Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika


2024 rugsėjo 13, penktadienis
Į jaukią sodybą Rūsiuose susirinko, sugūžėjo anūkai… Spausdinti
Alvydė VENSKIENĖ   
2024 rugsėjo 06, penktadienis

Šventės sumanytojai: energingoji kaimo bendruomenės ,,Rusių pakrantė“ pirmininkė Nemira Abloževičienė
Ramybės neduodantį klausimą išnarpliojo šio renginio sumanytoja, kaimo bendruomenės „Rusių pakrantė“ pirmininkė Nemira Abloževičienė. „Sodybą prie Neries įsigijome, kai dar buvo maži mano anūkai, – sakė Nemira. – Nuogąstavau, kad jie, gyvendami kaime, neturės ką veikti, todėl 2017-aisiais sumanėme su vyru surengti šventę, pakviesti visus norinčius pasimėgauti erdve, pasijausti laisviems, nes pas mus sodyboje nėra nei trinkelių, nei įspūdingų gėlynų, kad bėgiojant bijotum ką nors sutrypti ar sulaužyti. Ir bežiūrint į būrį vaikų, kurie vienąkart sodyboje viešėjo su savo tėveliais, pradėjome svarstyti, kaip tiktų pavadinti šį renginį. Gal vaikų ir anūkų, gal šeimos? Protingi žmonės patarė, kad vaikų švenčių ir taip yra daug, o štai anūkų šventės nėra“, – dalinosi prisiminimais N. Abloževičienė. Ir paaiškino: „Mes juk visi esame kažkieno anūkai: turime ar turėjome savo senelius, pas kuriuos smagu atvažiuoti, o kai anūkai pas senelius atsiranda, šiems – visuomet šventė!“ Išties, telieka tik pritarti Nemiros mintims, nes šiemet rugpjūčio 17-oji tapo įspūdinga švente visiems atvykusiems į šią jaukią sodybą.

