Kaišiadorių aidai - Ieva Rauluševičiūtė: ,,Tyrinėjame tai, kas dar neišaiškinta“

Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2025 balandžio 27, sekmadienis

Ieva Rauluševičiūtė: ,,Tyrinėjame tai, kas dar neišaiškinta“

Spausdinti

Alvydė VENSKIENĖ
2025 balandžio 05, Šeštadienis
Ieva Rauluševičiūtė. Nuotr. iš asmeninio albumo Kaišiadorių kraštas – tai ne tik graži gamta ir turtinga istorija, bet ir žmonės, kurių gyvenimo keliai nuvedė juos į įvairiausias pasaulio vietas. Daugelis čia gimusių ir augusių asmenybių šiandien garsina savo gimtinę mokslo, meno, verslo ar kitose srityse. Pristatome straipsnių ciklą apie Kaišiadorių rajono kraštiečius, kurie pasiekė išskirtinių rezultatų savo srityse, tačiau nepamiršta savo šaknų. Pirmasis mūsų pokalbis – su Ieva Rauluševičiūte, šiuo metu dirbančia Oslo universiteto Molekulinės medicinos centre. Kaip nedideliame Lietuvos mieste užaugusi mergina atsidūrė prestižinėje mokslinių tyrimų institucijoje? Kokie iššūkiai ir atradimai lydėjo jos kelią? Apie tai ir dar daugiau – šiame interviu. Apie vaikystę ir mokslus Kaišiadoryse Ieva, prisistatyk laikraščio skaitytojams, papasakok trumpai apie šeimą, kurioje augai. Gimiau 1994 metais Kaišiadoryse. Abu mano tėvai – Violeta ir Ramūnas – taip pat kaišiadoriečiai. Kai buvau vaikas, visi mano seneliai taip pat gyveno Kaišiadorių mieste. Turiu vyresnę sesę Miglę. Kokie prisiminimai iš mokyklos laikų Kaišiadoryse? Ar jau tada domėjaisi biologija ir genetika? Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnaziją atsimenu teigiamai. Turiu visokių istorijų, bet labiausiai atsimenu linksmus nutikimus. Nuo pradinių klasių man patiko matematika, šiek tiek vėliau įsitraukiau į chemiją. Bendrai, mane labiausiai domino gamtos mokslai. Bet nebuvo taip, kad vienas dalykas patiktų labiausiai. Tarkim, mėgau ir lietuvių literatūros pamokas, net ir medžio apdirbimo klasę. Mokykloje stengiausi domėtis daugeliu dalykų. Apie genetiką pradėjau galvoti tik vyresnėse klasėse. Mano mama farmacininkė (sesė, beje, irgi), tad vaikystėje svarsčiau, kad ir aš būsiu farmacininke. Vėliau persigalvojau ir nusprendžiau pabandyti genetiką ar kažką panašaus. Po mokyklos norėjau mokytis ir tyrinėti tai, ko nežinau. Ar buvo mokytojų ar įvykių, kurie ypač paskatino rinktis mokslininkės kelią? Buvau gera mokinė, sulaukiau daug palaikymo iš mokytojų. Jie mane skatino dalyvauti konkursuose ir olimpiadose. Visa tai padėjo suprasti, kad man įdomu sužinoti kažką naujo, kažką daugiau nei privalome žinoti pagal mokymosi programas. Linkėjimai Janinai Bagdonienei, Vytautui Kavaliauskui, Liucijai Vinevičienei, Virginijai Aleksiūnienei ir visiems mano mokytojams. Mano mama taip pat buvo ir yra mano mokytoja. Nuo mokyklos laikų iki dabar mėgstame padiskutuoti apie mokslus, mokslines problemas ir įminti visokius galvosūkius. Kokius būrelius ar užklasines veiklas lankei mokykloje? Ar jos turėjo įtakos karjeros pasirinkimui? Nuo trečios klasės lankiau muzikos mokyklą – dainavimo chore ir pianino klases. Mokykla man turėjo didelės įtakos. Aišku, ne karjeros pasirinkimui, bet man – kaip asmenybei. Tai buvo puikus laisvo laiko praleidimas, sužinojau