|
|
| |
2024 gruodžio 03, antradienis |
|
„Tėkmėje“ – koncertas-performansas, sujungęs muziką, mūsų krašto istorijas ir eiles |
|
|
Edita PAULAUSKIENĖ
|
|
2024 lapkričio 03, sekmadienis |
Šį rudenį pradėjome išskirtinai – rugsėjo 7 d. suplūdome į Lietuvos etnografijos muziejų, kur vyko Rumšiškių kultūros centro organizuojamas renginys „Tėkmėje“. Renginys, kurio idėja gimusi kone prieš dvejus metus, pagaliau buvo įgyvendintas ir susilaukė didelio susidomėjimo. Šventėje apsilankė beveik 2000 lankytojų, kurie renginį stebėjo tiek sausumoje, tiek nuo Kauno marių vandens – burlaiviuose, valtyse, baidarėse. Nuo idėjos iki išpildymo – ilgas keliasIdėjos sumanytojos – Aistė Gudeliauskaitė ir Modesta Kalinauskienė – pasakoja, jog Kultūros sostinės metams norėjosi sukurti ypatingą renginį, tokį, kurio dar nėra buvę. Kadangi Rumšiškių miestelis turi nuostabių vietų, daug talentingų kūrėjų, kilo mintis sujungti šiuos dalykus į vieną didelį kūrinį. Senieji rumšiškiečiai burdavosi šalia Kauno marių esančiame Joninių kalnelyje, kur vykdavo šventės ir vakaronės, taigi norėjosi bent trumpam prisiliesti prie senųjų tradicijų ir atgaivinti atmintį. Renginio „Tėkmėje“ vieta buvo pasirinkta neatitolstant nuo Joninių kalnelio – jis vyko įlankoje tarp Lietuvos etnografijos muziejaus ir Rumšiškių miestelio prieplaukų. Kaip pasakoja Aistė, vieta labai simbolinė – lyg sujungianti praeitį su dabartimi – Lietuvos etnografijos muziejus simbolizuoja mūsų protėvius, jų papročius, o Rumšiškių miestelio pusė – esame mes. Taigi ir renginio idėja buvo įprasminti vietos sakmes ir istorijas, atminti Rumšiškėse kūrusius ir čia gyvenusius poetus. O tai geriausiai padaryti ir visą idėją įprasminti galėjo šių dienų kūrėjai, gyvenantys ar turintys sąsajų su Rumšiškių kraštu. Taigi, prasidėjo ieškojimai, svarstymai ir pamažu susidėliojo vizija, kaip renginys turėtų atrodyti. Bendrystė kuriant šventę Dar besiruošiant renginiui Rumšiškių kultūros centras stengėsi įtraukti ir vietinius gyventojus. Mėgėjų meno kolektyvai bei Rumšiškių Antano Baranausko gimnazija kvietė į atviras repeticijas, kuriose visi kartu dainavo ir mokėsi pritarti kūriniams, skambėsiantiems renginyje. Taip pat kilo graži idėja sukviesti žmonės ir įgarsinti mūsų kraštą skaitant sakmes, legendas bei vietinių kūrėjų eiles. Tekstus atrinko Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė, o žmonės mielu noru rinkosi į įrašų studiją. Įgarsintų tekstų rugsėjo 7 d. visi galėjome klausytis Rumšiškių miestelio prieplaukoje.Renginio dienos metu buvo organizuojami žygiai pėsčiomis po Rumšiškių apylinkes kartu su plaukimu baidarėmis mariomis iki Kokalnio. Žygio vadovas Žygimantas Stankevičius pasakojo vietines istorijas, kartu su žygeiviais plaukė per užlietas Senųjų Rumšiškių vietoves. Šią ypatingą dieną prie renginio prisijungė ir Turistinių burlaivių savininkų asociacija, kurie šventę papuošė dešimtimis burlaivių bei suteikė progą renginio svečiams pasiplaukioti po marias.Kauno marias renginio metu puošė ir unikalios instaliacijos, kurias sukūrė Mantvydas Vilys – meno kūrėjas, amatininkas, kurio darbai pratęsia tradicinės kultūros formas, suteikia jiems kitus buvimo būdus. Kauno marių krantus puošė instaliacija sodų tema – tai didžiuliai rombai su burėmis, kurie, pučiant vėjui, sukosi. Renginio vizualizacijas, animacijas sukūrė talentinga rumšiškietė Laimutė Varkalaitė – iliustratorė, grafikos dizainerė, itin