Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika


2025 sausio 21, antradienis
Julius Kaluževičius: ,,Kas kitas, jei ne mes?“ Spausdinti
Alvydė VENSKIENĖ   
2024 gruodžio 23, pirmadienis

Julius Kaluževičius. Ričardo Venskaus nuotr.
Nuo to laiko, kai žiežmariškis Julius Kaluževičius Kaune davė šaulio priesaiką, praėjo, kaip jis sako, nei daug nei mažai – tik 10 metų. Bet būtent nuo 2014-ųjų visas jo gyvenimas tarytum įgavo kitą prasmę, kitas spalvas. Anksčiau, nuo pat vaikystės, tėvai jį skatino domėtis Lietuvos istorija, pasakojo skausmingus prisiminimus, kai visa jo giminė – ir iš tėvo, ir iš mamos pusės – buvo ištremta į Sibirą, ištempęs ausis klausėsi, kiek visko jiems teko patirti bei iškęsti. Julius neatsimena, kur išgirdo, bet jam įstrigo frazė, kuria savo gyvenime vadovaujasi: „Reikia išmokti naudotis šautuvu, kad mokėtum, kaip šauti, o istoriją reikia mokėti, kad žinotum į ką šauti“.           
O prieš dešimtmetį jis pats gavo progą kurti savo krašto istoriją, mokėsi ginti šalį bei yra pasirengęs ateiti į pagalbą savo krašto žmonėms, jei tik kiltų grėsmė.
„Iš pradžių atrodė nieko nevyko, būstinėje sėdėjo vyresnio amžiaus šauliai, kurie daugiausia bendraudavo tarpusavyje, patalpos neremontuotos, veikla apmirusi, slogi atmosfera, – atsimena Julius. – Atėjo toks nusivylimas, nes buvau labai atsakingai nusiteikęs, pilnas energijos ir noro kažką naudingo nuveikti.“ Kai Kaune buvo paskirtas naujas rinktinės vadas Žydrūnas Šadauskis, jis atnešė daug pokyčių. Trūko ginklų, o taip norėjosi išmokti gerai valdyti ginklą. Susibūrus aktyvesnių šaulių grupelei, kurie kaip garvežys paskui save traukė kitus, atradus ginklus, pradėta rūpintis ir kaip gauti didesnį kiekį šovinių. Jei yra problema, bus ir sprendimas. „Padaugėjus šaulių, pradėjome aktyviai mokytis. Man tada buvo 34-eji, o vyriausias šaulys Valdemaras, kuris, mokydamasis, kaip šturmuoti pastatus, kartu su visais sparčiai laipiojo per langus, buvo įkopęs į aštuntą dešimtį‘‘, – prisiminė savo pirmuosius įspūdžius ir šaulystės pradžią Julius.
„Šauliai – dvasios aristokratai‘‘, – tai Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio žodžiai. Julių labai įkvėpė ši frazė, todėl jam neatrodė problema nusipirkti šautuvą, aprangą ir visą reikalingą ekipuotę. Jeigu nori ginti šalį, turi įsigyti viską, ko reikia gynybai. „O kaip valstybė, ar ji nepadeda?‘‘ – paklausėme. „Žinoma, padeda, – atsakė pašnekovas, – bet jūs patys žinote, kaip visko Lietuvai stinga. Vėliau uniformų atsirado daugiau, bet tuo metu, kai aš pradėjau savo šaulystę, jų trūko‘‘, – pridūrė.
Pasiteiravus, ar šauliai turi kažkokių privilegijų, Julius pakraipė galvą. „Na, tik stojant į Karo akademiją, jaunimas gauna pliusą, kad priklausė Šaulių sąjungai, – sakė jis. – Daugiau jokio atlygio, kaip kažkas įsivaizduoja, jokių paskatinimų. Nebent savo sąjungos pagyrimą už veiklą gali pelnyti ar kitų šaulių pagarbą, štai ir visos privilegijos‘‘, – nusišypsojo. Bet ne dėl to juk tampama šauliu. Čia visi lygūs, organizacija padeda „apsilyginti kampus“, nėra čia didelio skirtumo tarp padėties visuomenėje, nes Šaulių sąjungai priklauso ir turtuoliai, ir nepasiturintys, su aukštuoju išsilavinimu ir be jo. Jeigu esi labai liberalus, tai tas pažiūras truputį „užkampuos“, o jeigu radikalus – tai kampus užglaistys. Tas pats ir su politinėmis pažiūromis: sąjunga jungia žmones, priklausančius skirtingoms politinėms partijoms. Šauliai, jo nuomone, mūsų visuomenės atspindys. Skirtumas tik tas, kad čia visi esantys dega meile Tėvynei, yra tikri šalies patriotai, o visuomenė šiuo metu kaip niekad susiskaldžiusi.