Žavėjo bendruomenių įsijungimas... 
Buvo gera sutikti senus draugus, pažįstamus, drauge klausytis dainų bei ragauti šio krašto žmonių ruoštų valgių. Jau vien kiek pagyrų verta Stabintiškių bendruomenės moterų Justinos ir Aušros išvirta grikių košė su mėsa, daugelis netikėjo, kad iš paprastų ingredientų gali gimti toks šedevras. Paparčių bendruomenė į šventę buvo
Štai kaip atrodo šiemetinio jaunųjų dailininkų darbo fragmentas. Piešinys bus saugomas Zūbiškių bibliotekos archyve
atvežę sriubos, kaip ją pristatė, daržovienės, paskanintos konservais, žasliškiai visus gundė savo firminiu bulvių kugeliu su padažu. „Kitų bendruomenių žmonės su savo ruoštais valgiais neatvyko, gal pabūgo?“ – svarstė stabintiškietės, bet tikimės, kad kitąmet, kai šventė bus jubiliejinė, surengta penktąjį kartą, bendruomenių į šią veiklą įsijungs gerokai daugiau. Na, o tiems, kam šių skanumynų nepakako, galėjo ko širdis geidžia įsigyti čia pat veikiančioje mugėje: buvo prekiaujama ne tik saldumynais, ledais, gira ar vaisvandeniais, bet ir plovu, dešrelėmis su troškintais kopūstais, įvairiais troškiniais...
...ir edukacijų gausa
O jau edukacijų, skirtų vaikams, gausa nenustojo stebinti, nes šios be atvangos keitė viena kitą. Štai vaikų numylėta Kakė Makė nenustygo vietoje, su visais siautė, dūko ir šėliojo, kalbino ir nelabai drąsius, ir drąsos nestokojančius, mokė, kaip įveikti kliūtis, davė patarimų, kaip tvarkyti žaislus, kaip valytis dantukus ir kitokių, tik vaikams suprantamų, gudrybių.
Jaunieji ,,Tagretuko“ dainininkai su savo vadove Jurgita Jašauskiene, dainininke Gintare Karaliūnaite ir renginio vedėju Giedriumi Gustu
Keramikė Jurgita Gustainė kvietė visus norinčius įminti molio paslaptis, sužinoti keramikos subtilybes. Vaikai ir suaugusieji įsitikino, kad lipdymas iš molio nėra toks paprastas dalykas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Bet ir per tokį trumpą laiką daugumai puikiai pavyko perprasti molio raiškos galimybes, išbandyti skirtingas darbo technologijas bei suvokti, kad keramikoje – daug erdvės fantazijoms.
O kiek puikių emocijų vaikams padovanojo sertifikuoto tautinio paveldo produktų – karamelinių saldainių – gamintoja Diana Žaldarienė! Vaikų veidukai švytėjo iš laimės, kai šie savo rankomis pasigamino karamelinių saldėsių, seniau vadintų „kermošiniais“ ir atlaidiniais“ saldainiais, kai išmoko obuolius paversti karameliniais, išsiaiškino karamelės gamybos paslaptis. Vienas vaikas,  padovanojęs man  savo gamintą karamelinį obuolį, sakė, kad Diana moka labai gerai viską išaiškinti, ir nors iš pirmo žvilgsnio atrodo reikli ir griežtoka (su karamele – ne juokai, gali nusideginti!), iš tiesų ji nepaprastai šiltas ir nuoširdus žmogus. Beje, Diana Anūkų šventėje dalyvauja jau ne pirmą kartą.   
Daug susidomėjusių būriavosi ir prie tradicinės amatininkės, vilnos vėlimo amato puoselėtojos, sertifikuotų tautinio paveldo produktų – veltinių gamintojos Jolantos Drumstaitės darbo stalelio. Čia visi panorėję iš arčiau susipažino su milo veltinio technologija, vilnos žaliava, jos apdirbimu bei mokėsi, kaip teisingai reikia velti. Daug kas, gavę muilo gabaliuką, pasigamino originalias plaušines iš pačių susivelto veltinio.
Daugelio dėmesį traukė ant atviros ugnies kepamas šakotis. Taip renginyje iš peties triūsė tradicinė amatininkė, senojo kepimo amato puoselėtoja, Kaišiadorių muziejaus muziejininkė Nijolė Adukonienė. Ji susidomėjusiems pasakojo šio patiekalo atsiradimo istoriją, supažindino su tešlos gaminimo reikmenimis, procesu bei
Kakės Makės šėlionės įtraukė gausybę vaikų.
išdavė kelias recepto paslaptis. Šventei baigiantis, jau ragavome dar šilto, ir minkšto, burnoje tirpstančio skanėsto. Beveik kaip toje pasakoje: „Ir aš ten buvau, burnoj neturėjau...“ Tik man pasisekė: ne tik teko įkvėpti gardaus šakočio aromato, bet ir mėgautis jo nuostabiu skoniu.
Šventėje kaip bitutė sukosi ir Zūbiškių bibliotekininkė Onutė Raudeliūnienė, kvietusi išmėginti dailės ant tapeto galimybes. Tai kūrybinė meno terapija, kurios metu gimę darbai atgula bibliotekos archyve, kad po kelerių metų vėl išvystų dienos šviesą kaip to laikotarpio prisiminimas. Šiemetinę bibliotekos palapinę puošė 2018-aisiais metais pieštas bendras jaunųjų dailininkų darbas. Beje, visi vaikai, šventėje nupiešę savo norus, mintis ir svajones, gavo dovanų knygeles, o jauniausiai šios šventės piešinio dailininkei Paulai – tik 3 mėnesiai: jos pėdučių atspaudai taipogi žaismingai nugulė piešinyje. 

