Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2026 vasario 10, antradienis
Senos skaros pasakoja... Spausdinti
2025 birželio 28, Šeštadienis

Kaišiadorių Jono Aisčio viešosios bibliotekos Žiežmarių bibliotekos vyr. bibliotekininkė Arina Keturkaitė Vaikų skyriuje rengia įvairias parodas ir parodėles, čia ikimokyklinukai ir mokiniai panyra ir į įvairias veiklas.
Praveriame Žiežmarių bibliotekos duris ir mus pasitinka... skaros. Senos skaros... Jos, pakabintos ant laiptų turėklų, ant sienų, pilkai patalpų erdvei suteikia jaukumo. Tačiau ne dėl jo Kaišiadorių Jono Aisčio viešosios bibliotekos Žiežmarių bibliotekos vyr. bibliotekininkė Arina Keturkaitė taip sumanė papuošti šią erdvę. Tai senovinių skarų parodos „Stebuklinga daili skarelė“, vykstančios bibliotekos Vaikų skyriuje, dalis. Ši paroda, surengta Motinos dienos proga, veiks iki gegužės 31 dienos.
Pasak Arinos, paprastai tai būdavo literatūros parodėlės, nes mažieji skaitytojai vis klausinėdavo, kokių yra eilėraščių mamytei... O štai šiemet ėmė ir šovė mintis – senos skaros! Kodėl jų neparodyti vaikams!? Pažvelgti atgal, bent trumpam pasinerti į senovinių skarų pasaulį, Ariną paskatino momentas, kai ji registravo vaikus dalyvauti tęstiniame labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ projekte „Vaikų Velykėlės“. Tada, balandžio pradžioje, bibliotekininkė pagalvojo, kad artėja ir Mamų diena...
Kalbant apie „Vaikų Velykėles“ (Vaikų Velykėlės švenčiamos pirmąjį sekmadienį po šv. Velykų), pažymėtina, kad mažieji žiežmariečiai, paraginti bibliotekininkės Arinos, šiemet konkurse dalyvavo jau 12-tą kartą. Vaikai vėl kūrė didįjį margutį (margučio muliažo aukštis – 2 m, plotis – 1 m). „Man tai – labai gražus dalykas. Tradicijos... Ir vaikams tai įdomu. Be to, kiekvienas vaikas dovanų gauna po vieną geriausių lietuvių autorių knygą. Šiemet užregistravau 65 vaikus, o dalyvavo per 80. Vaikams smagu – į biblioteką ateina su klase, pakeičia aplinką, kažką naujo sužino apie senolių tradicijas“, – pasakoja A. Keturkaitė. Priminsime, kad labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ steigėjai – Andrius Mamontovas ir Ramūnas Karbauskis.
Tačiau grįžkime į senovinių skarų parodą, kurioje prie eksponatų galime paskaityti ir parinktų eilių apie mamą, skarą, rasti kitos informacijos šia tema.
Skaitome:
 Lyg aidas tolimas,
 Lyg dalgį plaktų –
 Tokia skambi žara.
 Per visą dangų, rudeniškai platų,
 Džiūsta mamos skara.
 Tai – Justino Marcinkevičiaus eilės.
 Arba štai jautrūs Birutės Gaigalienės posmai:
 Visi keliai apsnigti,
 Takai visi užpustyti,
 Po tavo skara austine
 Sapnai tebelaukia ryto.
 O tu mane apkamšyk
 Skara austine savąja,
 Kol šiapus pirkios be langų
 Namų dvasia dar gyvena.
 Parodoje eksponuojamos Arinos mamos Bronislavos Verslauskienės saugomos senosios skaros, bibliotekos skaitytojų Aušros Šumskienės, Birutės Adukienės, Audronės Bankauskienės ir Violetos Garškienės šeimų išsaugotos brangių žmonių skaros. Jei jos prabiltų, daug galėtų papasakoti, kaip tos, jau Anapilin išėjusios moterys, džiaugėsi ir liūdėjo, galbūt skarelės kampučiu šluostėsi ir ašaras, apie ką godojo... 
 Parodoje – 29 skaros. Kadaise jos buvo neatskiriamos moters gyvenimo palydovės, jaukiai ir saugiai apgobusios galvą ar pečius.
 „Vienai skarai, kurią atnešė viena moteris, daugiau kaip 100 metų. Ji atsimena savo babą, o jai pačiai jau 66 metai, – pasakoja Arina. – O štai austinė skara, jau kandžių suėsta, buvo Aušros tetos iš Medinių Strėvininkų. Teta mirusi, berods, 1978-aisiais metais...“
 Arinos mama Bronislava yra išsaugojusi ne vieną savo mamos Emilijos Aleksejūnienės, gyvenusios Vilionių kaime, skarą. Parodoje eksponuojamos šešios. „Mano babos jau nebėra 46 metai, o skaros išlikusios... Ji gimusi 1907 metais“, – brangiais prisiminimais dalinasi Arina Keturkaitė. Pasak Arinos, jos mamai buvo smagu išsitraukti visas tas senas savo mamos ryšėtas skareles, jas paliesti, su nostalgija atsigręžti atgal.
 „Vilnonės, lininės, naminės, pirktinės, languotos, gėlėtos... Visa tai apie skaras, skareles. Skara nuo seno – išskirtinė moteriškos aprangos detalė. Skarų gausa rodė turtinę moters padėtį. Skaras saugodavo, brangindavo bei perduodavo dukroms. Senose legendose ir sakmėse minima, kad grįždami iš tolimos šalies vyrai ar jaunikaičiai savo moterims ar merginoms parnešdavo skarelę. Tai – meilės ir globos simbolis“, – skaitome parodą palydinčius žodžius.
 Skara, skarelė, skepetukė, kuskelė, skarukė, šilkinė, dzidziulė, užgobcinė, ilgamarkė... Jas ant savo galvelių ryšėdavo mūsų mamos, močiutės, močiutėlės, promočiutės...
 O štai Arina Keturkaitė sako nesustosianti ir jau vejanti mintį apie senųjų austinių parodą, pavyzdžiui, rankšluosčių. „Tikrai dar yra tų senų dalykų, kuriuos reikėtų parodyti vaikams“, – teigia niekada gerų idėjų nepristinganti bibliotekininkė. Beje, šių metų rugpjūtį sukaks 30 metų, kai Arina dirba Žiežmarių bibliotekoje. Prieš tai ji aštuonerius metus darbavosi bibliotekoje Kaišiadoryse.
 
Ačiū, Arina, kad jauniesiems bibliotekos lankytojams atveriate duris ne tik į knygų pasaulį.

Laimos Kmeliauskienės nuotr.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 birželio 28, Šeštadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2026