Kaišiadorių aidai - Svarbiausia – nesustoti po finišo

Privatumo politika

Šiuo metu 2 skaitytojai

2025 birželio 18, trečiadienis

Svarbiausia – nesustoti po finišo

Spausdinti

Kristina DZEVENTLAUSKIENĖ, Projekto „Tūkstantmečio mokyklos I“ kultūrinio ugdymo koordinatorė
2025 birželio 09, pirmadienis
Mintys iš forumo „Kultūrinis ugdymas Kaišiadorių savivaldybėje. Kas toliau?“ Nuotraukos iš Kaišiadorių Švietimo ir sporto centro archyvo Į įvairialypes forumo veiklas smagiai įsitraukė visi TŪM (Tūkstantmečio mokyklų) projektas Kaišiadorių rajono savivaldybėje pasiekė finišo tiesiąją – jo pabaiga 2025 metų birželio 31 -ąją. Tačiau jau dabar rinkomės ir apžvelgėme jo rezultatus STEAM, kultūrinio ugdymo srityse, netrukus svarstysime įtraukiojo ugdymo situaciją bei lyderystę. Po Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos stogu Kovo pabaigoje apie 70 pedagogų, kultūros įstaigų, Savivaldybės atstovų, kitų svečių dalyvavo forume „Kultūrinis ugdymas Kaišiadorių savivaldybėje. Kas toliau?“, kurį organizavo Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija, pasitelkusi į pagalbą Kaišiadorių švietimo ir sporto centrą. Pirmoje – „Krypčių“ – dalyje forumo dalyviai turėjo progos susipažinti su Jaunųjų kūrėjų ugdymo, Vizualaus mąstymo, Integruota muzikos / IT / fizikos programomis ir Teatro programa „Teatras – kūrybos laboratorija“, dalyvauti patyriminėse kultūrinio ugdymo veiklose. Performansai, mokinių vaidyba, parodos, specialiai įrengtos erdvės, praktiniai užsiėmimai, pasikalbėjimai prie gilių kavos – taip vyko pasidalijimas gerąja ilgalaikių kultūrinio ugdymo programų įgyvendinimo patirtimi. Apie Kaišiadorių Algirdo Brazausko, Rumšiškių Antano Baranausko, Žiežmarių gimnazijų, Kaišiadorių Vaclovo Giržado progimnazijos, Kruonio, Palomenės, Žaslių pagrindinių mokyklų, Žiežmarių „Vaikystės dvaro“ ir Gudienos „Rugelio“ mokyklų-darželių ilgalaikių kultūrinio ugdymo programų įgyvendinimo sėkmes ir poveikį kalbėjo Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos mokytojos Lina Gutauskienė, Renata Gvildienė, Ilona Balkuvienė ir pavaduotoja ugdymui Jurgita Sadauskaitė-Barysienė. Kartu dirbome – kartu džiaugiamės Koks įspūdis? Labai geras. Pamačiau kūrybiškus, kultūringus, išradingus, atsakingus Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos mokytojus ir jų mokinius, aktyvius, besidominčius, pozityviai nusiteikusius kolegas iš kitų rajono mokyklų, geranoriškus ir siekiančius bendradarbiauti žmones iš kultūros įstaigų, puikiai nusiteikusius svečius iš Savivaldybės. Labiausiai patiko, kad pusantrų metų dirbome, tarėmės ir dabar džiaugiamės visi kartu. Džiaugiamės tuo, kad ugdymo įstaigose padaugėjo teatro, kad susipažinome ir pradėjome aktyviau taikyti vizualaus mąstymo metodą, kad integravome muziką, fiziką ir informacines technologijas ir išmokome sceninius žanrus, kad sukvietėme gabius krašto mokinius į kūrybiškumo stovyklą ir paskatinome juos kurti, bendrauti, domėtis gimtuoju kraštu. Ypatingai svarbu, mano galva, tai, kad programose dalyvavę mokiniai, jų mokytojų teigimu, tapo atsakingesni, drąsesni, kūrybiškesni, mokėsi dirbti komandose, nugalėti viešojo kalbėjimo, scenos baimę, ėmė labiau pasitikėti savimi, kad mokiniai aktyviau susipažino su krašto kultūra, kūrė įvairius kūrinius įvairiomis priemonėmis įvairiomis temomis, kad empatijos ir geranoriškumo buvo mokomi ne tik patys programų dalyviai, bet ir jų sukurtų renginių žiūrovai, kad buvo įtraukti ir aktyviai veikė specialiųjų poreikių mokiniai, kad mes sugebame suprasti ir įvertinti ir jau turinčių tam tikrų gebėjimų bei įdirbio, ir tik pradedančių veikti kultūroje mokinių sėkmes ir jomis pasidžiaugti. Mintys ateičiai – suformuluotos Antra dalis („Perspektyvos“) paliko tokį įspūdį – kultūrinio ugdymo strategavimas ir tęstinumas rajone ir mokyklose yra svarbus nuoseklaus, neskuboto, rimto darbo reikalas. Tokiam darbui Forume laiko buvo mažoka, bet eskizas, mintys ateičiai grupėse suformuluotos. Taigi, kas pasiūlyta? 