Svečiai ir bendrystės jausmas
Sakysite, ir kokia gi šventė be svečių?  Jų į šventę sugužėjo ypač daug, visų ir neišvardinsime. Sveikinimo žodžius tarė Seimo narė Vilija Targamadzė, raginusi pasidžiaugti saule, gamta ir bendravimu, rajono savivaldybės vicemeras Algimantas Radvila, nuoširdžiai stebėjęsis Nemiros ir Virginijaus Abloževičių organizuotumu, tarp žmonių su visa gausia šeima matėme rajono savivaldybės administracijos direktorių Karolį Petkevičių, su dovanomis rankose atvyko ne kartą šventėje viešėjusi  Kauno miesto savivaldybės narė Vaida Pranarauskaitė, su žmonėmis bendravo Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos narys Darius Vilimas. Renginyje atvykusius pasitikdavo ir parodydavo, kur pastatyti automobilius, kauniškiai skautai savanoriai, kurie yra ne kartą vasaroję Rusių kaime.

Įdomi patirtis
Visi žinome, kad vaikai labai mėgsta augintinius. Ir ne tik vaikai... Gal todėl į šventę buvo pakviesti ir „Rekso dresavimo mokyklos“ treneriai Viktorija ir Gintaras su šuniukais.
Visiems patiko žaisti su Cukre ir Jupiteriu, sužinoti, kokios jie veislės,  išgirsti, kad, tarkim, Šepardo aviganiai yra ne tik labai emocingi, šoklūs, bet ir balsingi, todėl treneriai perspėjo vaikus, kad šie neišsigąstų, išgirdę  garsų lojimą. Kas tik norėjo, galėjo šuniukams duoti komandas, pavaišinti juos skanukais, drauge pažaisti. Buvo ir magijos, nes taip ir liko neaišku, kaip gi Jupiteriui pavyko atspėti, kad mergina pasirinko būtent mėlyną spalvą. Tikrai puikūs šunų pasirodymai, padovanoję šventės dalyviams gerų emocijų!

Koncertai, kuriems neliko abejingų
Susirinkusius džiugino ne tik edukacijų gausa, bet ir muzikos įvairovė. Klausytojus, jaukiai įsitaisiusius – kas ant suolų, kas ant savo atsineštų kėdžių, kas ant pledų, o kas tiesiog ant žalios pievos – savo lyriškose dainų melodijoje skandino „Keistuolių teatro“ aktoriai Ilona Balsytė, Aidas Giniotis ir Darius Auželis. Jų koncertiniame kvietime parašyta: „Nuo studijų metų koja kojon žengiantys kūrėjai ir „Keistuolių teatro“ įkūrėjai scenoje susitinka jautriai, nostalgiškai, kiek saviironiškai bei itin gyvai savo bendros kūrybos retrospektyvai, šalia jos pristatydami ir naujus, dar negirdėtus kūrinius.“ Šventėje jie atliko daug dainų iš albumo „Užsitęsusios vaikystės ruduo“.
Šiltai Anūkų šventėje buvo sutikti ir kaišiadorietiškos studijos „Tagretukas“ (vadovė Jurgita Jašauskienė) atlikėjai, klausytojams padovanoję ne vieną populiarią dainą. O po jų koncertavusi dainininkė Gintarė Karaliūnaitė prikalbino ant scenos užlipti visą būrį mažųjų šventės dalyvių. Gera buvo suaugusiems stebėti, kaip jų vaikučiai draugiškai plėšė „Boružėlę septyntaškę“, „Debesėlį“, „Svajoklį“, kaip, įsidrąsinę ir nugalėję scenos baimę, dainavo kartu su žaismingąja scenos diva. Ne veltui ši juokavo, kad iš šventės parsiveš kokį mielą mažylį į savo namus, „juk jūs ir taip jų čia daug turime, jei koks anūkėlis dings, argi pastebėsite?”, – teiravosi ji. 
Įspūdžiai
„Nuostabiausia diena mano gyvenime“, – paklaustas, ar patiko šventė, atsakė Dovydas – mūsų redakcijos vairuotojo anūkas, kurį atsivežėme į renginį. Jis šventėje ne tik gaivinosi ledais ir šerbeto limonadu, bet ir piešė kolektyvinį piešinį, gavo dovanų knygelę, gamino saldainius, dresavo šuniukus, o svarbiausia su dainininke Gintare, šiai atliekant „Svajoklį“, pakviestas ant scenos, solo užtraukė šios dainos priedainį. Įspūdžiai tikrai neišdildomi, Dovydas, grįžęs namo, turėjo ką papasakoti tėveliams.

