Kaišiadorių aidai - Gebėjimas žvelgti kitaip, praskleidžiant paslapties šydą

Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2025 birželio 18, trečiadienis

Gebėjimas žvelgti kitaip, praskleidžiant paslapties šydą

Spausdinti

Alvydė VENSKIENĖ
2025 birželio 09, pirmadienis
Saulius gyvenime turi daug pomėgių: ir nardo, ir su metalo ieškikliu turtų ieško, ir senus automobilius restauruoja, ir tam tikros rūšies indus kolekcionuoja, bet didžiausia jo aistra, nustebinusi kaišiadoriškius – vabzdžių fotografavimas. Albertas Einšteinas yra pasakęs: „Pats nuostabiausias dalykas, kurį galima išgyventi, yra paslaptingumas. Tas žmogus, kuriam šis išgyvenimas nepažįstamas, kuris daugiau nesugeba sustingti iš nuostabos ir aiktelėti iš pagarbaus susižavėjimo, yra beveik miręs, jo akys užmerktos.“ Tų, kurie apsilankė kaišiadoriškio Sauliaus Venskaus fotografijų parodoje „Mikropasaulis“, akys tikrai buvo plačiai atmerktos, nes į eksponuojamas nuotraukas žiūrėjome su nemenka doze nuostabos. Ar čia tikrai matome uodą? Jo plonytės, ilgos kojos atrodo tarsi trapios gijos, didelės, daugiabriaunės akys primena mozaiką,o antenėlės atrodo lengvos lyg šilkiniai siūlai. Daug kam simpatijas sukėlusi juostelinės skydblakės nuotrauka žavi ne tik išsiskiriančia spalva, bet ir šio vabaliuko kūnas akį traukia ryškiomis raudonai juodomis juostomis, o kietas, šiek tiek blizgus skeletas primena šarvus. Artimai stebint, galima pamatyti net smulkiausius griovelius ant jos nugarėlės ir subtilius kojų šerelius. O dryžuotasis šimtakojis? Jo ilgas, segmentuotas kūnas atrodo kaip sudėtinga šarvuota struktūra, o kiekviena kojelė išryškėja kaip smulki, lenkta adata. Žiūrint į nuotrauką, galima įsivaizduoti, kaip šimtakojis juda banguodamas kūną, o jo antenos tikrina aplinką tarsi jautrūs jutikliai. Straubliuko ilgas, į priekį ištemptas straublys nuotraukoje atrodo tarsi elegantiška, blizgi rankena. Netgi daržininkų taip nemėgiamas grėsmingas požeminis vabzdys – kurklys, kurį įamžino Saulius, išdidžiai demonstruoja priekinių kojų „kastuvus“ ir kūną, padengtą tamsiai rudu, aksominiu sluoksniu, o jo ilgos antenos ir burnos dalys, primenančios mažus kabliukus, suteikia kurkliui dar daugiau paslaptingumo. Parodos atidarymas pranoko lūkesčius „Tai buvo vienas iš gausiausių parodos atidarymų, kiek jų iki šiol yra buvę“, – sakė Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Giedrė Streikauskaitė. Rengiantis parodai, ji nuogąstavo, ar susirinks žmonių, kuriuos sudomintų tokia tema, bet visas nerimas išsisklaidė, išvydus, kiek daug Sauliaus giminių, artimųjų, draugų, bičiulių ir pažįstamų, kiek daug gamtą mylinčių ir ja besidominčių kaišiadoriečių susirinko į parodos atidarymą. Jos nuomone, ši Sauliaus Venskaus nuotraukų paroda – jo daugybės metų įdirbio rezultatas, tokioms nuotraukoms atsirasti reikia ne tik žinių, bet ir begalinės kantrybės. Sauliaus kelionė į fotografijos pasaulį Gausus parodos ,,Mikropasaulis“ lankytojų būrys jos atidarymo dieną. Ričardo Venskaus nuotr. Parodos atidarymo metu autorius pasidalino savo fotografavimo patirtimi. Natūralu, kad iš pradžių Sauliui iš susijaudinimo ir žodžiai užstrigo, ir ašarų gumulas gerklę užspaudė – juk tai pirmoji jo paroda. Į pagalbą vyrui atskubėjo žmona Jurga, susirinkusiems papasakojusi apie jo pomėgį ir kūrybinį kelią, pasidžiaugusi, kad