Kaišiadorių aidai - Palomeniškės Domicelės Kareckienės karpinių grožis

Privatumo politika

Šiuo metu 2 skaitytojai

2025 balandžio 27, sekmadienis

Palomeniškės Domicelės Kareckienės karpinių grožis

Spausdinti

Alvydė VENSKIENĖ
2025 balandžio 05, Šeštadienis
Domicelė Kareckienė noriai dalyvauja visuose Palomenės kultūros centro renginiuose. Ričardo Venskaus nuotr. Karpytomis popierinėmis užuolaidėlėmis Lietuvoje jau nuo seno mėgta puošti namus. Įvairiaraščiais karpiniais žmonės gražindavo ne tik langus: juos dėdavo ant žibalinių lempų gaubtų, spintelių, veidrodžių rėmų, šventųjų paveikslų, karpydavo servetėles, kurias tiesdavo po vazonais, klodavo ant laikrodžių, vaistų lentynų, puošdavo etažeres. Šiais laikais sunkiai rastum tokiais karpiniais išdabintus namus, nebent juos pamatome lankydamiesi etnografinėse sodybose. Bet galimybę išvysti tokio pobūdžio karpinius rajono gyventojams pasiūlė Palomenės kultūros centras, sausio 20-ąją pakvietęs susitikti su Domicele Kareckiene. Iš Lomenių kaimo kilusi moteris, gegužės mėnesį švęsianti 93-ąjį gimtadienį, puikiai atsimena, kaip jauna būdama karpė popierines užuolaidėles, kad papuoštų savo namų ir kaimo salės, kur vykdavo vakaruškos, langus. Tokie karpiniai tuomet gimdavo iš biednumo: žmonės negalėjo įsigyti gražių nėriniuotų audinių. Buvo laikas, kai, neturėdamos nieko tinkamesnio, moterys ir iš laikraščių gražiausius ornamentus iškarpydavo. Į renginį mamą atvežusi dukra Janina Sodaitienė pasakojo, kad pastaruoju metu, kai mama gyvena pas ją, nelabai turinti kuo užsiimti, tai Janinai šovė į galvą mintis mamai pasiūlyti paimti žirkles į rankas ir vėl pradėti karpyti. Taip atsirado nemaža krūvelė karpinių: reikėtų tik ilgesnių popieriaus lapų, nei dabar turi Domicelė, ir jeigu jį lenktum į dar daugiau dalių – dvigubai, keturgubai ir net aštuongubai – gimtų ir ilgesni dirbiniai – tokios užuolaidėlės, kokias anksčiau kabindavo ant langų, palangių ir lentynėlių. Dabar Domicelės darbeliai daugiau panašūs į karpinius užuolaidėlių motyvais. Bet žvelgdama į savo darbų parodėlę Domicelė kraipė galvą ir nenustojo stebėtis, kada ji tiek daug spėjusi prikarpyti. Paklausta, ko reikia, kad žmogaus rankose gimtų tokie nuostabūs kūriniai, močiutė sakė, kad jai pakanka vien popieriaus ir žirklių. „Na, o rimtam meistrui reikia ne vienerių žirklių, kiekvienas pagal savo ranką jas renkasi. Kai kas dar naudoja ir peiliukus, ir rėžtukus, – pasakojo moteris. – Anksčiau žmonės karpydavo netgi žirklėmis, kur avis kirpdavo.“ Parodą surengusi ir į užuolaidėlių karpymo edukaciją žmones sukvietusi Palomenės kultūros centro direktorė Virginija Kudaševičienė prisiminė, kaip vaikystėje ji nubusdavo nuo saulės spindulių, kurie prasiskverdavo pro mažą karpytos užuolaidėlės tarpelį. Dabar Virginija, žvelgdama į Domicelės darbus, vėl iš naujo prisimena tą jausmą, atlydėjusį ją iš vaikystės. O kad tikrai sužinotum, kaip gimsta nuostabieji karpiniai, reikia tą procesą ir pamatyti, ir pačiam pabandyti. Virginija, visiems susirinkusiems pristačiusi darbų autorę, paprašiusi parodyti, nuo ko reikia pradėti karpyti, drąsiai ėmėsi šio meno. Labai magėjo jai iškarpyti lelijas, kurios puošia ir Domicelės darbus, bet pirmą kartą to padaryti nepavyko. Nežiūrint to, Virginijos karpinys išėjo puikus ir atrodė kaip ažūrinis atvirukas. * * * Karpytos iš balto popieriaus užuolaidėlės – mūsų tautinis paveldas, tad tikrai džiugu, kad visi, kas tik norėjo, galėjome prisiliesti prie šio karpymo meno. Ypač aktyviai į šią veiklą įsijungė Domicelės proanūkis Kajus, kuris beveik visą vakarą nepaleido žirklių iš rankų. Karpyti iš popieriaus išties yra ne tik smagu ir įdomu, reikia ir lakios fantazijos, ir kruopštumo, darbštumo bei atidumo. Ir kaip sakė Palomenės KC Zūbiškių moterų vokalinio ansamblio „Šilaja“ vadovė Valerija Jankauskienė, sulaukus gilios senatvės ypač svarbu karpyti, nerti, mezgti, tokius darbus atliekant, ilgiau nesenstama, nes aktyvinama kraujotaka. Kitas jaunystės eliksyras, anot jos, – dainos, todėl džiugu, kad kolektyvo dainininkės vakarą skaidrino savo atliekamomis dainomis. Sudainavo jos ne vieną populiarią lietuvišką dainą, romansą, atliko ir Domicelės užsakytą dainą „Saulutė teka rytuose“, o vakarui baigiantis iš širdies užtraukė „Ilgiausių metų!“. Taip pat auksinių rankų meistrė Domicelė buvo apiberta dovanomis, iš kurių bene reikšmingiausia – sodas, kurį surišo Palomenės centro darbuotoja Agnė Balnytė. * * * Domicelė tikrai turi nuostabias rankas. Dukra Janina susirinkusiems papasakojo, kad pas juos namuose yra ir mamos siuvinėtų daiktų, tarkim, paveikslas, ant kurio išsiuvinėta „Tu miegok, o tau balandėliai sapnuosis“. Ji prisiminė, kad mama ir vilnas vėlusi, ir daug mezgusi, ir vasarą, siuvimo mašiną į kiemą „išsitraukdavusi‘‘, visus namiškius apsiūdavusi. Net ir vestuvinę suknutę jai pasiuvusi mama. Žodžiu, Domicelė – tikra devyndarbė, auksinių rankų močiutė. „Mano visos draugės jau palikusios šį pasaulį, – prasitarė palomeniškė, kuriai labai patinka, kai ją vadina tiesiog Damute. – Tai kodėl aš vis dar čia palikta?‘‘ Į tai jai Virginija Kudaševičienė atsakiusi, kad palikta tam, jos mes galėtume ja ir jos darbais pasidžiaugti. Išties, ne veltui kažkas yra pasakęs „Žmogaus rankos – kaip du paukščio sparnai, kelia dvasią į dideles aukštumas ir daro nuostabius darbus.“ Prie tų darbų ir mes turėjome galimybę prisiliesti bei pasisemti įkvėpimo iš karpinių puoselėtojos Domicelės Kareckienės.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 balandžio 05, Šeštadienis )

Naujausias numeris

Europos pulsas

MRF

MRF remia „Kaišiadorių aidų“ veiklos (28 683 Eur) projektą.

Kaišiadorys trijų etnografinių regionų sankirtoje

Kaišiadorių rajono savivaldybė

EKKL

Už saugią Lietuvą

ziezkc