Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika

Šiuo metu 2 skaitytojai

2026 vasario 10, antradienis
Gražiausios krašto dainos, kuriomis norisi dalintis Spausdinti
2025 birželio 28, Šeštadienis

Dainynėlis „Kaišiadorių krašto folkloro aukso fondas“ – projekto autorės, Žiežmarių kultūros centro direktorės Irenos Taukinaitienės rankose
Kaip kad su visa pavasarine jėga savo nerimstančius vandenis pro pat Žiežmarių kultūros centrą plukdo sraunioji Strėva, taip ir su nemažesniu pasibangavimu tarp šio pastato sienų kunkuliuoja gražus ir įvairiatemis kultūrinis gyvenimas. Neseniai per patį vyšnių žydėjimą čia rinkomės ligi šiol savo krašte (o gal ir ne tik savo) niekuomet neturėta proga – į dainynėlio „Kaišiadorių krašto folkloro aukso fondas“ pristatymą. Tai – Žiežmarių kultūros centro parengtas ir su partneriais įgyvendintas projektas, į vieną knygelę sujungęs pačias gražiausias mūsų rajono folkloro kolektyvų dainuojamas savo tėvų, senelių ir dar tolimesnių protėvių dainas.

Gražiausios dainos – į vieną skrynelę
„Skambėjo, skamba ir skambės liaudies dainos Kaišiadorių krašte. Ir ne tik dėl to, jog jos skambios, pagavios, mat per šimtmečius sukaupusios vertingiausių melodijų, teksto, atlikimo stilistikos savybes, o iš aplink gyvenančių aukštaičių, žemaičių, suvalkiečių perėmusios tam tikrų repertuaro ir muzikinio dialekto bruožų, kurie puikiai suderėjo su prigimtine dzūkiška tapatybe. Svarbu ir tai, jog Kaišiadorių krašto dainuojamąjį folklorą puoselėja nemažas būrys šio žanro kolektyvų – suaugusiųjų, jaunimo, vaikų folkloro ansamblių. Tai gyvoji tradicija, kurią įvairiais būdais ir priemonėmis verta nuolat fiksuoti. Tokį poreikį suprato ir projektą „Kaišiadorių krašto folkloro aukso fondas“ inicijavo Žiežmarių kultūros centras. Ir štai – su Lietuvos nacionalinio kultūros centro bičiulių – nematerialaus kultūros paveldo ir garso įrašų specialistų – pagalba gimė skambanti Kaišiadorių rajono folkloro kolektyvų publikacija – garso įrašai ir dainų rinkinėlis“, – įvadiniame dainynėlio straipsnyje-apžvalgoje „Skambios ir iškalbingos Kaišiadorių krašto tradicinės dainos“ rašo jo autorė etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė Loreta Sungailienė, kuri taip pat – ir dainynėlio konsultantė.
Į „Kaišiadorių krašto folkloro aukso fondo“ kūrimą įsijungė 9 mūsų krašto folkloro ansambliai, kurie įdainavo nuo vienos iki trijų savo repertuaro dainų. Dalis atlikėjų ir atskubėjo į Žiežmarius, kad pirmieji į savo rankas gautų dailų, kaip visuomet – meniškai ir originaliai – etnologės, dailininkės-dizainerės Dianos Tomkuvienės sumaketuotą dainynėlį, kuriame – ne tik dainų tekstai su informacija apie jų pateikėjus bei atlikėjus, jų natos, bet, nuskaičius QR kodą, gali išgirsti ir gyvą šių dainų skambesį.
– Sumanymas gimė dar 2023-aisiais, kai Kaišiadorys ruošėsi Lietuvos kultūros sostinės metams, tačiau vėliau kiek pakito ir persikėlė į kitus metus. Tačiau noras į vieną skrynelę tarsi aukso fondą surinkti tas geriausias, mėgstamiausias atskirų folkloro ansamblių dainas, kad žinotum, jog niekas kitas taip jautriai ir skambiai jų nesudainuos, kaip tik tas ansamblis, nedingo. Dar – gimė mintis sukurti interneto svetainę, kad ne tik knygelėje, bet ir joje visi norintys galėtų su mūsų aukso fondu susipažinti, – tokiais žodžiais dainynėlio pristatymo vakarą pradėjo Žiežmarių kultūros centro direktorė Irena Taukinaitienė, kurios sukurtas projektas pelnė dalinį Lietuvos kultūros tarybos finansavimą, lėšomis prisidėjo ir Kaišiadorių rajono savivaldybė.
Kartu su projekto partneriais – Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, Kaišiadorių ir Rumšiškių kultūros centrais bei pakviestais savo darbo meistrais užvirė darbas, kuris jau pats savaime virto įdomia veikla, o rezultatas – ilgaamžis, pasižymintis neįkainojama išliekamąja verte, nes žodinio mūsų krašto paveldo rašytinei sklaidai esame didžiai įsiskolinę...

