugsmas, kad susitikome Į šį prasmingą renginį atėjome su kolege Maryte, pakviestos pačios Elvyros, gyvenančios Kaune. Į redakcijos paštą atskriejęs jos laiškas buvo kupinas šilumos: „Ir vėl kūrybiniai keliai veda į mielą mano tėviškės kampelį – Kaišiadoris, kur aš, būdama devynerių metų mergaitė, su tėveliais grįžau į jų gimtinę.“ Iš savo gyvenimų atseikėjome tik gerą valandą: 45 minutes pamokoje su mokiniais ir dar apie 15 minučių artimam pokalbiui prieš renginį. Bet tikiu, jog jausmas nutūpė širdyse ilgam – nuoširdus, giedras, šiltas. Dabar vakarus leidžiu su Elvyros knygomis, kurias gavau su dedikacijomis. Skaitau apie jos nelengvą, bet nepaprastai įdomią vaikystę. Stebiuosi jos gebėjimu iki smulkmenų prisiminti detales, perteikti atmosferą. Ir viduje gimsta tas ypatingas jausmas – pažinimo džiaugsmas. Galimybė prisiliesti prie žmogaus, kuris buvo svarbus ir mano gyvenimo kelyje. Kai dar buvau moksleivė, su pluošteliu rašinių nuėjau pas rajono laikraščio redaktorių Praną Grabijolą – o jis mano kuratore paskyrė būtent Elvyrą. Ji buvo pirmoji žurnalistė, mokiusi rašymo paslapčių. Beje, Elvyra – yra Marytės kraštietė, kuri taipogi kilusi iš Zūbiškių krašto, jos brolis Vladas su Elvyra mokėsi vienoje klasėje. Marytė gerai atsimena, kokia pareiginga ir atsakinga jaunystėje buvusi Elvyra, kaip sąžiningai, važinėdama iš kaimo, lankė muzikos mokyklą, kaip vaikams neleisdavo laužyti medelių, kokia graži buvo Elvyros mamytė ir kaip stipriai ji mylėjusi savo vyrą, kad nebijodama jokių sunkumų su mažu vaiku iškeliavo paskui jį į tremtį... Apie knygas Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, išleidęs abi E. Žeižienės knygas, savo tinklapyje naujausią rašytojos knygą pristato taip: „Knygoje persipina šviesūs vaikystės nuotykiai ir rimtos istorinės temos. Elvyra žaidžia kukurūzų laukuose, mokosi gaminti, patiria pirmąsias išdaigas ir gyvenimo pamokas, tačiau kartu susiduria su sovietinės ideologijos kontrolės realijomis bei grįžtančiais tremties šešėliais. Visa tai perteikiama su autentišku nuoširdumu, leidžiančiu skaitytojui iš arčiau pajusti laikmečio dvasią.Tai šilta, tikrais įvykiais paremta istorija, skirta tiek vaikams, tiek suaugusiems, norintiems pažinti Lietuvos istoriją per asmeninę patirtį ir nepamirštamus vaikystės išgyvenimus.“ Ši knyga yra vienuoliktojo Nacionalinio vaikų literatūros konkurso (2023 m.) finalininkė. Ankstesnioji – „Ked-rynų mergaitės istorijos“ yra pelniusi antrąją vietą šeštajame Nacionalinio vaikų literatūros konkurse. Prasmingos dovanos Renginyje Elvyra ne tik dalijosi prisiminimais: ji kiekvienam vaikui padovanojo po knygą „Kukurūzų lėlė“, kviesdama patiems atrasti jos pasakojamos istorijos gelmę. Tokie susitikimai – ne tik literatūriniai, bet ir gyvenimo pamokos, skatinančios susimąstyti apie mūsų istoriją, tapatybę ir žodžio galią. Kuo toliau nuo mūsų tolsta skaudūs istoriniai įvykiai, tuo svarbiau juos prisiminti, kalbėtis, perduoti jaunajai kartai. Žodžiai, kurie lydi „Tegul Jums visur sekasi! Teneblėsta ta šiluma ir šviesa, kuria pulsuoja kiekvienas Jūsų rengtas numeris. Jis man kaip jaukus žiburėlis lange, kviečiantis pareiti namo ir panirti į nostalgiškus prisiminimus. Čia buvo mūsų kūrybinio kelio pradžia. Džiugu, kad neleidžiate tam žiburėliui užgesti“, – po renginio tokiais linkėjimais pasidalijo mūsų buvusi laikraščio kolegė, rašytoja Elvyra Žeižienė, kurios kūrybos bagaže – jau trys knygos (pirmoji „Airija: tolima artima sala“). Tegul šie jos žodžiai tampa šviesiu įpareigojimu: liudyti, pasakoti, dalintis. Nes atmintis – tai ne tik istorija, tai mūsų bendras tapatybės veidrodis. O mes tikime, kad „Kukurūzų mergaitė“ – nepaskutinė mūsų kraštietės knyga ir su Elvyra dar pasimatysime.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 birželio 29, sekmadienis )

Naujausias numeris

Europos pulsas

MRF

MRF remia „Kaišiadorių aidų“ veiklos (28 683 Eur) projektą.

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Kaišiadorių rajono savivaldybė

EKKL

Už saugią Lietuvą

ziezkc