Kaišiadorių aidai - Stebinantys gamtos mylėtojos Vaivos Narušienės pomėgiai ir veiklos

Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2025 birželio 18, trečiadienis

Stebinantys gamtos mylėtojos Vaivos Narušienės pomėgiai ir veiklos

Spausdinti


2025 birželio 09, pirmadienis
Kodėl turėtume saugoti varliagyvius ir kaip juos migracijos laikotarpiu išgelbėti nuo žūties po automobilių ratais mums papasakojo Pašulių kaimo gyventoja menininkė Vaiva Narušienė, ypač mėgstanti fotografuoti gamtą. Praėjusios savaitės pradžioje redakcijoje nuskambėjęs skambutis mus sudomino: „Ar žinote, kad prasideda pavasarinė varliagyvių migracija, kuri labai pavojinga šokuojančioms šaltakraujėms?“ – klausė Pašuliuose gyvenanti menininkė, gamtos mylėtoja Vaiva Narušienė. Ji pakvietė mus atvažiuoti prie Guronių tvenkinių, kur situaciją galėsime įvertinti patys. Ilgai nelaukę, kitą dieną išsiruošėme į Pašulius. Vaivą radome prie jau minėtų Guronių tvenkinių, kur ji šiuo metu kasdien apsilanko po kelis kartus per dieną. „Anądien, berankiodama rupūžes, privaikščiojau 20 kilometrų“, – šypsodamasi sako Vaiva, tiesdama mums savo rankraštį, kuriame surašiusi visą esminę informaciją apie varliagyvių apsaugą migracijos metu. Taigi pirmiausia – apie pavasarinę varliagyvių migraciją Kovo pabaiga–balandžio pradžia yra tas laikas, kai žiemavietėse šaltąjį laikotarpį praleidę varliagyviai, pajutę šilumą, pradeda traukti į nerštavietes. Gamtos ritmas šiems padarėliams diktuoja, jog metas Pavasariui įsibėgėjant ir šylant orams, po ilgo žiemos sąstingio pabunda varliagyviai. Alvydės Venskienės nuotr. daugintis. „Patelių neršti eina daug mažiau nei patinukų, – aiškina mums Vaiva. – Patelės būna didesnės, išsipūtusiais nuo ikrų šonais ir dažnai keliauja, nešdamos ant kupros patinuką.“ Ir tikrai matėme, kad varliagyviai keliauja ne tik po vieną, bet ir užlipę vienas kitam ant nugaros. Vaiva drąsiai juos ėmė į rankas, pasakojo, renkanti juos ir į kibirą, kad perneštų per kelią, ir pilkosios rupūžės, kurios šiuo metu neršia, saugiai atsidurtų ten, kur jos ir keliavo – tvenkinių vandenyje. Anot šios veiklos iniciatorės, į tinkamą vandens telkinį varliagyviai gali keliauti ir porą kilometrų. Tuomet jie neršia vandenyje, po to iš jo išlipa palikę ikriukus ir iš jų išsirita buožgalviai, o apie Jonines – rupūžiukai. Migracija trunka apie 3 savaites, priklausomai nuo oro sąlygų. Kai orai šilti, varliagyviai labai greitai reaguoja į temperatūros pokyčius. Ankstyvą pavasarį varliagyviai suaktyvėja saulės atokaitose, svarbu, kad būtų drėgna ir šilta. Vėliau, orui įšilus, palankiausios sąlygos, kai lynoja lietus, tvyro rūkas. Pilkosios rupūžės, kuriomis rūpinasi Vaiva, tos, kurios į nerštavietes keliauja vienos iš anksčiausių. Apie varliagyviams gręsiančius pavojus Šokuojančios šaltakraujės, migruodamos į artimiausius vandens telkinius, jau pabiro ant kelių ir keliukų, todėl, anot Vaivos, vairuotojai turi būti gerokai atidesni ir saugoti kurkiančias pievų ir kūdrų gyventojas, nes kasmet jų keliuose žūva dešimtys tūkstančių. Norint jas apsaugoti, prie kelių reikėtų statyti užtvaras. Tokias užtvaras iš tinklelio kelyje, kurį turi įveikti migruojančios pilkosios rupūžės, Vaivos iniciatyva parūpino ir Kaišiadorių rajono savivaldybė. Palaiko ir padeda Kaišiadorių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas (aplinkosaugai) Vidmantas Malinauskas patvirtino, kad „Pakelėje įrengtos apsauginės sienelės, skirtos apsaugoti varliagyvius nuo žuvimo migracijos kelyje Guronių kaime. Savivaldybė perka tvorelės/užtvaros pastatymo paslaugą 3–4 metams (su medžiagų atnaujinimu), tam skyrė 1 400 Eur. Vaiva Narušienė bendrauja su manimi, paslaugos teikėju. Mes stebime, kad vyktų procesas ir priemonė būtų efektyvi. Užtvarus nuolatos prižiūrime: pastatome, nuimame, pagaminame ir atnaujiname kuoliukus.