Su džiaugsmingu Jauduliu
Praėjusių metų pabaigoje ne tik vietos informacinėje erdvėje, bet ir Lietuvos nematerialaus kultūros vertybių sąvado interneto svetainėje buvo paskelbta džiaugsminga žinia, jog „Kaišiadorių krašte įgyvendintas projektas „Kaišiadorių krašto folkloro aukso fondas“ bei pasidalinta vienos iš veiklų akimirkomis. Buvo verta – juk kiek jaudulio, susikaupimo ir džiaugsmo patirta, kai į Žiežmarių kultūros centrą net devyni (koks magiškas skaičius!) mūsų folkloro ansambliai kartu su profesionaliais specialistais susirinko labai atsakingai procedūrai – dainų įrašams. Žinoma, jau kelis dešimtmečius gyvuojantiems bei įrašų studijose bent po keletą kartų pabuvojusiems vyresnės kartos dainininkams tai nebuvo tokia didelė naujiena, bet jaunimui, vaikams – tikras atradimų pasaulis ir nemenkas išbandymas.
Dainynėlio pristatyme šie įrašai buvo peržiūrėti, prisimintos išgyventos emocijos.
– Labai smagus ir gražus darbas buvo. Stebėjau savo vaikus – akys didelės didelės – juk pats pirmas įrašas, o dar tai, kad pirmą kartą iš arti matė Loretą Sungailienę... – apie savo jauniausio folkloro kolektyvo – Žiežmarių kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Ratainyčia“– narių įspūdžius pasakojo jo vadovė Laima Morkūnienė.
Niekada nepabosta klausytis „Žilvitos“ jaunimo ir jų vadovės L. Morkūnienės (pirma iš dešinės) dainavimo
O štai etnologė, tautinio kostiumo puoselėtoja Diana Tomkuvienė prisipažino, jog stebėdama įrašus suprato, kur dingsta jos dienos ir naktys: daugybė ansamblių dalyvių jau toli gražu ne pirmi metai į koncertų, konkursų, festivalių, televizijų scenas važiuoja pasipuošę savo krašto tautiniais kostiumais, kurie visi arba jų detalės – šios talentingos moters rankų darbas. Tai ir „Verpetos“ moterų apranga, „Žilvitos“ vaikų ir jaunimo, „Ratainyčios“, Ringailių folkloro ansamblio siuvinėtos prijuostės, kiti darbai ir darbeliai...
Su jai būdingu humoru D. Tomkuvienė pasakojo, kaip gimė dainynėlio maketas bei viršelis, linkėjo susirinkusiems ansambliečiams sveikatos:
– Esate nepakartojami, kiekvienas savitas, didelis džiaugsmas, kad esate. Dainuokim, šokim, nepamirškime savo kalbos! – kalbėjo ji.
– Ne kiekvienas rajonas turi galimybę vienu kartu pristatyti visus savo folkloro ansamblius. Tai didelis turtas. O dar viena projekto dovana – mūsų dainynėliui apie krašto ansamblius straipsnį parašė pati Loreta Sungailienė, – pasidžiaugė ir projekto autorė Irena Taukinaitienė.

