Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2025 sausio 21, antradienis
Tarsi gaivus šaltinėlis įsiliejo į Žiežmarių bendruomenę Spausdinti
Laima KMELIAUSKIENĖ   
2024 gruodžio 14, Šeštadienis

Žiežmarių grupinio gyvenimo namai
Šie žmonės į Žiežmarius įnešė daug spalvų, tapo neatsiejama miesto kultūrinio gyvenimo dalimi. Tačiau tada, kai Žiežmariuose buvo statomi prieštaringo vertinimo sulaukę grupinio gyvenimo namai, lūžo ne viena ietis, statybos peripetijas nagrinėjo ir respublikinė žiniasklaida. Dabar, rodos, audringos jūros bangos jau nurimę. Šių metų kovą šie namai jaukiai šventė vienerių metų sukaktį, netrukus atskubės ir antrasis gimtadienis... Kaip ir kuo šiandien gyvena Žiežmarių grupinio gyvenimo namai?
Apie tai kalbamės su Strėvininkų socialinės globos namų direktore Danute TRUKŠINIENE.
Priminkite „Kaišiadorių aidų“ skaitytojams – kodėl reikalingi tokie grupinio gyvenimo namai. Kas juose gali gyventi? Kaip gyventojams pasikeitė gyvenimo sąlygos atsikėlus čia gyventi iš Strėvininkų socialinės globos namų?
Malonu, kad domitės naujų bendruomeninių socialinių paslaugų plėtra, kuri palietė ir Kaišiadorių rajoną. Visiškai suprantu rajono gyventojų pasipriešinimą, kadangi tai visiškai naujos paslaugos, su kuriomis bendruomenė iki tol dar nebuvo susidūrusi. Globos namų pertvarkos procese kuriami mažesni padaliniai, kuriuose oriai gyvena intelekto ir/ar psichosocialinę negalią turintys asmenys. Džiugu, kad kiekvienas jų turi asmeninę privačią erdvę, puikią ir erdvią svetainę su atskirtu plotu maisto gaminimui. Labai džiaugiuosi matydama jų pokytį nuo įsikėlimo į grupinio gyvenimo namų dienos. Kadangi visi jų turi darbo santykius, jie savarankiškai visuomeniniu transportu vyksta į darbą ir grįžta atgal. Tokiu būdu atkuriami jų socialiniai ir savarankiško gyvenimo įgūdžiai bei pasitikėjimas savimi.
Kiek gyventojų gyvena Strėvininkų socialinės globos namų Žiežmarių grupinio gyvenimo namuose? Kiek daugiausia žmonių galėtų gyventi šiuose namuose Lauko gatvėje?
Čia – mūsų namai! Gyventojai su socialine darbuotoja Kristina
Žiežmarių grupinio gyvenimo namuose šiuo metu gyvena 8 gyventojai, kurie puikiai adaptavosi, kasdien naudojantis bendruomeninėmis paslaugomis. Manau, kad šiuose grupinio gyvenimo namuose kuo puikiausiai galėtų gyventi dar du žmonės – jiems jau yra įrengtas kambarys, tik reikėtų dar kartą suderinti su vietos bendruomene, kaimynais bei ministerijos atstovais ir gauti licenciją. Tokiu būdu mes pagerintume gyvenimo kokybę dar dviem asmenims, skatinant jų savarankiškumą.
Be abejo, šių namų gyventojai be specialistų pagalbos ir priežiūros neapsieitų. Kiek ir kokie darbuotojai yra jų ramstis?
Manau, kad daugumai grupinio gyvenimo namų gyventojų reikalinga minimali darbuotojų pagalba. Su jais dirba puikus personalas: viena socialinė darbuotoja ir keturios individualios priežiūros darbuotojos. Turiu vilties, kad grupinio gyvenimo namai kai kuriems yra tik laikina stotelė link savarankiško gyvenimo. Mes to labai siekiame ir turiu vilties jau kitais metais pradėti teikti apsaugoto būsto paslaugą.
Kokia buvo šių grupinio gyvenimo namų veiklos pradžia? Tai buvo sklandus startas ar teko susidurti su nenumatytomis kliūtimis?