pagaliau vyro svajonė išsipildė ir jo ilgus metus puoselėtas pomėgis virto paroda, o dukra Luka pasidalino prisiminimais, kaip tėtis namuose fotografuoja, kaip ji padeda jam atrasti įvairių vabalų, o vėliau šis jai rodantis vaizdus, kuriuos pavyksta įamžinti. Sauliaus kelionė į tokio pobūdžio fotografijos pasaulį prasidėjo dar 2012 metais, nes jį, kaip prisipažino, įkvėpė vyresniojo brolio Ričardo pomėgis fotografuoti. Beje, Saulius sakė, kad fotografija domėjosi ir jų tėtis Zigmas. Bet nė vienas jų niekada nebandė „draugauti“ su vabalų pasauliu. O Sauliui, kai pagaliau apsisprendė, kad bandys įamžinti būtent smulkius vabzdžius, šie tapo jo kūrybinio kelio aistra ir neblėstančiu įkvėpimu. Viena iš pirmųjų Sauliaus vabaliukų nuotraukų parodoje eksponuojamas pačių gražiausių akių šokliavorio vaizdas. Šiuos vabalus, anot Sauliaus, ypač mėgsta daug kas fotografuoti, nes jie – smulkūs, bet ryškūs, jų akys atrodo kaip spindintys juodi karoliukai, o pūkuotos, dygliuotos kojos sukuria įspūdį, kad šis vabalas pasiruošęs bet kada kilti į orą. Žiūrėti į šias nuotraukas kiek keista, mat iš labai arti mažieji planetos gyventojai atrodo kaip iš kito pasaulio. Saulius papasakojo apie pirmuosius savo bandymus fotografuoti, tobulėjimo kelią, sunkumus ir iššūkius, su kuriais susidūrė, fotografuodamas mažus objektus. Fotografavimo iššūkiai ir niuansai Fotografuojant vabzdžius namuose, laukia nemažai įvairių iššūkių. Didžiausią reikšmę reikia skirti techniniams aspektams ir estetikai. Labai svarbu rasti tinkamą apšvietimą. Natūralios šviesos neužteks: jeigu saulė šviečia per stipriai, gali atsirasti ryškūs šešėliai, o jei per tamsu – teks kelti ISO ir susidurti su triukšmu nuotraukoje. Sprendimas naudoti minkštą šviesos šaltinį (pvz., LED lempas, baltą popierių ar audinį, sklaidantį šviesą), kurie padeda išvengti stiprių atspindžių, taip pat eksperimentuoti su kryptiniu apšvietimu, kuris pabrėžia vabzdžio tekstūrą ir formas. Norisi, kad vabzdžiai atrodytų tarsi gyvi. Tenka juos koreguoti: su pincetu tinkamai išdėstyti galūnes, sparnus ar antenas, maskuoti jų tvirtinimo taškus. Taip pat ant negyvo vabzdžio gali likti dulkių dalelių ar kitų nešvarumų, kurie tampa ypač matomi fotografuojant iš arti. Taigi prieš fotografuojant, vabzdį reikia atsargiai nuvalyti minkštu teptuku arba suspausto oro balionėliu. Po fotografavimo, jei reikia, įvairios šiukšlytės, likusios nuotraukose, dar šalinamos retušavimo metu. Kadangi fotografuojant iš arti fokusavimo gylis yra labai mažas, gali būti sunku užfiksuoti visą vabzdžio kūną ryškų. Todėl šios nuotraukos nėra vieno kadro, Saulius vieną vabzdį fotografuoja iki 60 kartų, su skirtingais fokusavimo taškais. Kad kiekvieno plaukelio vaizdas būtų ryškus, fotografas gausybę kadrų apdoroja kompiuterine programa. „Mažutėlius gyvius tenka fotografuoti po vieną plaukelį, jei tik galima tai įsivaizduoti, ir vėliau kiekvienas nufotografuotas ryškus gabalėlis jungiamas į vieną bendrą ryškią vabzdžio nuotrauką“, – apie savo ypatingos veiklos užkulisius pasakojo mėgėjas fotografas. Stabili kamera ir trikojis padeda išvengti mikrojudesių, kurie gali sugadinti ryškumą. Bet vis tiek dirbant negalima aplink judėti, lakstyti. Neveltui žmona Jurga prasitarė: „Jūs negalvokit, kad čia taip viskas paprasta, kai Saulius dirba, visa šeima negalime aplink vaikštinėti, kad nesujudėtų joks vabaliuko ūselis ar sparnelis.