Kaišiadorių aidai - Jono Aisčio atminimui įamžinti – jo vardo premijos laureatų knyga

Privatumo politika

Šiuo metu 2 skaitytojai

2025 balandžio 27, sekmadienis

Jono Aisčio atminimui įamžinti – jo vardo premijos laureatų knyga

Spausdinti

Romualda SUSLAVIČIENĖ
2025 balandžio 05, Šeštadienis
Jono Aisčio 120-osioms gimimo metinėms skirtos knygos viršelis Kaišiadorių kraštas ne tik didžiuojasi, kad čia, mūsų žemėje, gimė ir skleidėsi vienas iškiliausių lietuvių lyrikų Jonas Aistis, bet ir aktyviai puoselėja jo atminimą. Šiemet, minint poeto 120-ąsias gimimo metines, jo vardu pavadinta Kaišiadorių viešoji biblioteka, o kovo 6-ąją, ketvirtadienį, 18 val. Jono Aisčio kūrybos gerbėjai bei krašto visuomenė kviečiami į poetui skirtą ekspoziciją Rumšiškėse (J. Aisčio g. 1), kur sutiksime Kaišiadorių muziejaus išleistą knygą „Kaip nuostabiai tos žvaigždės žėri“. Naujojoje knygoje, taip pat skirtoje iškilaus lyriko gimimo jubiliejui – Kaišiadorių rajono savivaldybės Jono Aisčio literatūrinės premijos laureatų kūryba, kurią pristatys ir iškilmėse dalyvaujantys autoriai. Jono Aisčio literatūrinė premija jo poetinių tradicijų tęsėjams teikiama nuo 1990-ųjų dar tuometinio „Pravienos“ kolūkio, kuris 1989-aisiais įsteigė konkurso fondą, iniciatyva. Pirmąja laureate tais pačiais metais tapo poeto kūrybą populiarinusi aktorė ir režisierė Virginija Kochanskytė, po metų premija įteikta visuomenininkui, aktyviam Jono Aisčio atminimo puoselėtojui Vytautui Aleksandrui Markevičiui, kuris su kraštotyrininku Leonu Juozoniu poeto tėviškėje Dovainonyse padirbdino stogastulpį ir kryžių, pašventintus 1988-aisiais. (Beje, 2004 m. Kampiškėse, kur gimė poetas, pastatytas stogastulpis, sukurtas V. A. Markevičiaus ir Eligijaus Juvencijaus Morkūno). Tais pačiais metais premijos laureate tapo Regina Jurkšaitė-Mažukėlienė, tautodailininkas Leonas Juozonis, 1992 m. – literatūros kritikas Vytautas Kubilius. Po pertraukos Jono Aisčio literatūrinės premijos tradicija sugrįžo – ją tęsia Kaišiadorių rajono savivaldybė. Nuo 2004-ųjų iki mūsų dienų jos laureatų titulus yra pelnę Jonas Juškaitis, Stanislovas Abromavičius, Robertas Keturakis, Aldona Puišytė, Aldona Ruseckaitė, Leonardas Gutauskas, Vytautas V. Landsbergis, Jonas Endrijaitis, Justinas Marcinkevičius, Stasė Lygutaitė-Bucevičienė, Antanas Jonynas, Aidas Marčėnas, Julius Keleras, Vladas Vaitkevičius, Jonas Liniauskas, Vainius Bakas, Edmundas Janušaitis, Stasys Lipskis, Dovilė Zelčiūtė, Donaldas Kajokas, Jonas Laurinavičius, Rimvydas Stankevičius, Erika Drungytė, Tomas Taškauskas, Antanas Šimkus, Jūratė Sučylaitė. Visiems jiems knygoje, kurioje skaitytojas atras ir iki širdies gelmių artimus paties Jono Aisčio eilėraščius, skirta vietos: publikuojami eilėraščių tekstai, laureatų įspūdžiai iš su poeto atminimu susijusios veiklos. „Savo rankose laikote svarbų leidinį. Knygą, kuri liudija poeto Jono Aisčio svarbą literatūrai ir jo gimtajam kraštui. Jau daugiau dvidešimt metų Kaišiadorių rajono savivaldybė, pasitelkdama autoritetingus literatūros tyrinėtojus, skiria apdovanojimą „už Jono Aisčio kūrybos tyrinėjimą ir sklaidą, už aistiškos lyrizmo dvasios puoselėjimą poetinėje kūryboje“. Nuo pat pirmojo laureato Jono Juškaičio, 2004 metais apdovanoto už eilėraščių rinkinį „Eglė vasaros naktį“, aišku, kad premijos teikėjai stengėsi rinkti labiausiai minėtai dvasiai nusipelniusius kūrėjus. Dvidešimties poetų kūryba sudaro šios knygos branduolį. Pateikti eilėraščiai ir kiti tekstai yra ir tam tikras ne tik tų kūrėjų, bet ir paties Jono Aisčio indėlio į lietuvių literatūrą pagerbimas“, – knygos pratarmėje rašo poetas, 2023 metų Jono Aisčio literatūrinės premijos laureatas Jonas Šimkus. Knygą sudarė Kaišiadorių muziejaus Jono Aisčio ekspozicijos muziejininkė Gražina Kazanavičienė – žmogus, kuris ekspoziciją kartu su dailininku dizaineriu Ruslanu Aranausku ir humanitarinių mokslų daktaru Eligijumi Juvencijumi Morkūnu parengė dar 1997-aisiais. Ilgą laiką ekspozicijos pagrindu Rumšiškėse veikė Jono Aisčio muziejus, kuris vėliau buvo prijungtas prie Kaišiadorių muziejaus. Gražu ir simboliška, kad prie knygos rengimo savo talentais prisidėjo Rumšiškių krašto žmonės – be jos sudarytojos G. Kazanavičienės, knygoje ir dailininkės Laimutės Varkalaitės, redaktorės Gintarės Markevičienės indėlis. Knygos leidybą rėmė Kaišiadorių rajono savivaldybė, tiražas – 300 egzempliorių.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 balandžio 05, Šeštadienis )

Naujausias numeris

Europos pulsas

MRF

MRF remia „Kaišiadorių aidų“ veiklos (28 683 Eur) projektą.

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Kaišiadorių rajono savivaldybė

EKKL

Už saugią Lietuvą

ziezkc