Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2025 sausio 21, antradienis
Naujų skulptūrų keliu – „Chašaidaro sapno“ link! Spausdinti
2024 gruodžio 23, pirmadienis

P. Gudyną įamžino ir M. Bernatonio skulptūra prie jaunimo centro „Mazgas“. Justinos Jakštaitės nuotr.
Jau prieš du mėnesius į Kaišiadoris atkeliavo mažoji architektūra – mūsų miestas bei Gudienos gyvenvietė pasipuošė atminties ženklais – skulptūromis, kurios įamžino mūsų miesto istorijai svarbias asmenybes. Kaišiadoriečiai su dideliu džiaugsmu priėmė šią dovaną – apie tai liudija ir gausūs mūsų skaitytojų atsiliepimai. Kartu susilaukėme ir klausimų, kaip gimė šis sumanymas, kur galima daugiau sužinoti apie žmones, kurių atminimui skirti šie meno kūriniai. Apie tai trumpai papasakoti, o kartu – ir prisiminti pirmąją ekskursiją skulptūrų keliu paprašėme šio sumanymo sielą – Kaišiadorių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiąją specialistę, paminklosaugininkę JUSTINĄ JAKŠTAITĘ.

Jie kūrė mūsų istoriją
2024 m. spalio 8-osios dienos vakarą ekskursiją, vedami Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro gido Aurelijaus Balčiūno, pradėjome pažintimi su prof. Gintario Česiūno skulptūra „Prof. Viktorui Ruokiui atminti“. Autorius paminėjo, jog skulptūros idėja kilo iš pasakojimo apie prof. Viktorą Ruokį, vaikščiojantį ir nuolat renkantį akmenis ir uolienas. Tad skulptūros siužetas ir parinktas toks – ranka, kelianti akmenėlį.
Aplankėme Gintaro Mikolaičio skulptūrą „Pasiaukojimas“, skirtą kapitonui Pranui Gudynui. Alegoriška, jog pjedestalo, ant kurio puikuojasi stilizuotas revolveris su lyg smilkstančiu dūmu, forma sukuria aliuziją į žmogaus torsą, pakirstą kulkos ginant Lietuvos Ministrą Pirmininką Augustiną Voldemarą.
Algirdo Brazausko parke susipažinome su Vilmanto Balyno skulptūra „Mitra“, kur autorius trumpai papasakojo apie idėją skulptūroje sujungti stilizuotas vyskupo regalijas, o atviro jaunimo centro „Mazgas“ prieigose mus pasitiko Martyno Bernatonio skulptūra „Mazgas“. „Sužavėtas istorijų apie tarpukario Lietuvos aviaciją, supratau, kokia skulptūra turėtų gimti būtent šiai asmenybei. Prano Gudyno gyvenimui ir charakteriui atskleisti pasirinkau metalą, kaip medžiagą, kuri supo šį tarpukario pilotą visą jo gyvenimą. Skulptūros išraiška stengiausi perteikti veiklumą, dėl kurio Prano draugai jį prisimindavo. Skulptūros ritmiškumas primena vienodą variklio burzgimą, besisukančio propelerio sukurtą apskritimą, riedančius ratus. Pakrypusios lenktos linijos persipina su plokštumomis, suteikia darbui aštrumo, paryškina judėjimą. Ritmingai besikartojančios formos ir technikos dinamika leido man sukurti skulptūrą, skirtą įamžinti veiklaus žmogaus istoriją, joje supinant fragmentus iš Prano Gudyno gyvenimo bei sukuriant aliuziją į istorijos ir dabarties akcentų sintezę“, – sakė skulptorius.
Senamiesčio širdyje aplankėme Pijaus Česiūno skulptūrą „Traukinukas“, apie kurią autorius nedaugžodžiavo: „Tai juk pirmasis traukinys, pravažiavęs pro Kaišiadoris, tai va, čia jis.“
Šias penkias skulptūras miestui sukūrė skulptoriai 2024 m. rugsėjo 9–13 dienomis Zauliškių kaime, prie Strėvos upės, vykusiame skulptorių plenere „Kaišiadorių istorijos akcentai“ – vienoje iš projekto „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“ veiklų. Susipažinę su jomis, toliau pasukome Gudienos link.

