Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

2024 gruodžio 03, antradienis
Aurelijus Balčiūnas: „Kaišiadorys be geležinkelio ‒ ne Kaišiadorys“ Spausdinti
Ričardas PRANCULIS, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto II kurso studentas   
2024 lapkričio 03, sekmadienis

Ekskursijos „Nuo Chašaidaro iki Kaišiadorių“ metu Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas vaidino Kaišiadorių geležinkelio stoties budėtoją.
Kaišiadorys yra neatsiejami nuo geležinkelio stoties. Važiuojant Kauno, Vilniaus, Klaipėdos traukinių maršrutais visada sustojama Kaišiadoryse. Net Kaišiadorių miesto herbe žirgai simbolizuoja pralekiančius traukinius. Stoties įsikūrimas pradėjo Kaišiadorių miesto ir rajono raidą – atsiradus daug darbo vietų, žmonės pradėjo kraustytis čia ir kurti naujus gyvenimus.
Apie kai kuriuos istorinius Kaišiadorių miesto prie geležinkelio kūrimosi niuansus, svarbiausius praeities įvykius bei apie šiandienos realijas kalbamės su Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininku Aurelijum BALČIŪNU.

Geležinkelio stoties įkūrimo šaknys
Istoriniuose šaltiniuose minima, jog XIX amžiaus antroje pusėje Lietuvoje buvo pradėti tiesti pirmieji geležinkeliai. Pirmoji geležinkelio linija dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio linijos atšaka Lentvaris–Kaunas–Virbalis–Eitkūnai (Kaliningrado sritis), Lietuvoje nutiesta 1861 metais. Ji ėjo pro Jatkonių kaimo ir Kaišiadorių dvaro laukus.
1869 m. buvo sudarytas Liepojos–Romnų (Ukraina) geležinkelio projektas, kuris ties Jatkonimis atsišakojo nuo esamos Lentvario–Kauno geležinkelio atšakos ir vedė į didžiausią tuo metu carinės Rusijos uostą – Liepoją, dabartinės Latvijos teritorijoje.
„Pagal Liepojos pirklių planą, linija iš Liepojos turėjo eit per Žaslius, tačiau dėl nežinomų priežasčių, galimai dėl netinkamo grunto arba žmonių protestavimo, stotis nebuvo pastatyta. O Jatkonių kaimas buvo pasirinktas dėl savo tinkamos geografinės vietos“, – teigia Kaišiadorių turizmo ir verslo informacijos turizmo vadybininkas Aurelijus Balčiūnas.
Pasak jo, 1871 m. rugsėjo 4 dieną oficialiai pradėjo veikti Jatkonių geležinkelio stotis. Po mėnesio iš Vilniaus per Jatkonių stotį į Liepoją pravažiavo pirmasis traukinys. O tų pačių metų gruodį Jatkonių geležinkelio stotis buvo pervadinta Kaišiadorių geležinkelio stotimi. Priežastis nėra aiški, bet tikėtina, jog Jatkonių pavadinimas buvo maišomas su Eitkūnų gyvenviete ir dėl to kroviniai kartais būdavo ne ten nuvežami.