Daug baimių turėjo darbuotojai – juk tai visai kitokia paslauga, nei dirbti globos namuose. Tačiau puikus visos komandos nusiteikimą nugalėti visus kylančius iššūkius galima įvardinti kaip grupinio gyvenimo namų veiklos pradžios sėkmę. Ir labai norisi padėkoti visiems puikiems kaimynams, kurie palaikė kaimynystę nuo pat pirmųjų įsikėlimo į grupinio gyvenimo namus dienų.
Ką veikia savo namuose grupinio gyvenimo namų gyventojas? Ką, pavyzdžiui, daro pirmadienį ar kitą darbo dieną, savaitgalį?
Kaip jau buvau minėjusi, visi paslaugų gavėjai dirba ir visi namo susirenka po darbo valandų. Kaip ir mes visi, gamina maistą, vakaroja, sprendžia įvairius iškilusius klausimus. O savaitgaliais – tvarkosi ir ilsisi.
Ar pavyko grupinio gyvenimo namų gyventojams įsilieti į Žiežmarių bendruomenę? Galbūt grupinio gyvenimo namų gyventojai susibičiuliavo ir su kaimynais?
Manau, kad įsilieti į Žiežmarių bendruomenę jiems pavyko puikiai: dažnai matau savarankiškai po vieną einančius apsipirkti, apsikirpti, išėjusius tiesiog pasivaikščioti po miestą arba vykstančius į bažnyčią ar kultūros centrą. Nuoširdžiai dėkoju visiems Žiežmarių miesto gyventojams už nuoširdų palydėjimą ir priėmimą.
Baigiantis metams ko palinkėtumėte šių grupinio gyvenimo namų gyventojams, jų darbuotojams, žiežmariečiams?
Norėčiau visiems palinkėti darnos, puikių tarpusavio santykių, įsiklausymo, supratimo ir palaikymo. Juk taip gera būti ten, kur jautiesi reikalingas ir priimtas.
Kol Žiežmarių grupinio gyvenimo namų gyventojai grįš iš darbo, kol dar neužgulė ankstyvos lapkričio vidurio sutemos, dairausi po jaukiai sutvarkytą šių namų Lauko gatvėje kiemą, papuoštą dekoratyviniais augalais ir kitais akcentais. Pasižvalgau ir sklypo gale, kur akį patraukia trys medinės lysvės – tai šių namų gyventojų daržiukas. Prie jo pasodinti liauni sodinukai. Tegul auga, tegul stiebiasi į saulę... Smagu, tačiau norėtųsi, kad toks didelis pastatas turėtų kur kas didesnę teritoriją aplinkui, kurioje būtų daugiau erdvės gyventojams leisti savo laisvalaikį. Tačiau šiandien – ne apie tai, o apie pažintį su šių namų gyventojais, save vadinančiais viena didele šeima. Dabar čia, Žiežmariuose, jų namai, kuriuos jie labai myli ir rūpinasi, namai, kurių gyventojus ir svečius kieme pasitinka laimingo nykštuko skulptūrėlė su šviestuvu, kurią nupirko Robertas. „Mūsų Robertas mėgsta tokius dalykus“, – vėliau mielai šypsodamasi sakys socialinė darbuotoja Kristina Simanonė.
Šių namų šeima – tai Daiva, Eglė, Irina, Jelena, Jolanta, Margarita, Ramūnas ir Robertas, minėtoji socialinė darbuotoja Kristina bei individualios priežiūros darbuotojos Inesa Bielanaitė, Vilma Černiauskienė, Rasa Reizgienė ir Rima Subačienė.
Gyventojai mielai aprodė kambarius, kuriuos patys buvo nepriekaištingai susitvarkę. Jie papuošti gyventojams mielais niekučiais, minkštais žaislais, savo rankdarbiais. Net ir baldų spalvą jie galėjo pasirinkti patys, tad kambariai neatrodo vienodi. Visi gyventojai gyvena po vieną, tik Irina su Robertu kartu, gerokai erdvesniame kambaryje, nes jie pora nuo senų senovės.
Kol apžiūrinėjau kambarius, spėjo kava, paruošta žurnalistei atvėsti, tad paslaugių gyventojų buvo padaryta kita, kad jaukiai susėdus prie didelio stalo virtuvės ir laisvalaikio erdvėje jie galėtų pasidžiaugti šiais namais, papasakoti, kaip ir kuo gyvena. „Mes – savarankiški žmonės – patys tvarkomės, patys valgyti daromės, patys skalbiamės“, – sakė Margarita. Iš vakaro ir pietumis reikia pasirūpinti, kad būtų ką įsidėti į darbą. Savaitgalį gaminami rimti patiekalai: balandėliai, cepelinai, kugelis...