Ištakos
Prieš 460 metų, 1565 m. liepos 30 d., LDK pašauktinių sąraše minimas apytikriai dabartinio Kaišiadorių dvaro pastatų vietoje gyvenęs ir čia žemės turėjęs dvarininkas totorius Chašaidaras (Choišadaras) Momulevičius. Chašaidaro vardu imtas vadinti ir jam priklausęs dvaras – 1590 m. pirmą kartą paminėta gyvenamoji vietovė Košeidarova (rus. ???????????). Šios įsimintinos datos kontekste Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija organizavo atvirą idėjų konkursą skulptūrinio elemento sukūrimui, pastatymui ir aplinkos sutvarkymui, senųjų totorių kapinių ir dvarininko totoriaus Chašaidaro atminimo įamžinimui.
Gudienoje atidengta Luko Šiupšinsko skulptūra „Chašaidaras“. Pristatymo metu skulptorius pabrėžė, jog, pastačius skulptūrą svečiame mieste, yra labai smagu matyti, kaip jos atvaizdas tampa matomas socialiniuose tinkluose, matyti, kad tas kūrinys tampa „gyvas“ ir žmonės domisi bei sužino naujų dalykų. Autorius, pristatydamas skulptūros idėjos atsiradimą, minėjo, jog kūrė skulptūrą Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono 30-mečio proga, kaip žinia, būtent šio bataliono įkūrėjas – totorių karžygys Ulijanas. Tad skulptorius supratęs, jog būtent šių atsitiktinumų dėka turi dalyvauti skulptūros sukūrimo konkurse. Laimėjęs konkursą, ir sukūrė skulptūrą „Chašaidaras“. Skulptorius Lukas Šiupšinskas sakė: „Buvo labai įdomu rengtis skulptūros konkursui, nes, atvirai pasakius, prieš šią Kaišiadorių savivaldybės iniciatyvą nebuvau girdėjęs totorių karžygio Chaišadaro istorijos. Prieš imantis darbo, teko pasigilinti į totorių karių atsiradimą Lietuvoje ir vietą LDK istorijoje. Kurdamas šią skulptūrą, buvau išsikėlęs tikslą pavaizduoti Chašaidarą oriai ir gal net šiek tiek stojiška poza, ramiai sėdintį balne su savo vėliava ir kardu makštyje. Nenorėjau jo vaizduoti puolimo momentu ar labai dinamiškai, bet lyriškiau, tarsi ramiai jojantį per savo žemes, dabartinius Kaišiadoris. Skulptūra yra nulieta iš bronzos ir suvirinta, prieš metalo darbus pasigaminome skulptūros maketą iš plastiko tam, kad galėtume rasti tinkamiausią erdvę ir iš anksto įsivaizduoti, kaip atrodys baigtas kūrinys.“
Prie „Chašaidaro“ skulptūros Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius pristatė istorinius faktus apie dvarininką totorių Chašaidarą (Choišadarą) Momulevičių. Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna pasveikino susirinkusiuosius. Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas padėkojo Kaišiadorių savivaldybės administracijai už nuopelnus Lietuvos totorių bendruomenei puoselėjant Lietuvos totorių istoriją bei kultūrą ir įteikė itin reikšmingą simbolį – Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos aukso ženklą. Kauno apskrities totorių bendruomenės pirmininkas Kęstutis Zenonas Šafranavičius tarė sveikinimo žodį ir padovanojo savivaldybės bibliotekai leidinių apie totorių istoriją.
Renginio kulminacija – Kaišiadorių muziejaus sukurtas pirmasis animacinis filmukas apie Kaišiadoris „Chašaidaro sapnas“! Filmuko idėjos autorius – Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius, režisierė – Gintarė Valevičiūtė-Brazauskienė. Kario vaizdinys sukurtas pagal 2010 m. istoriko Arvydo Pociūno ir dailininko Mariaus Zavadskio rekonstrukcinį piešinį.
Filmuką galite pamatyti Kaišiadorių muziejaus interneto svetainėje  www.kaisiadoriumuziejus.lt.
Nuoširdžiai dėkojame kūrėjams ir renginio svečiams!
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2024 gruodžio 23, pirmadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2025