Ypatumai ir kiti įdomesni faktai
Kai Kaišiadoryse įsikūrė geležinkelio stotis, buvo pradėtos steigti mokyklos, bufetai, sporto salės, vandens bokštai. Kūrėsi visas miestelis, o stotis tapo Kaišiadorių miesto ir rajono simboliu. Istorine medžiaga pasidalijęs Aurelijus Balčiūnas minėjo, jog geležinkelio stotis ir aplink ją išsidėsčiusi miesto dalis ilgus metus buvo paties įvairiausio veiksmo centras: vyravo viešbučiai, parduotuvės, kepyklėlės, limonado fabrikas, pirmoji degalinė.
Atvykstančius į Kaišiadoris pasitinka geležinkelio stotis.
Ši stotis tapo ir nepriklausomybės atspindžiu. 1919 m. liepos mėnesį, okupacinės kaizerinės Vokietijos režimui silpnėjant, Lietuvai buvo perduotas geležinkelių tinklas. Tomis dienomis vokiečiai Lietuvai perdavė pirmąjį ruožą – nuo Kaišiadorių iki Radviliškio. Dėl to jau 1919 m. liepos 6 d. iš Kaišiadorių į Radviliškį išvyko pirmasis nepriklausomos Lietuvos traukinys.
Be to, einant nuo geležinkelio stoties pastato Geležinkeliečių taku,  prieinamas Klaipėdos šilas. Šią medžiais apsodintą erdvę suformavo Kaišiadorių šauliai, norėdami paminėti 1933 metais vykusias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 10-ąsias metines.
„Viena neįprasta mokykla Kaišiadoryse gyvavo 21 metus. Tai – dviklasė geležinkelininkų mokykla. Jos neįprastumas tas, kad dviklasėje mokykloje reikėjo mokytis penkerius metus. Pati mokykla pastatyta 1896 metais ir stovėjo netoliese dabartinių Socialinių paslaugų centro nakvynės namų. Ši mokykla buvo viena iš trylikos tokių mokyklų, įkurtų Liepojos–Romnų geležinkelio bendrovės ir skirta tik šios linijos geležinkeliečių vaikams“, – teigia A. Balčiūnas.
Atvažiuojant traukiniu, šalia geležinkelio bėgių visada galima pamatyti gana aukštą, rudą pastatą. Tai Kaišiadorių geležinkelio stoties vandens bokštas, kuris ilgus metus vandeniu aprūpindavo garvežio katilus ir, galimai, stoties bufetą, tualetą ir kanalizaciją.
Stoties teritorijoje, buvusiame garvežių depo pastate, tarpukaryje Kaišiadorių gimnazijos iniciatyva buvo įkurta sporto salė. Joje žaidė legendinė Lietuvos krepšinio rinktinė, kuri 1937 ir 1939 metais tapo Europos čempione.
Pasak A. Balčiūno, 9-ame dešimtmetyje nuo Kaišiadorių geležinkelio stoties galėjai nuvažiuoti iki Vladivostoko, kuris yra pačiame Rusijos pakraštyje, šalia Šiaurės Korėjos sienos. Kelionė trukdavo apie savaitę. Turizmo vadybininkas A. Balčiūnas prisimena, jog pro Kaišiadoris vienas traukinys pravažiuodavo kas 6–10 minučių, o per dieną iš viso jų pasirodydavo apie 140.

O kas vyksta dabar?
Kaišiadorių geležinkelio stotis vis dar aktyviai naudojama susisiekimo, keliavimo, ekonominiais tikslais. Įprasta matyti kas 30?60 minučių atvažiuojančius keleivinius traukinius, šiek tiek rečiau –  krovininius.
Dabar vykdoma pėsčiųjų tilto virš geležinkelio bėgių rekonstrukcija: bus įrengti nauji laiptai, trys neįgaliesiems skirti liftai, vaizdo stebėjimo sistemos, suremontuota tilto perdanga.
„Pėsčiųjų tilto virš geležinkelio bėgių rekonstrukcija buvo būtina, – aiškina A. Balčiūnas, – nes šis tiltas, pastatytas 1962–1963 me-tais, kaip ir visos jo konstrukcijos, paseno. Taip pat buvo atsižvelgta į neįgaliųjų, mamų su vežimėliais, senyvų žmonių, gyvenančių Kaišiadorių senamiestyje, prašymus, nes šis pėsčiųjų tiltas per geležinkelį – vienintelė jungtis tarp senosios ir naujosios Kaišiadorių miesto dalies“.
Pavasarį prasidėjęs remontas numatomas baigti šiemet spalio mėnesį.
Ričardo Venskaus nuotr.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2024 lapkričio 03, sekmadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2024