daug apie muziką, muzikos istoriją, gana daug koncertavau. Tokios patirtys platina akiratį ir padeda visapusiškam išsilavinimui. Apie studijas ir savanorystę Kai studijavai Vilniaus universitete, dalyvavai savanorystės programoje Borneo saloje, Indonezijoje. Kaip ši patirtis praturtino Tavo supratimą apie gamtą ir mokslą? Visai atsitiktinai radau galimybę išvykti mėnesiui į Borneo salą savanoriauti dr. Birutės Galdikas fonde. Vieną vasarą bakalauro studijų metu neišvykau, bet negalėjau paleisti šios minties iš galvos, tad visus mokslo metus išvyką planavau ir kitą vasarą jau buvau ten, kur svajojau. Tai buvo mano pirmoji kelionė keliais lėktuvais į tokią tolimą vietą. Supratau, koks įvairus gali būti pasaulis, nes sutikau daug įdomių žmonių – nuo vietinių indoneziečių iki kartu atvykusių savanorių (iš Australijos, Prancūzijos, Nyderlandų). Dr. Birutė Galdikas yra įspūdinga asmenybė. Mes, savanoriai, turėjome galimybę praleisti nemažai laiko su ja, todėl išgirdome daug įdomių istorijų. Borneo gamta yra unikali ir labai įdomi. Susitikimas su orangutanais paliko didelį įspūdį. Jie panašesni į mus nei galima būtų pagalvoti. Deja, dėl žmonių veiklos, jų buveinės stipriai naikinamos, todėl savanorystė turėjo ir liūdną prieskonį. Borneo džiunglės kertamos, norint atlaisvinti derlingą žemę palmių aliejui, kuris yra patraukli žaliava maisto, kosmetikos ir energetikos pramonėse. Būdama džiunglėse, pati mačiau neaprėpiamas plantacijas ir patyriau, ką reiškia gamtos trapumas. Kaip manai, kokią įtaką savanorystė turėjo asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui? Savanorystės užsienyje patirtis man parodė, kad pasaulis pilnas įdomių galimybių. Ir kad tos galimybės yra pasiekiamos, jei pakankamai norėsi ir dirbsi. Po savanorystės pradėjau rimčiau svarstyti tęsti studijas užsienyje. Išvažiavau ne visai pasitikinti savo anglų kalbos žiniomis. Bet ten, apsupta užsieniečių, turėjau verstis iš padėties. Supratau, kad tik besipraktikuodama galiu kažką pasiekti. Kalbos barjerą galiausiai perlipau išvažiavusi studijuoti magistrantūrą į Norvegiją. Apie doktorantūros studijas ir mokslinius tyrimus Mūsų žiniomis, šiuo metu studijuoji genetiką Oslo universitete. Bet galbūt jau mokslai baigti? Kokia yra Tavo tyrimų sritis ir kokius klausimus sieki atsakyti savo darbuose? Po genetikos bakalauro studijų Lietuvoje, Vilniaus universitete, išvykau studijuoti molekulinės medicinos magistro programos į Trondheim, Norvegijoje. Studijų metu mokiausi įvairių dalykų ir vienas iš jų buvo bioinformatika. Savo magistriniui darbui pasirinkau projektą, susijusį su prostatos vėžio molekuliniais mechanizmais. Taip jau atsitiko, kad eksperimentų laboratorijoje nedariau, bet pradėjau analizuoti duomenis kompiuteriu. Taip ir negrįžau į laboratoriją vykdyti eksperimentų. Jau magistro metu galvoje sukosi mintis, kad norėčiau studijuoti doktorantūrą. Aplikavau į įvairias pozicijas Europoje, bet labiausiai patikęs pasiūlymas buvo Molekulinės medicinos centre, Oslo universitete. Doktorantūros metu kompiuteriniais metodais tyrinėjau, kaip transkripcijos faktoriai atpažįsta DNR molekulės motyvus (paprastai šnekant, raidžių