1.Stiprinti kultūrinį ugdymą pasitelkiant gimtojo krašto paveldą, artimąją aplinką (miestelių istorija, edukacinės programos gimtojo krašto tema ir jų bankas, projektai, pvz., „Pažink gimtąjį kraštą“, „Kultūros mugė“, gimtojo krašto tyrinėjimai, „Šilelis“ – apie Antaną Baranauską, filmų kūrimas...). Visų darbo grupių akcentuota, kad gimtojo krašto kultūros įtraukimas į ugdymo procesą yra besąlygiškai svarbus rajono bend-ruomenei ir turi būti aktyvinamas. 2. Bendradarbiaujant su rajono kultūros įstaigomis kryptingai ir tariantis iš anksto planuoti bei įgyvendinti bent 1–2 bendras kultūrinio ugdymo veiklas per metus (čia, mano galva, ypač svarbūs žodžiai „kryptingai ir tariantis iš anksto?“). 3. Plėsti kultūrinio ugdymo veiklas integruotose įvairių dalykų pamokose (galvoju, kad visoms mokykloms reikėtų nuodugniau svarstyti ir ieškoti bendrų susitarimų dėl tokių pamokų). 4. Sudaryti galimybę visiems rajono mokiniams bent vieną kartą per mokslo metus apsilankyti teatre, kultūrinėje kelionėje/išvykoje/žygyje. 5. Savivaldybei – parengti ir finansuoti Kultūrinio ugdymo krepšelį ar programą, į kurią galėtų pretenduoti pageidaujančios mokyklos ir su jomis bendradarbiaujančios rajono kultūros įstaigos, tik kartu parengusios projektus. 6. Savivaldybei – rasti galimybes steigti kultūrinio ugdymo koordinatoriaus pareigybę savivaldybėje ir mokyklose. 7. Tęsti gabių kūrybai rajono mokyklų mokinių stovyklos organizavimą (tokia jau bus šiais metais, jai skirtas finansavimas, ačiū Savivaldybei už idėjos palaikymą!) 8. Aktyviau išnaudoti Kultūros paso galimybes kultūriniam ugdymui. Žodžiu, yra apie ką pagalvoti kuriant kultūrinio ugdymo ateitį. Ačiū! Forumas baigėsi. Nuoširdžiai padėkojome ilgalaikių kultūrinio ugdymo programų autorėms ir įgyvendintojoms Ilonai Balkuvienei, Linai Gutauskienei, Renatai Gvildienei, Ingridai Kupčiūnienei, Nijolei Šmitienei, įgyvendintojoms Astai Paulauskienei, Aušrai Aleksiūnienei, Eugenijai Švelnikienei, Kristinai Kertenienei, Linai Čėsnienei, Martynai Horbačauskienei, Rasai Zaksienei, Renatai Sausaitienei, Rolandai Ritai Mikalauskienei, Vidai Zujienei ir jų pagalbininkėms Neringai Subačienei, Julijai Vadeikytei-Tatarūnei, Renatai Balčiūnienei, Vilijai Demjanovienei, Birutei Mučinskienei, Kristinai Jurevičienei bei daugiausiai atvirų kultūrinio ugdymo srities veiklų vedusiems Česlovui Kriščiūnui ir Žygimantui Stankevičiui. Kartu su Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijos mokiniais spalvingai ir linksmai repuodami atsisveikinome, išsinešdami dovanų maišelius (ačiū AB „Vėjų fėja“, Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centrui, Kaišiadorių Jono Aisčio viešajai bibliotekai!), pozityviai (tikiu tuo) nusiteikę veikti kartu kultūrinio ugdymo srityje ir toliau.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 birželio 09, pirmadienis )

Naujausias numeris

Europos pulsas

MRF

MRF remia „Kaišiadorių aidų“ veiklos (28 683 Eur) projektą.

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Kaišiadorių rajono savivaldybė

EKKL

Už saugią Lietuvą

ziezkc