“ Kodėl būtent rupūžės? To paklausėme Vaivos Narušienės. Moteris papasakojo, kad yra kilusi iš vaizdingo Zarasų krašto, todėl nuo mažens mylinti gamtą, o į mūsų rajoną atsikėlusi gyventi prieš 10 metų. Būtent tada, išėjusi pasivaikščioti, ji išvydo sukrečiantį vaizdą: visas miško kelias, kuris turi Miško gatvės pavadinimą,buvo pilnas automobilių ratų sutraiškytų varliagyvių kūnelių. Tada Vaiva dar nesidomėjo varliagyvių gyvenimo būdu, bet širdį nuo tokio vaizdo labai suskaudo. Ji kreipėsi į Vidmantą Malinauską, kuris parūpino tvorelę. Pirmoji jos iniciatyva turėjo tęstinumą. Kiekvienais metais, jau 7 metus, Vaiva pati, kartais jai padeda penktokas sūnus Kasparas, renka migruojančias rupūžes. „Prieš metus pavyko prisikviesti savanorių, – džiaugiasi gamtos mylėtoja. – Prie mano projekto prisijungė Rumšiškių gimnazijos moksleiviai su biologijos mokytoja Sandra Vimantiene. Gaila, kad žmonės nenusiteikę padėti, savanorių stinga, ištikimiausi mano pagalbininkai Aurelija Vepštienė su šeštoku sūnumi Dovydu, atvažiuojantys keliolika kilometrų iš Dovainonių.“ V. Narušienė dėkinga Pravieniškių bendruomenei „Praviena“, šiemet nupirkusiai tinkliuko tvorelei. Tvorelė padeda apsaugoti varliagyvius, tuomet jų kelyje žūva nepalyginamai mažiau“, – teigia gamtai neabejinga moteris. Daug kas varliagyvių bijo, bet jie visiškai nepavojingi Vaiva pasakojo, kad šie maži padarėliai ne kiekvienam žmogui atrodo malonūs. Jų slidi ir šalta oda daugelį tikrai gąsdina. Varliagyviais besirūpinanti Vaiva sako, kad bijoti jų žmonėms jokiu būdu nereikia. Varlė ar rupūžė jums niekada neįkąs. Mitas ir tai, kad paėmus į rankas rupūžę ji išsyk išleidžia nuodus – kad taip nutiktų, reiktų ją smarkiai gniaužti. „Taip, paimtos į rankas jos, kaip ir varlės, kartais šlapinasi, tačiau tai visai nekenksminga“, – aiškino Vaiva. O talkininkaujantys savanoriai, mokiniai gali mūvėti pirštines, jei nedrįsta šių padarėlių tiesiog šiaip imti į rankas. Naikina kenkėjus Visi gamtininkai teigia, kad varliagyviai yra itin svarbūs mūsų ekosistemai ir atneša didelę naudą, juk jie minta įvairiais vabzdžiais kenkėjais. Kiekviena rūšis egzistuoja ne šiaip sau, viskas gamtos pasaulyje turi savo misiją ir paskirtį. Pagrindinė varliagyvių funkcija: jie yra „profesionalūs“ vabzdžių ir parazitų naikintojai. Šie padarėliai minta viskuo, kas mažesni už juos: vikšrais, uodais, musėmis, įvairiais vabalais. Rupūžės, kuriomis kai kas bjaurisi, yra kone vieninteliai gyvūnai, mintantys daržininkams košmarus keliančių kolorado vabalų lervomis. Net varliagyvių jaunikliai – buožgalviai – vandenyje medžioja mus taip erzinančių, įkyriųjų uodų lervas, mažindami šių kenkėjų populiaciją gamtoje. Varliagyviai dėl buveinių naikinimo, žemės ūkio plėtros, trąšų, herbicidų ir pesticidų naudojimo nyksta visame pasaulyje. Lietuvoje situacija nėra kritinė, tačiau populiacijos mažėjimo tendencija taip pat pastebima. Be šių padarėlių vabzdžių, įvairių kenkėjų skaičius reikšmingai išaugtų. „Išnaikinę varliagyvius, turėsime augalų apsaugai naudoti daugiau chemijos, o nuo jos daugėja alergijų, autizmo spektro sutrikimų, kitų ligų, – susirūpinusi V. Narušienė. – Lazda turi du galus ir antrasis atsisuks labai greitai, jei tik negerbsime gamtos ir į ją žiūrėsime tik vartotojiškai, o ne kaip rūpestingi šeimininkai.