kombinacijas). Transkripcijos faktoriai yra specifiniai baltymai, kurie jungiasi prie DNR taip reguliuodami kur, kada ir kiek baltymų bus pagaminta kiekvienoje ląstelėje. Tai vienas iš epigenetinių mechanizmų. Nors kiekviena vieno žmogaus kūno ląstelė turi beveik identišką genomą, ląstelės (ar tai kraujo, ar raumens) atrodo ir atlieka labai skirtingas funkcijas. Taip yra dėl to, kad pagaminamų baltymų kiekiai ir kombinacijos skiriasi kiekvienoje ląstelėje. Doktorantūros metu man buvo įdomu, kaip transkripcijos faktoriai sąveikauja tarpusavyje ir kokias DNR „raidžių“ kombinacijas atpažįsta. Daktaro disertaciją sėkmingai apsigyniau praėjusių metų spalio mėnesį. Šiuo metu esu posdoktorantūroje toje pačioje mokslinėje grupėje. Tęsiu darbus su transkripcijos faktoriais ir genų reguliacija. Domiuosi, kaip genai reguliuojami krūties vėžio ląstelėse. Kaip skiriasi mokslinių tyrimų aplinka Norvegijoje ir Lietuvoje? Kokius privalumus ir trūkumus pastebėjai? Negaliu daug komentuoti, nes turiu labai mažai patirties mokslo srityje Lietuvoje. Bakalaurinį darbą atlikau mokslinėje laboratorijoje, kurioje daug išmokau ir tai buvo puiki pradžia mano mokslinėje karjeroje. Taip pat vieną vasarą dalyvavau iGEM konkurse su Vilniaus universiteto komanda. Buvome pirma komanda iš Lietuvos ir turėjome galimybę sukurti mokslinį projektą nuo idėjos generavimo ir lėšų gavimo iki rezultatų pristatymo didžiojoje konferencijoje, Bostone, Jungtinėse Amerikos valstijose. Ši patirtis leido pasijausti tikrais mokslininkais. Norvegijoje pradėjau dirbti bioinformatikos srityje, daug laiko praleidžiu prie kompiuterio. Magistro metu gavau gerą įžangą į bioinformatiką. Doktorantūros studijos Norvegijoje yra vertinamos kaip darbas. Doktorantai gauna atlyginimus ir visas darbuotojo socialines garantijas. Kai nereikia „sukti galvos” dėl tokių dalykų, tai visą laiką galima skirti studijoms ir mokslinei veiklai. Tai didelis privalumas, lyginant su šalimis, kuriose doktorantai gauna stipendijas, o kai kuriose turi net ir papildomus darbus dirbti, kad pragyventų. Ar planuoji grįžti į Lietuvą po studijų? Kokias galimybes matai Lietuvos mokslo srityje? Kol kas neplanuoju. Šiuo metu noriu tęsti darbus, kuriuos pradėjau doktorantūros studijų metu ir gilinti žinias epigenetikos ir kompiuterijos srityse. Esu truputį atitrūkusi nuo Lietuvos mokslo, bet tenka matyti Lietuvos mokslininkus konferencijose ir spaudoje. Pastebiu smagų augimą. Apie genetiką ir visuomenę Kaip manai, kokią įtaką genetika turės ateities medicinai ir visuomenei apskritai? Kadangi dabar esu bioinformatikė su genetikos pagrindais, pakomentuosiu iš šios pusės. Genetika, kompiuterija jau kuris laikas turi milžinišką įtaką medicinai ir visuomenei. Tai neatsiejama mūsų gyvenimų dalis, net jei tiesiogiai to ir nejaučiame. Šiandienos medicina, naujų gydymo metodų ir vaistų kūrimas dabar kliaujasi bioinformatiniais metodais. Mokslininkai pagamina labai daug duomenų, tyrinėdami įvairius organizmus ir ligas. Norint pažvelgti ir analizuoti šiuos duomenis, privalome naudoti kompiuterius. Sėkmės atveju, šiame duomenų labirinte galima atrasti molekules, kurios taps nauju vaistu ar