Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika

Šiuo metu 2 skaitytojai

2026 vasario 10, antradienis
Ko neįmanoma pamiršti Spausdinti
Nijolė PEREDNIENĖ   
2025 balandžio 02, trečiadienis

Mūsų tiek daug! Asmeninio archyvo nuotr.
Dar neišblėso iš atminties Kaišiadorių kultūros centre vykęs koncertas, skirtas Tarptautinei pagyvenusių žmonių dienai paminėti, kurį organizavo Kaišiadorių rajono pensininkų klubas, vadovaujamas Genovaitės Šidiškienės. Į šią šventę atvyko Kauno, Jonavos, Druskininkų ir mūsų rajono vokaliniai-instrumentiniai ansambliai, solistai ir jų vadovai. Gražių dainų pynę klausytojams dovanojo mūsų pensininkų klubo mišrus vokalinis ansamblis „Versmė“ (vadovas Juozas Krinickas), o smagiais šokiais žiūrovus pradžiugino linijinių šokių kolektyvo „Žara“ (vadovė Margarita Rainienė) šokėjai.

Žiūrovai buvo patenkinti, galėdami nemokamai pasiklausyti koncerto, atitrūkti kelioms valandoms nuo kasdienybės, pabendrauti, mintimis sugrįžti į jaunystę, užmiršti rūpesčius ir kartu padainuoti. Juk taip svarbu vyresniame amžiuje bendravimas, buvimas kartu, nes dažnai senjorai leidžia dienas vienatvėje.
Manome, jog ši šventė tikrai pavyko, nes jau po savaitės mūsų energingoji Genovaitė Šidiškienė sulaukė skambučio iš Druskininkų neįgaliųjų vokalinio ansamblio „Rasa“ vadovo Jono Valicko. Jų ansamblio dainininkai, o taip pat ir vadovas, buvo sužavėti ne tik mūsų organizuotu koncertu, bet ir nuoširdžiu bendravimu po jo. Mus labai pradžiugino šis netikėtas skambutis ir toks gražus  mūsų pastangų bei meninės veiklos įvertinimas dar ir dėl to, kad druskininkiečių vadovas su dainininkėmis pakvietė mūsų ansamblį „Versmė“ ir linijinių šokių kolektyvą „Žara“ atvykti į Druskininkuose organizuojamą koncertą, skirtą Tarptautinei neįgaliųjų dienai.
Džiaugėmės tokiu pakvietimu ir nekantriai laukėme kelionės pas savo draugus į Druskininkus, kad galėtume geriau susipažinti su jų ansamblio „Rasa“ dainininkais. Ruošdamiesi šiai kelionei netgi išmokome naują dainą.
Džiaugsminga tai buvo kelionė, kupina gerų įspūdžių bei prisiminimų dar ir dėl to, kad mūsų dainų klausėsi, smagius šokius Druskininkuose stebėjo pilna salė neįgaliųjų draugijos narių, kurie mums atsidėkojo gausiais plojimais ir ovacijomis.
Pabaigoje druskininkiečiai mus pakvietė kartu sudainuoti bendrą dainą, kuri, pritariant žiūrovams ir salėje buvusiems neįgaliesiems, nuskambėjo labai galingai, nes visus suartino prasmingi dainos žodžiai: „Pabūkim kartu, pasėdėkim truputį, kol plaka širdis, kolei skamba daina...“
Nors kelionė buvo tolima ir grįžome vėlai, bet visi džiaugėmės ir buvome patenkinti. Pasijutome esantys reikalingi vieni kitiems, laimingi tuo, ką mokame ir darome. Tokia bendrystė priverčia pamiršti negalią, skausmus, vienatvę.
O pasibuvimas kartu su druskininkiečių ansambliu „Rasa“ ir jų vadovu J. Valicku mus dar labiau suartino. Jau kitą dieną vadovas vėl paskambino ir pasiteiravo, kaip mes grįžome, ar labai pavargome. Tai rodo, kad mes buvome laukiami. Manome, kad mūsų draugystė tęsis ir toliau. Džiugu, kad turime bendrų pomėgių, kurie neleidžia užsisklęsti savo mintyse, bet skatina domėtis, pamatyti, išgirsti.

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2025 balandžio 04, penktadienis )