Gyventojų teigimu, buvo nedrąsu iš Strėvininkų keltis į Žiežmarius, tačiau jau įprato ir jiems čia labai gerai. Kiekvieną rytą jie visi į darbą Mūro Strėvininkuose važiuoja visuomeniniu transportu, eina į Žiežmarių autobusų stotelę... Truputį nepatogu – nėra šaligatvio... Ir į namus sugrįžta autobusu. „Tik labai anksti keltis reikia, nes autobusas labai anksti važiuoja“, – sakė. Tiesa, vienintelis Ramūnas į darbą kartu nevyksta, jis – Faustinos dirbtuvių siuvėjas. Kaišiadoryse įsikūrusiose Faustinos dirbtuvėse siuvami sėd-maišiai, pagalvėlės ir kiti smulkūs rankdarbiai. Vyro kambarys papuoštas paties siuviniais, viena jo padovanota vardinė pagalvėlė puošia ir jam patinkančios moters kambarį.
Ir Margaritos kambarys papuoštas pačios rankdarbiais. Moteris mėgsta siuvinėti kryželiu. Siuvinėja paveikslus, atvirukus. Dirbiniai sukurti su meile, atidumu ir begaliniu kruopštumu. Moters pagaminti atvirukai netrukus keliaus į Žiežmarių biblioteką – gruodžio mėnesį bus surengta jos pagamintų atvirukų parodėlė.
O štai Robertas paveikslus tapo pagal skaičius, kuria ir deimantinės dėlionės paveikslus. Ir čia reikia begalinės kantrybės bei kruopštumo.
„Esu labai laiminga! – džiaugėsi Daiva. – Man čia gyventi labai patinka. Tvarkausi, kiemą grėbiu, dainuoju.“
Daiva, kaip ir kartu gyvenančios Eglė, Irina, Jelena ir Margarita, dainuoja moterų vokaliniame ansamblyje „Strėva“, kuriam vadovauja Arvydas Kairevičius. Štai vienoje iš matomiausių namų vietų akį patraukia padėkos raštas Strėvininkų socialinės globos namų kolektyvui ir vadovui Arvydui Kairevičiui – Linkuvos socialinės globos namų direktorius dėkoja už dalyvavimą vokalinių ansamblių festivalyje-konkurse „Kur aukštas klevas“. Tai jų penketuko ir vadovo Arvydo nuopelnas. Žiežmarių grupinio gyvenimo namų kolektyvui dėkoja ir Strėvininkų socialinės globos namų direktorė Danutė Trukšinienė – už bendrystę, talentų puoselėjimą, kūrybiškumą bei dovanotas smagias akimirkas XVII neįgaliųjų saviraiškos festivalyje „Muzikinė paukštė“. „Ansamblis dalyvauja įvairiuose kasmetiniuose renginiuose, tokiuose kaip socialinės globos įstaigų menų diena „Stiprus, kai tu šalia“, ir kituose“, – pažymėjo socialinė darbuotoja K. Simanonė.
Daina – tai kelias į bendrystę, kaip ir tolimesnės ar artimesnės kelionės. Gyventojai kartu su darbuotojomis buvo išvykę į Latviją. Ir ta kelionė – ne kokiu nors specialiai jiems užsakytu autobusu, o su kelionių agentūra. Sumoki – ir važiuoji nuo autostrados! Su kelionių agentūra jie drauge vyko ir į Lietuvos pajūrį – Nidą, Klaipėdą, Palangą. O štai visuomeniniu transportu nuvažiuoja ir į Kaišiadoris, Elektrėnus, Kauną, lankosi mugėse, koncertuose, kine. Kartu švenčia gimtadienius.
Dabar jie jau pažinę ir Žiežmarius, tad gali be palydos nueiti į vieną ar kitą parduotuvę, patys apsipirkti, apsilankyti pas grožio specialistę, bibliotekoje, bažnyčioje. Jie dalyvauja ir renginiuose, vykstančiuose Žiežmarių kultūros centre.
Šie žmonės į Žiežmarių gyvenimą įnešė naujų spalvų. Šviesių.

Laimos Kmeliauskienės nuotr.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2024 gruodžio 14, Šeštadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2025