mechanizmus, kurie padės suprasti, kaip vystosi vėžys ir kaip jį sustabdyti. Bet visa tai reikalauja daug darbo, nuo gydytojo, kuris ligą diagnozuoja, laboranto, kuris paima mėginį, iki mokslininko, kuris atlieka eksperimentą ir toliau analizuoja duomenis kompiuteriu. Taip pat mokslinių išvadų komunikavimas spaudai ir visokioms įstaigoms tampa vis svarbesne mokslininko darbo dalimi. Kaip galima skatinti visuomenės supratimą apie genetikos svarbą ir jos naujoves? Tiesiausias būdas yra, žinoma, moksliniai straipsniai. Bet dažnai jie yra pilni detalių ar nelabai suprantami bendrai publikai. Tačiau yra daug patrauklesnių būdų. Pavyzdžiui, tinklalaidės, kurios yra vedamos mokslinį išsilavinimą turinčių profesionalų, ar populiaraus mokslo knygos. Žinoma, daugiausiai informacijos yra anglų kalba, bet, manau, lietuviams tai tampa vis mažesniu barjeru. Aišku, skatinu visada tikrinti savo informacijos šaltinių patikimumą. Kokius etinius klausimus dažniausiai tenka svarstyti, dirbant genetikos srityje? Asmens duomenų apsauga yra vienas kertinių etinių klausimų, dirbant su dideliais kiekiais klinikinių duomenų. Pavyzdžiui, viso genomo seka gali būti panaudota identifikuoti asmenį, todėl tokia informacija turi būti laikoma tam tikruose apsaugotuose serveriuose. Papildomi duomenys apie pacientus privalo būti anonimizuota. Šie procesai turi protokolus, kuriais mokslininkai vadovaujasi. Laisvalaikis, patarimai jaunesniems Ką veiki laisvalaikiu? Ar turi pomėgių, nesusijusių su mokslu? Laisvalaikiu mėgstu skaityti. Taip pat mėgstu darbuotis virtuvėje. Neseniai sesė išmokė kepti ilgos fermentacijos duoną. Mėgstu sakyti, kad dabar eksperimentus atlieku ne laboratorijoje, o virtuvėje. Visai neseniai pradėjau dainuoti chore. Sugrįžo muzikos mokyklos laikų prisiminimai. Na, ir mėgstu pasivaikščioti gamtoje. Oslas puikus miestas – miškas pasiekiamas metro! Kas labiausiai motyvuoja siekti tikslų mokslo srityje? Didžiausia mano gyvenimo motyvatorė yra mano mama. Net ir užklupus sunkumams, ji skatina susikaupti, išsiaiškinti padėtį ir ją spręsti. Mama mane visada skatina patirti naujus dalykus, ji stipriai motyvavo vykti studijuoti į užsienį. Žinoma, turiu puikų darbo vadovą. Jis yra ne tik savo srities profesionalas, bet ir palaiko mane ir mano kolegas mūsų karjeros keliuose. Kokį patarimą duotum jaunimui, svarstančiam apie karjerą genetikoje ar kitose gamtos mokslų srityse? Patarčiau domėtis truputėlį daugiau nei reikalaujama mokykloje: „Go extra mile“ (nueik papildomą mylią – pažodinis vertimas). Mokslininko kelyje yra daug neužtikrintų dalykų. Tai dalis darbo. Tyrinėjame tai, kas dar neišaiškinta. Ateities projektai yra daugiau nei neužtikrinti, nes priklauso nuo finansavimo ir tyrimų rezultatų. Jaustis patogiai „neužtikrintumo zonoje“ yra didelis privalumas. Ačiū už pokalbį. Kuo didžiausios sėkmės tolesniame tyrimų kelyje!
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 balandžio 05, Šeštadienis )

Naujausias numeris

Europos pulsas

MRF

MRF remia „Kaišiadorių aidų“ veiklos (28 683 Eur) projektą.

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Kaišiadorių rajono savivaldybė

EKKL

Už saugią Lietuvą

ziezkc