Taip pats besimokydamas, laiptelis po laiptelio, Julius Kaluževičius tapo Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės 1 būrio vadu, tuomet vadovavo kuopai, o kai dėl susiklosčiusių aplinkybių teko apsispręsti, kaip suderinti darbą, šeimą ir šaulystę, Julius priėmė sprendimą Tėvynės gynybos pradėti mokyti jaunimą. „Pats parodžiau iniciatyvą. Juo labiau kad ir mano vaikai, sūnui tuo metu buvo 11 metų, dukrai – 9, norėjo tapti šauliais“, – prisiminė pašnekovas.
Šiuo metu Julius priklauso Lietuvos šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės Kaišiadorių 208-osios kuopai, yra jaunųjų šaulių vadovo padėjėjas. Jis jauniesiems šauliams veda užsiėmimus. Yra britų sudaryta programa su 4 pakopų struktūra, nuo žemiausios iki aukščiausios, kuri orientuota į vaikų sugebėjimus ir lygį. Šaulių būrelį dabar lanko 32 vaikai: didžioji dalis iš Kaišiadorių ir Žiežmarių, bet yra iš Palomenės, Antakalnio. Jauniausiam – 11 metų, vyriausiam – 17.  
„Mes esame civilizuota šalis ir vaikų nemokome kariauti“, – akcentavo jaunųjų šaulių mokytojas. – Todėl nereikia manyti, kad vaikai turi ginklus, mes orientuojamės į pilietiškumą, gebėjimus išgyventi, orientuotis gamtoje ir visa tai pateikiame per žaidimo formą”, – pabrėžė jis. Jaunimas, jo nuomone, turi būtinai mokėti suteikti pirmąją pagalbą, uždėti turniketą, ištikus nelaimei. Jaunieji šauliai mokosi šaudyti su oriniu šautuvu, žaidžia šratasvydį, neseniai Kaišiadoryse vykusių „Juodojo vanago“ pratybų metu Julius jiems skyrė savo užduotis: atpažinti priešus, persirengusius civiliais drabužiais, stebėti aplinką, ženklus, skaičiuoti karius, iš kokios jie yra rinktinės, viską raportavo, ką pamatė, kai kurie iš jų net buvo sulaikyti, kad pajustų, kaip gali nutikti, jei neatsargiai rinksi duomenis, su vyresniaisiais šauliais pabuvo jų dislokacijos vietose, kai kuriuos šie net pamaitino. Jaunieji šauliai sprendė, kokiais keliais patektų į miestą, pastebėjo užminuotus laukus. Įvyko taip vadinamas pirmasis karinis krikštas, šauliukai po to su kitais dalinosi įspūdžiais ir įgauta patirtimi.
Paklaustas, kaip mokymui atranda laiko, nes Julius dirba atsakingą elektronikos inžinieriaus darbą, nuotoliu bendrauja su Japonijos ir JAV specialistais, o tai vyksta arba anksti rytais arba vėlai vakarais, redakcijos svečias atsakė: „O tai kas kitas, jei ne mes? Jeigu mes lauksime, nieko gero nebus, turime būti pasiruošę, kai priešas ateis. O jeigu jis visgi kažkada ateis, tikiu, kad mano jaunieji šauliai į kovą stos kartu.‘‘
Ilgametis šaulys Julius Kaluževičius sako, kad reikia rasti būdų, kaip dabartinius vaikus sudominti, nes jauni žmonės dabar kitokie, nei tada, kai jis pats buvo vaikas, jie turi daug įrankių patikrinti pateiktą informaciją, bet patriotizmo dvasią tikrai galima įskiepinti į kiekvieno širdį.

Nuotr. iš Jaunųjų šaulių būrelio archyvo

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2024 gruodžio 23, pirmadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2025