Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2025 sausio 21, antradienis
Kaišiadoriečių teatrui plojo Sakartvelo žiūrovai Spausdinti
Jonas ANDRIULEVIČIUS. Kaišiadorių kultūros centro mėgėjų teatro režisierius   
2024 gruodžio 14, Šeštadienis

Už nuoširdžią, įtaigią vaidybą – ovacijos ir gėlės
Sakartvelo Baghdati miesto kultūros centre lapkritį vyko trijų šalių – Sakartvelo, Lietuvos ir Latvijos – tarptautinio projekto „Vaidiname vieną pjesę“ tęsinys: vėl vaidintos B. Brechto „Miesčioniškos vestuvės“
...Šeštadienį lėktuvui nusileidus Kutaisio oro uoste, mus nuoširdžiai sutiko Baghdati kultūros centro direktorius Vako Kvinikhidze ir meno vadovas Soso Kotoreishvili. Pirmieji kelionės iki Baghdati miesto įspūdžiai nustebino – sužinojome, jog apie 4000 gyventojų turinčio Baghdati kultūros centre yra net 121 darbuotojas! Be to, žvilgsnį traukė visur laisvai „migruojantys“ gyvūnai: karvės, šunys, kiaulės... Tarptautinio teatro projekto dalyviai buvo apgyvendinti 15 km nuo Baghdati nutolusiame vynuogynų ūkyje, kuris stebino modernumu: treniruoklių aikštelėmis, šalto ir karšto vandens baseinais, jodinėjimo galimybėmis ir, žinoma, nakvynės vietomis su visais patogumais. Vos tik atvykę pirmiausia buvome nuvesti į rūsį – ekskursijai ir vyno degustacijai... Nekasdieniškai atrodė ir maitinimas: meniu visomis viešnagės dienomis sudarė ne mažiau dešimt patiekalų, tad dėmesio, meilės, pastangų, kad būtume pasiruošę pasirodymams, tikrai nestokojome.
Pirmoji diena po sočių pietų buvo skirta meistriškumo pamokoms, Sakartvelo kultūrai ir menui pažinti. Aplankėme Europos etnografijos muziejų Vani mieste, lankėmės ir privačiame muziejuje, o sutemus savo magija kerėjo poeto V. Majakovskio tėvo sodintas sodas ir namų muziejus.
Pakerėjo nuostabi Sakartvelo gamta
Sekmadienio rytą vietinio turizmo skyriaus vedėjas Gocha Khorova suorganizavo mūsų teatrų kolektyvams nepamirštamą išvyką į kalnus – aukštai pakilę paragavome net 6 mineralinių vandenų galios, pajutome pirmąjį sniegą, įgavome ištvermės tolesniems pasirodymams.
Po pietų vyko projekto dalyvių – Baghdati miesto teatro ir mūsų teatrų –pasirodymai. Baghdati teatro režisierius, gavęs projekto dalyvių sutikimą, pakeitė pjesę į šiuolaikinį kartvelišką dramos pastatymą. Žiūrėjome jaunos talentingos dramaturgės Lasha Lomjaria dramą, režisuotą L.Tabukashvili „Mimino“. Spektaklis mus ir Baghdati publiką sužavėjo aukšta teatro kultūra, estetika, įtaigia aktorių vaidyba, režisūriniu sumanymu, tad po pasirodymo negalėjome nuslėpti emocijų.
Kaišiadorių kultūros centro atstovus, vaidinusius popiet, Baghdati bendruomenė sutiko nuoširdžiomis emocijomis ir aplodismentais, apdovanodama bisu. Vakarop Lietuvos ir Latvijos režisieriai, kadangi statė spektaklius apie vestuves, buvo pakviesti į Kutaisio didžiuosius rūmus, kur vyko tikros kartveliškos vestuvės su jų tradicijomis ir papročiais. Tiesą sakant, tokią šventę mums teko matyti tik kino filmuose – virš 500 svečių, išpuoštos erdvės, dekoracijos, ypatinga maisto ir gėrimų gausa, specialus aptarnavimas, vienas po kito pasirodantys atlikėjai-žvaigždės ir pan.
Pirmadienį 12 val. vaidinęs Latvijos Valkos miesto teatras nesitikėjo žiūrovų dėmesio, bet, pasirodo, žmonės atėjo darbo dienos pietų metu, prisirinko pilna salė, po spektaklio plojo stovėdami.
Išlydėdami mus Baghdati kultūros centro kolektyvai (beje, jų nariai – profesionalai, etatiniai darbuotojai), surengė tikrą kartveliško folkloro galakoncertą su jų tradicinėmis dainomis ir šokiais. Jo metu mūsų, Baltijos šalių žmonių, veiduose ir akyse emocijos mainėsi nuo euforijos iki ašarų nuo patirto grožio, tikėjimo ir meilės. Uždarymo renginys tapo dar viena proga pažinti kartvelų sielos turtingumą.
Esame dėkingi Vako Kvinikhidze, Gocha Khorova, taip pat dešimtims Baghdati gyventojų už palaikymą ir pagalbą pristatant šiuos pasirodymus tokiu aukštu meniniu lygmeniu!
Iš Sakartvelo išsivežėme įspūdžius apie gamtos didybę – nuo kalnų grandinių, sraunių upių iki vynuogynų platybių su saldžiu citrusų kvapu; nuostabius prisilietimus prie šimtametės istorijos artefaktų; žmonių artumą, atvirumą ir draugystę; iš kartvelų lūpų ir širdžių sklindančią Meilę Dievui, Žmogui, Motinai. Įsimintinas ir bendras trijų šalių (Sakartvelo, Lietuvos ir Latvijos) teatrų atsisveikinimo vakaras, kurio metu skambėjo operų arijos, bendrauta šokio ir diskusijų sūkuryje, keistasi gausiais apdovanojimais.
Visi teatrai jautėsi puikiai be jokios konkurencijos, galėjo mokytis vieni iš kitų, nes šis tarptautinis projektas nėra skirtas teatralizuotai kovai dėl vietų. Tačiau Kaišiadorių kultūros centro mėgėjų teatrui skirtos žiūrovų ovacijos, gėlių puokštės, kitų šalių profesionalių režisierių pripažinimo žodžiai, bendradarbiavimo galimybių pasiūlymai, žinoma, džiugina širdį... Smagu, kai ypač įvertinamas mūsų mėgėjų teatro aktorių darbas, tuo labiau, kad ir Valkos, ir Baghdati teatrų aktoriai –profesionalai.
Skirtingos kalbos, žmogaus mentaliteto išraiškos, kūrybiškumo laisvė ir teatro procesų supratimas –„Vaidiname vieną pjesę“ tikslas. Projektą baigsime 2025 m. rugpjūtį Latvijoje, Valkos miesto teatre.

Nuotraukos iš teatro archyvo
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2024 gruodžio 20, penktadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2025