“ Vaivai Narušienei rūpi Tokių žmonių, kaip Vaiva Narušienė, neabejingų gamtos išsaugojimui, taip nuoširdžiai ir ilgą laiką besirūpinančiai varliagyvių apsauga migracijos metu, nedaug. Ir tikrai ne kiekvienas iš mūsų imtųsi tokios atsakomybės ir laiko reikalaujančios veiklos, kuri, pripažinkime, neneša jokio pelno, tik nuolatinį rūpestį. Kai kas gali vadinti Vaivą keistuole ar vis tiek nesuprasti, kodėl ji taip stengiasi, bet Vaiva visą savo veiklą paaiškina labai paprastai: „Man rūpi“. Ir čia prisimenu aistringą keliautoją ir kolekcininką Virginijų Brazį, kuris irgi panašiai yra sakęs: „Kol yra žmonių, kuriems kažkas RŪPI, tol Lietuva gyvuos ir klestės.“ Vaiva sako, kad jai rūpi pakviesti imtis iniciatyvos tuos žmones, kurie myli gamtą ne tik iš paveikslėlių, kad šie savo gyvenamosiose vietose suburtų grupes žmonių ir drauge imtųsi globoti migruojančius varliagyvius. „Medžiagos tvorelėms kainuoja nedaug, svarbiausia, kad būtų kam rinkti“, – į gamtos mylėtojus kreipiasi Vaiva. Ką gali padaryti kiekvienas? Kaip jau minėjome, varliagyvių migracijos keliai dažnai kertasi su žmonių keliais. Deja, tai dažnai baigiasi tragiškai – daugybė šių padarėlių žūva po automobilių, dviračių ratais. Taigi ką galime padaryti? Važiuodami būkime atidūs keliuose, nepatingėkime padėti dar lėtiems ir apsnūdusiems varliagyviams saugiai pasiekti nerštavietes. Sulėtinkime automobilius ten, kur ant kelio pamatysite varliagyvių. Neįmanoma apvažiuoti varliagyvių, lekiant 90 km/h greičiu, beveik nėra galimybių ir važiuojant 60 km/h, bet probleminėse vietose judant 40 km/h ir šiek tiek lėčiau, tikrai galima juos pastebėti ir apvažiuoti. Pastebėjo problemą Kaišiadoryse V. Narušienė teigia, kad ir Kaišiadoryse, Pramonės gatvėje, yra didelė varliagyvių populiacija: pilkosios rupūžės ir smailiasnukės varlės neršia tvenkiniuose priešais trąšų sandėlius (kitoje kelio pusėje). Prasidėjus ir besitęsiant šios teritorijos industrializacijai, kyla didelis pavojus, kad ši populiacija, nebeturėdama tinkamų buveinių, bus sunaikinta. „Nejaugi niekam tai nerūpi ir niekas nenorėtų pasirūpinti jos išsaugojimu?“, – klausia Vaiva, apeliuodama, kad mieste yra tiek daug gyventojų, daug mokymo įstaigų ir galinčių padėti moksleivių. (Kol straipsnis buvo rašomas, sužinojome, kad Pramonės gatvėje prasidėjo remonto darbai). Nebūkime abejingi! Vaiva yra ir Lietuvos ornitologų draugijos narė, todėl jai rūpi ir paukščių situacija. Draugijos ataskaitoje skelbiama, kad per pastaruosius 25 metus Lietuvoje įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių sumažėjo perpus. Taip nutiko daugiausia dėl mažėjančių tinkamų buveinių, intensyvėjančio žemės ūkio ir didėjančios jo chemizacijos. Varliagyvių apskaitos niekas neveda, tačiau nėra jokios abejonės, kad jų irgi mažėja, nes mažėja varliagyviams tinkamų buveinių. Vaiva Narušienė sako, kad dabar pats laikas susirūpinti jų apsauga. Kol dar yra ką saugoti...
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 birželio 09, pirmadienis )

Naujausias numeris

Europos pulsas

MRF

MRF remia „Kaišiadorių aidų“ veiklos (28 683 Eur) projektą.

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Kaišiadorių rajono savivaldybė

EKKL

Už saugią Lietuvą

ziezkc