“ Kartais makrofotografijoje prarandamas suvokimas, koks iš tikrųjų yra vabzdžio dydis. Todėl parodos atidaryme ant staliuko lankytojai galėjo pamatyti ne tik fototechniką, su kuria Saulius dirba, bet ir keletą vabzdžių, kad suvokti, kokio dydžio jie yra iš tikrųjų. Fotografuojant negyvus vabzdžius, galima pasiekti itin didelį detalumą, kuris gyvų vabzdžių fotografijoje būna beveik neįmanomas. Tačiau tam reikia kantrybės, tikslumo, dėmesingumo smulkmenoms ir techninio pasiruošimo, kad nuotraukos atrodytų kuo natūralesnės ir estetiškesnės. Gamtos egzempliorių įamžintojas pastebi, kad „kuo daugiau praktikos, tuo geresni rezultatai.“ Visi šie iššūkiai padaro makrofotografiją įdomia, bet ir reikalaujančia daug pastangų sritimi. Tačiau galutinis rezultatas – unikalūs, detalūs kadrai, atskleidžiantys mikropasaulio grožį – yra tikrai to vertas! Sveikinimai, linkėjimai, vaišės Parodos autorių pasveikino Kaišiadorių rajono savivaldybės mero patarėja Viktorija Kanapinskaitė, kuri prisipažino labai nustebinta tuo, ką išvydo, ir palinkėjo, kad pirmoji paroda netaptų paskutine ir kad vabaliukai pakeliautų po rajono įstaigas... Įdomiai kalbėjo Kaišiadorių rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausias specialistas aplinkosaugai Vidmantas Malinauskas, privertęs lankytojus susimąstyti apie fantastikos ir fotografijos ryšį, apie ateities prognozes ir perspektyvas gamtoje. „Mes matote tik rezultatą, bet nematome darbo: kiek čia minčių įdėta, kiek laiko praleista, kiek į techniką investuota“, – pastebėjo V. Malinauskas. Jis Sauliui įteikė rajono stambiausių saugomų objektų kalendorių, paprašęs, kad fotografas šioje parodoje mums parodęs, kaip iš mikro sugeba padaryti makro, pabandytų iš makro padaryti mikro... Renginį pagyvino vaišės – Sandra Blažienė (kepyklėlė „Sandros saldumynai“) iškepė įspūdingą tortą „Boružė“, o svečiai gardžiavosi arbata, gėrimais, mėgavosi saldainiais, turinčiais vabaliukų ir kirminukų formas. Visi susirinkusieji turėjo progą ne tik grožėtis įspūdingomis nuotraukomis, bet ir dalintis įspūdžiais jaukioje atmosferoje. Mamos ir artimųjų emocijos Mama Emilija, apsilankius sūnaus parodoje, neabejotinai išgyveno stip-rias emocijas. Kai ji įžengė į salę ir išvydo sūnaus darbus, išeksponuotus kaip tikro menininko kūrinius, akyse sužibo džiaugsmo ašaros. Ji prisimena, kaip nuo mažens Saulius domėjosi gamta, kaip valandų valandas stebėdavo smulkiausius padarėlius, kaip su užsidegimu pasakojo apie savo atradimus. Ir štai dabar visa tai virto menu, kuriuo gali grožėtis ir kiti. Ji stebėjo žmonių reakcijas – draugai, giminės, visi susirinkusieji žavėjosi nuotraukomis, aptarinėjo jų detales, o kai kurie galbūt pirmą kartą išvydo, kokia nuostabi yra vabzdžių pasaulio mikroestetika. Kiekvienas pagyrimo žodis sūnui – tai ir jos džiaugsmas, nes ji matė jo pastangas, jo užsispyrimą ir aistrą tam, ką daro. Tai ne tik paroda – tai didžiulis Sauliaus žingsnis pirmyn, augimas, kūrybinė kelionė. Visa šeima džiaugiasi Sauliumi – jo talentu, kantrybe ir gebėjimu atskleisti makropasaulio grožį. Jau suaugę du sūnus Marius ir Tomas ilgą laiką matė, kaip tėtis kant-riai dirbo ir smalsiai klausinėdavo apie kiekvieną vabzdį. Tai akimirkos, kai visa šeima jaučia pasididžiavimą bei džiaugsmą, matydama, kaip