sėkmingai kurianti gimtosiose Rumšiškėse. Atida kiekvienai temai, jautrumas detalėms, meninis pagavumas ir neabejotinas meistriškumas atnešė (ir toliau neša) Laimutei gausybę tarptautinių apdovanojimų.Renginio sėkmė nebūtų įmanoma be daugybės žmonių, kurie prisidėjo savo talentu, darbu ir laiku. Apjungus visas mintis, įprasminus visas idėjas bei sudėliojus detales – atsirado bendras unikalus kūrinys. Esame nepaprastai dėkingi kiekvienam – nuo kūrybinių komandų iki savanorių, nuo atlikėjų iki techninio personalo. Jų bendros pastangos pavertė šventę ypatinga ir ilgai prisimenama akimirka, sujungusia visus mus į vieną didelę, kūrybišką bendruomenę.Šventės programoje – klasikinės muzikos dalis ir poetinė-atmosferinė muzikos programa „Tėkmėje“Temstant, kai žiūrovai patogiai įsitaisė Lietuvos etnografijos muziejaus prieplaukoje, prasidėjo unikalus ir magiškas reginys. Programą pradėjo keturių talentingų seserų Daunyčių ansamblis „Regnummusicale“. Tai Rumšiškėse gyvenusio poeto Vaidoto Daunio dukros. Vita Marija groja fleita, Joana skambina arfa, Kotryna Ugnė griežia smuiku, o Elena – violončele. Tai dalis klasikinės muzikos, kurios klausantis tereikėjo tik stabtelti ir nurimti, pajausti, kaip visa teka – vanduo, muzika, gyvenimas. Renginio metu skambėjo specialiai šiai šventei sukurta poetinė-atmosferinė muzikos programa „Tėkmėje“ kartu su kompozitoriumi Donatu Bielkausku-DONIU, multiinstrumentininku Kristijonu Lučinsku ir atmosferinės muzikos kūrėja Tamsaule.Tamsaulė (Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė) – atmosferinės, tradicinės kultūros įkvėptos muzikos kūrėja ir tyrėja, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto etnologijos krypties doktorantė. Gimusi, augusi Rumšiškėse, šiek tiek pakeliavusi grįžo į gimtąjį miestelį. Donatas Bielkauskas (DONIS) – postfolklorinės muzikos instrumentalistas kūrėjas, šiemet įvertintas Auksiniu scenos kryžiumi. Kristijonas Lučinskas, kompozitorius, muzikos atlikėjas. Ši programa nuskambėjo visiškai išskirtinai, palietė visų širdis ir ilgam įsirašė į atmintį.Renginio metu žiūrovai turėjo galimybę stebėti unikalų šokėjo Jokūbo Nosovo performansą. „Tėkmėje“ matytą veiksmo tapybos pasirodymo prototipą Jokūbas pirmą kartą atliko Watermill centre, Niujorke, 2015 m. Nuo tada, Jokūbo sesuo choreografė ir atlikėja Stefanija Nosovaitė vykdė veiksmo tapybos pasirodymų-performansų ciklą „Būti“ Lietuvoje, kurio esmė – susitelkimas į išgyvenimus ir terapija tapant ant drobės. Todėl Jokūbas norėjo tarsi „subręsti“ pakartojant 2015 m. pasirodymą, tačiau šį kartą reflektuojant į savo asmeninius išgyvenimus pagal jo sesers Stefanijos Nosovaitės sukurtą metodiką.Renginys „Tėkmėje“ įrodė, kad kūrybiškumas ir vietos bendruomenės aktyvumas gali sukurti ypatingą atmosferą, kurią dar ilgai prisimins tiek dalyviai, tiek žiūrovai. Jis sujungė ne tik įvairius meninius žanrus, bet ir žmones, gyvenančius šiame krašte ar su juo susijusius. Šis koncertas-performansas tapo ne tik simboliniu tiltu tarp praeities ir dabarties, bet ir įkvepiančiu pavyzdžiu, kaip autentiškumas ir šiuolaikinė kūryba gali harmoningai susilieti į vieną kūrinį. Tikimės, kad „Tėkmėje“ taps tradicija, kuri ir toliau skatins prisiminti bei puoselėti mūsų krašto kultūrinį paveldą.Astos Sabonytės ir Sauliaus Jankausko nuotr.
|
|
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2024 lapkričio 03, sekmadienis )
|
|
|
|
|