Nuo „Verpetos“ iki „Žilvitos“
Kai atsiversite dainynėlį „Kaišiadorių krašto folkloro fondas“ arba interneto svetainę kaisiadoriufolkloras.lt/, kurią sukūrė kaišiadorietis Saulius Jankauskas, pirmiausia pamatysite (o svetainėje – ir išgirsite) mūsų legendinio Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblio „Verpeta“ (vadovė Valerija Jankauskienė) dainas. Pirmoji – „Per šilalį jojau“ – paveldėta iš 1919 metais Žaslių apylinkės Laukagalio kaime gimusio Antano Čiulados, antra – „Saken mani šiokią“ – iš 1912 m. gimusios Lalėnų kaimo (Paparčių apyl.) gyventojos Eleonoros Čižaitės Virbienės. Štai kaip apie šias „Verpetos“ dainas leidinio straipsnyje rašo L. Sungailienė: „Dauguma dainų išties pasižymi skambumu – jos daugiabalsės, užvedamos charakteringų vedančiųjų, su sodriu pritarimu. Būtent taip skamba 2024 metais savo 45-erių kūrybinės veiklos metų jubiliejų atšventusio Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblio „Verpeta“ įdainuotos dainos. Garso įraše girdėti, kaip gražiai atsiskleidžia kolektyvo sugebėjimas skirtingai, tačiau su tokia pat stipria vidine energija interpretuoti dvi skirtingo pobūdžio dainas. Dainavimo pojūtį, garso pilnumą, natūralią atlikimo laisvę įvairių amžiaus grupių dainininkai yra atsinešę iš namų, iš savo tėviškės, gimtinės aplinkos, perėmę kolektyve iš vyresnių, labiau patyrusių dainininkų“.
O kitas mūsų krašto perlas – Ringailių folkloro ansamblis (vadovė Aldona Kamantauskienė) – įdainavo dvi dainas, kurias apie 1968 metus užrašė buvusios Mičiūnų aštuonmetės mokyklos mokiniai ekspedicijos metu. Gražius darbus kažkada mokyklos dirbo! Seniai jau uždaryta Mičiūnų aštuonmetė, seniai nebėra ir dainų pateikėjų, o pačios dainos – skamba... Trečia ringailiškių įrašyta daina užrašyta neseniai – 2022-aisiais pačios ansamblio vadovės.
Savo ilgametės „dainų skrynelės“, kaip vadino Domicelę Vitkauskaitę-Genienę, dainą „Jau saulutė nusileido“ bei garsiojo Teodoro Brazio apie 1918-1919 m. užrašytą „Pamarėmis mergelė vaikščiojo“ pasirinko Rumšiškių kultūros centro Pravieniškių salės folkloro ansamblis „Praviena“ (vad. Ernesta Žiūkienė), tris dainas įrašė kitas Rumšiškių kultūros centro ansamblis „Nedėja“ (vad. Lorita Kulakauskienė). Smagu, kad savo krašto dainuojančiais vyresniaisiais seka ir jaunoji rumšiškėnų karta: dainynėlyje randame Rumšiškių kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Strazdelis“ (vad. Augantas Braziulis) balsus.
Visas pluoštas dainų – visa širdimi atsidavusios savo krašto folkloro tradicijų puoselėjimui Laimos Morkūnienės vadovaujamų kolektyvų: tai Žiežmarių kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Ratainyčia“, Kaišiadorių kultūros centro suaugusiųjų folkloro ansamblio „Žilvita“, to paties pavadinimo vaikų folkloro ansamblio, jaunimo folkloro ansamblio. Vienos – vadovės surastos archyvuose, kitos – užrašytos įvairių tautosakos rinkėjų. Beje, savo debiutiniam garso įrašui „Ratainyčia“ pasirinko mūsų krašto dainų karaliene tituluojamos garsiosios Onos Grigaliūnienės (g. 1897 m. Slabados kaime) dainą...

Ne tik paklausyti ar paskaityti, bet ir išmokti
Brangus šis dainynėlis daugeliu aspektų. Šiaip ar taip – tai pirmasis spausdintas leidinys, kuriame atsispindi kaišiadorietiškai tarmei būdingi bruožai, tiek, kiek jų buvo išlikę dainų užrašymo metu.
Dar vienas gerumas – šalia tekstų pateikiamos ir natos (dainų melodijas šifravo Audronė Vakarinienė, natografavo Arvydas Adamonis). Telieka imti ir mokytis arba – mokyti. Kultūros centruose, neformaliojo ugdymo būreliuose, mokyklose. Ir – ką daugelis mūsų jau, deja, pamiršę – namuose. Su savaisiais. Juk pažiūrėkim – dainų pateikėjai pažymi, jog dainą išmoko iš mamos, tėvo, senelių, dėdžių ar tetų. Tad lietuvių liaudies dainos metai – būtent tam: prisiminti, kad prie savo dainiškojo folkloro puoselėjimo galime prisidėti kiekvienas. Ir turime, nes būtent jame – mūsų dvasia, mūsų lietuvybė.

Dainos skambėjo ne tik iš įrašų
Dainynėlio pristatymo vakaras netikėtai tapo ir jaukiu pasidainavimu. Smagu buvo pritarti „Žilvitos“ jaunimui, „Pravienos“ folkloro ansamblio dainininkėms su vadove Ernesta Žiūkiene, kuri prisipažino, jog jų kolektyvas turi tradiciją – kiekvienas naujas narys ateina su savo daina. Nuoširdžiai padėkojusios Irenai Taukinaitienei už šaunų projektą, ansamblietės pakvietė gegužės 10-ąją užsukti į Pravieniškių salę, kur taip pat laukia šventė, skirta Lietuvių liaudies metams – festivalis „Kad Praviena tekėtų“.
Tokių ir kitokių renginių, skirtų lietuvių liaudies dainai, šiemet bus ir daugiau. Dalyvaudami juose prisiminkime, jog šiemet sukanka 200 metų nuo tada, kai Liudvikas Rėza paskelbė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį, papildytą moksline studija, tad 1825-ieji taip pat laikomi lietuvių folkloristikos pradžia. Tai labai svarbi data, nes daina lietuviui visuomet buvo reikalinga visais gyvenimo atvejais – juk dainuodami ir nepriklausomybę atgavome!

Andriaus Zubielos nuotr.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 birželio 28, Šeštadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2026