Sauliaus aistra virto tikru menu. Lankytojų įspūdžiai „Fotografo nuotraukos įspūdingos, tiesiog kvapą gniaužiančios“, „Nuotraukose iš neįtikėtinai arti susipažinau su uodu, pamačiau, koks ažūrinis jo sparnas. Apžiūrėjus krūminę skydblakę, nutariau, kad jos kūnas primena vaisiaus žievę, elniaragis iš arti panašus į ateivį iš kitos planetos. Ką jau kalbėti apie vabzdžių akis, keistų formų kojas“, – tai tik keli parodos lankytojų įspūdžiai. Įkvėpė nesustoti, kurti, ieškoti Saulius kol kas fotografavo tik Lietuvoje besiveisiančius vabzdžius, bet jam norisi iš arčiau užfiksuoti ir ką nors egzotiškesnio, nematyto. Kol kas jo nuotraukų kolekcijoje, kaip jis išsireiškė, tik vienas užsienietis – tai vietnamietiška gyvalazdė. Saulius – kuklus, jautrus, šviesus žmogus, kuriame telpa labai daug, pradedant nuo meilės savo šeimai ir baigiant subtiliu pasaulio pajautimu. Išties, labai gera gyventi, pastebėti, užfiksuoti, kai gauni galimybę viskuo, ką kūrei, pasidalinti su kitais. „Nuoširdžiai dėkoju šio centro vadovei ir darbuotojams už šiltą priėmimą bei suteiktą galimybę surengti pirmąją parodą po jų įstaigos stogu. Jų palaikymas, svetingumas ir pagalba buvo neįkainojami, prisidėję prie jaukios ir įsimintinos renginio atmosferos. Ačiū, kad padėjote įgyvendinti mano svajonę!“, – džiaugėsi Saulius. Ką atrasite, apsilankę parodoje? Parodoje eksponuojamos nuotraukos leidžia pažinti įspūdingą vabzdžių pasaulį. Kiekviena nuotrauka stebina detalumu ir atskleidžia gamtos grožį, kurio dažnai nepastebime. Sauliaus Venskaus darbai – tai ne tik menas, bet ir kvietimas įsižiūrėti į mus supančią gamtą. Tokio pobūdžio fotografija leidžia atrasti pasaulį, kuriame net mažiausi padarai tampa didingais ir paslaptingais. Paroda „Mikropasaulis“, Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centre veiksianti iki balandžio 24 dienos, kviečia kiek-vieną lankytoją pažvelgti į gamtos stebuklus kitaip. Tai unikali galimybė išvysti smulkius gamtos sutvėrimus iš labai arti. Vabzdžiai nuotraukose tampa mažais pasaulio stebuklais, atsiskleidžiantys stulbinančiomis detalėmis, kurių plika akimi dažnai nepastebime. Jei aplankysite šią parodą, atrasite mikropasaulio grožį. Apie kryptį gyvenime Mūsų gyvenimas yra nuolatinis eksperimentas. Arba, kaip kiti sako, bandymų laukas. O fotografas yra savotiškas magas, gebantis kurti paralelinius pasaulius ir tikrovę paversti meniškais vaizdais. „Aš tiesiog fotografuoju vabalus“, – paprieštarauja Saulius. Bet neretai taip norisi, kad visos mūsų emocijos, patirtys ir prasmės gražiai sugultų į mus kaip tame paslaptingame vabalų pasaulyje, išryškinant tai, ko nematome plika akimi. Gal ir jums taip yra nors kartą nutikę, kaip Sauliui? Gyveni sau ramiai ir staiga nei iš to, nei iš šio sušmėžuoja tavo horizonte takelis, kurio anksčiau nematei dėl kasdienybės greitkelio. Ir pradedi juo eiti, jis pradeda šakotis, dovanodamas tai, apie ką anksčiau nė nesapnavai. Saulius dabar – viename iš tų takų. Atrado mažą, bet savą. Ir juo eina... Palinkėkime jam sėkmės!
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 birželio 09, pirmadienis )

Naujausias numeris

Europos pulsas

MRF

MRF remia „Kaišiadorių aidų“ veiklos (28 683 Eur) projektą.

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Kaišiadorių rajono savivaldybė

EKKL

Už saugią Lietuvą

ziezkc