Šventė stiprina tarpusavio ryšius
Puikiai žinome, kad gimus vaikui, jo gyvenime svarbiausią vietą užima tėvai, tačiau, jam augant, labai svarbūs tampa ir aplinkiniai. Ir, bene, svarbiausi – seneliai, tampantys išminties, patirties, šilumos ir visokio lepinimo šaltiniu. Anūkų šventėje seneliai turėjo puikią progą visapusiškai palepinti savo anūkus. Nebūtinai skanėstais, nors šie irgi labai svarbūs. Palepinti dėmesiu ir bendravimu. Matėme, kaip aktyviai seneliai ir močiutės įsitraukė į prasmingą veiklą su anūkais bendraminčių apsuptyje. Buvo smagu! Ši šventė – puiki proga tėvams, seneliams ir anūkams stiprinti tarpusavio ryšius. Juk ne veltui sakoma, laimingi vaikai, laimingi ir tėvai.
***
Taigi štai kaip leidome laiką Rusiuose... Buvo daug juoko ir šypsenų. Daug skanaus maisto. Šėlionių. Muzikos. Pokalbių. Bendrystės. Neišdildomų įspūdžių. Ir kažkaip natūraliai lengva buvo skirti dėmesį ne sau, bet kitiems. Tiems, kurie greta. Čia būdami įsitikinome, kad tai – įmanoma, kad gera su kitais dalintis tuo, kuo moki, dovanoti aplinkiniams savo žinias ir atgalios išgirsti daug gražių žodžių bei padėkų. O padėkos yra tikriausios tada, kai atkeliauja tiesiai iš širdies į širdį...
Žodis – renginio sumanytojai Nemirai Abloževičienei
Šiais metais kaimo bendruomenė „Rusių pakrantė“ per Kaišiadorių rajono VVG teikė Vietos projekto paraišką dėl Anūkų šventės finansavimo. Projektą teikėme pagal Jungtinės partnerystės sutartį su Žaslių kultūros centru ir tradicinių amatų centru. Bendruomenė gavo finansavimą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros. Pinigai buvo skirti įrangai išsinuomoti ir edukacijoms apmokėti. Žaslių kultūros centras iš Kaišiadorių rajono savivaldybės gavo finansavimą visai koncertinei programai. Šventė įtraukta į Kultūros sostinės renginių programą.
Noriu padėkoti amatininkėms, tokią karštą vasaros dieną vedusioms edukacijas. Taip pat dėkoju Onai Raudeliūnienei, šventės metu jau ketvirtą kartą surengusiai piešinių konkursą. Ir dar kuo nuoširdžiausiai dėkui kaimo kaimynams, be kurių pagalbos būtų sunku paruošti tokią didelę teritoriją mūsų šventei. Džiaugiuosi, kad mūsų šventėje smagu ne tik mažiems, bet ir dideliems anūkams.
* * *
Žinote, tokiomis dienomis, kaip ši, norisi, kad laikas sustotų... Kad greta ramiai tekanti Neris, pušyno kvapas, sodybos erdvė, linksmi vaikų balsai ir muzikos akordai nugultų visų šventėje apsilankiusiųjų atmintyje ir iškiltų vėl, kai kitąmet jie išgirs: rengiama jau 5-oji Anūkų šventė! Iškiltų, nė akimirkai nesuabejojus, ar vėl važiuoti į Rusių kaime esančią Nemiros ir Virginijaus Abloževičių sodybą. Nes nuostabu atsirasti ten, kur esi labai laukiamas ir kur pasijauti sutiktas tarytum tikriausias anūkas...

Ričardo Venskaus nuotr.
Daugiau šventės akimirkų rasite socialinio tinklo „Facebook“
„Kaišiadorių aidų“ paskyroje.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2024 rugsėjo 08, sekmadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2024