|
|
| |
2025 balandžio 27, sekmadienis |
|
Kas, ko, kam, ką, kuo ir kur, kame?.. |
|
|
Aušra GRIGONIENĖ, Kaišiadorių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja
|
|
2025 balandžio 06, sekmadienis |
Vardlankis, gimlankis, duodlankis, skundlankis, taislankis, vietlankis, šauklankis arba vadintlankis. Ar žinote, kas tai? Ogi senieji linksnių pavadinimai. Linksnis XIX a. buvo vadinamas lanku arba lankiu. Poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas šiuos pavadinimus išvertė iš lotynų kalbos, bet naujadarai neprigijo, nes to meto literatūros kūrėjams jie pasirodė gremėzdiški. Dabar vartojamus linksnių pavadinimus pirmoje XX a. pusėje pasiūlė mūsų bendrinės kalbos kūrėjas ir normintojas Jonas Jablonskis, įdiegęs daugybę naujadarų, parašęs ne vieną lietuvių kalbos vadovėlį, mokęs taisyklingai vartoti linksnius ir prielinksnius.Yra ko mokytis ir šiuo metu. Neretai dar pasitaiko linksnių vartojimo klaidų, tad dažnai tenka konsultuoti, kokio linksnio reikia viename ar kitame žodžių junginyje. Dažniausiais patarimais dalinuosi ir šiame straipsnyje. Vardininkas (ne įnagininkas) turėtų būti pasirenkamas nuolatiniam būviui reikšti. Sąraše jis buvo pirmas (ne pirmu), todėl atrodė toks patenkintas (ne tokiu patenkintu). Ar būdami turtingesni (ne turtingesniais) jaučiamės laimingesni (ne laimingesniais)?Kilmininkas (ne naudininkas) reikalingas su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais eiti, rinktis, važiuoti, vykti ir pan. tikslui reikšti. Prašome užeiti pietų (ne pietums), sustoti kavos (ne kavai). Teatras išvyko gastrolių (ne gastrolėms). Todėl ir Kaišiadoryse kviečiame sustoti kultūros. Kartais dar tinka ir bendratis: susirinko pietauti, stabtelėjo atsigerti, išvyko gastroliuoti. Naudininkas vartojamas su veiksmažodžiu atstovauti. Komanda atstovaus mokyklai (ne mokyklą) respublikiniame konkurse. Didžiuojamės atstovaudami Lietuvai (ne Lietuvą) olimpiadoje.Galininkas reikalingas veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiu prieiti. Kaip sakome priėjome upę, kalną, namus, taip sakykime ir priėjome išvadą, bendrą nuomonę (arba prie išvados, prie bendros nuomonės, tik ne priėjome išvados, bendros nuomonės).Įnagininkas pasitelkiamas daikto būviui, būsenai ar požymiui, veikimo sričiai (bet ne vietai!) reikšti. Spėjau įsitikinti jų teisingumu ir sąžiningumu (ne teisingume ir sąžiningume). Asmuo įtariamas sunkiu nusikaltimu (ne sunkiame nusikaltime). Dirba dviem etatais (ne dviejuose etatuose). Serga lengva gripo forma (ne lengvoje formoje).Vietininkas lietuvių kalboje dažniausiai siejamas su veiksmažodžiais ir žymi veiksmo vietą: Rytuose jau švito. Kieme subildėjo vežimas. Gali reikšti ir laiko sąvokas, laiko tarpą, kuriuo vyksta veiksmas: Parėjome vakare. Kai kurių abstrakčios reikšmės daiktavardžių vietininkas gali nusakyti ir veiksmo būdą: Gyvenome varge, skolose, bet santaikoje. Tarmėse vis dar vartojamas iliatyvas, rodantis veiksmo kryptį į tam tikrą vietą (miška?). Senovės raštuose ir lietuvių kalbos ploto pakraščių tarmėse yra išlikusių ir kitų vietininkų formų: adesyvas (rodo vietą, prie kurios vyksta veiksmas – mišk?ep) ir aliatyvas (rodo veiksmo kryptį prie daikto – miškóp). Bet šias formas jau beveik išstūmusios prielinksnių konstrukcijos.Šauksmininkas, ne vardininkas vartojamas kreipiniui reikšti. Gydytojau (ne Gydytojas), ar man užteks šių vaistų mėnesiui? Bet priedėliu einančio daiktavardžio ponas vardininkas – ne klaida: Pone pirmininke / Ponas pirmininke, galime pradėti susirinkimą.Kas, ko, kam, ką, kuo ir kur, kame... Užsieniečiams, besimokantiems lietuvių kalbos, mūsų linksniavimo sistema atrodo labai sudėtinga: skirtinguose sakiniuose tas pats daiktavardis atsako vis į kitą klausimą ir turi vis kitą galūnę. Ir dar tų galūnių rašyba! O mums patiems?
|
|
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 balandžio 06, sekmadienis )
|
|
|
|
|
