Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika


arrow Archyvas 2024 spalio 11, penktadienis
Aklas pasimatymas Zūbiškėse Spausdinti
Romualda SUSLAVIČIENĖ   
2024 rugpjūčio 22, ketvirtadienis

„Ar kada nors susimąstėt, kada miršta knyga?“ – Palomenės pagrindinės mokyklos aštuntokų klausė Zūbiškių bibliotekininkė O. Raudeliūnienė.
Mokslo metai tirpo tarsi paskutiniai žiemos ledokšniai pavasarį. Lėkimas laiko – neišpasakytas: jau praėjo ir Rasos, vadinasi, baigėsi metas, kai ilgėjo diena, lyg smėlis pro pirštus biro ir paskutinės vieno iš trijų vasaros mėnesio dienos, kurių metu patirta gražių įspūdžių...
Geltonu tarsi neseniai nužydėję rapsų laukai mokykliniu autobusiuku iš Palomenės pagrindinės dumiam į Zūbiškes. Kai mokykloje paklausi, kuri klasė norėtų važiuoti į šio kaimo biblioteką (tiesa, oficialiai įvardijamą kaip Kaišiadorių rajono viešosios bibliotekos Zūbiškių padalinys, tačiau vietiniai taip nevadina), norinčių niekada netrūksta. Net ir žiemą, nors, būdami joje gana dažni svečiai, puikiai žinome, kad važiuojame į nekūrenamas patalpas. Zūbiškių knygų namučiai, įsikūrę dideliame kažkada buvusios mokyklos pastate, visuomet traukia, nes kiekvienas čia sutinkamas šiltai ir nuoširdžiai.
...Gyvenvietė pasitinka medžių apsuptam kaimui būdinga tyla, net Neries bangos ramią dieną teka tarsi negirdimai, nežinodamas neatspėsi, kad tik už kelių žingsnių – viena didžiausių Lietuvos upė. Juolab nepatikėtum, kad vos prieš porą savaičių Zūbiškes drebino įspūdinga motociklininkų kolona: 600 „Mototourism Rally“ dalyvių užtvindė siaurą gatvelę netoli bibliotekos, kur įsikūrusi
Aklam pasimatymui su knyga pasiruošę! Romualdos Suslavičienės nuotr.
Zūbiškių bibliotekininkės Onutės Raudeliūnienės ir jos vyro Marijono sodyba. Pasirodo, ir baikeriams parūpo pamatyti, kaip kepami garsieji lietuviški šakočiai. O kas geriau papasakos, parodys ir pamokys, nei tradicinė amatininkė, sertifikuoto tautinio paveldo produkto A kategorijos gamintoja, šakotį kepanti pagal autentišką savo šeimos išsaugotą receptą? Ilgai kaimas prisimins saulėje tviskančių motociklų koloną, nes tokio reginio čia dar nebuvę... Smagu, kad turime tokių žmonių, gebančių su meile dirbti ne vieną darbą, ypač, kai tas, pagrindinis, susijęs su knygomis.
...Palomenės aštuntokai, autobuse prisiminę, jog maždaug tokiu metu pernai Zūbiškėse dalyvavo jaukiame bibliotekos renginyje „Eilėraščiai apie upes ant Neries upės kranto“, suguža į biblioteką ir įsitaiso salėje po kabančiais šiaudiniais sodais. Ne vienam smalsu, kas bus, nes Onutės Raudeliūnienės pakviesti šįsyk atvažiavome į Aklą pasimatymą su knyga. Toks pasimatymas visiems – pirmasis.
– Ar kada nors susimąstėt, kada miršta knyga? Ar tada, kai suplyšta, ar kai užmiršta ir neskaitoma guli lentynoje? – paklausti savęs kviečia bibliotekininkė. O paskui visi apspintame lentyną, kurioje pasimatymui pasiruošusios knygos, visos suvyniotos, perrištos virvele – ir tokios vienodos, kad net nenumanai, koks viršelis slepiasi po įpakavimu.
Išsirenkame. Atspėti, ką laikai rankose, gali padėti nedidelis popieriaus lapelis su citata. Tai raktas, tik ar jo pakaks atrakinti paslaptį? Mokiniai kiekvienas paeiliui skaito eilutes iš knygos ir visi kartu spėlioja pavadinimą, o paskui smalsiai tiesia kaklus, kai knyga vyniojama iš pakuotės. Pasimatymas neprailgsta, smagu, kad bendromis jėgomis paslaptis įspėti pavyksta visiems. Ačiū bibliotekininkei, kad į pasimatymą „atvedė“ būtent tas knygas, kurios įeina į mokymosi programą.
Pasidžiaugę sėkmingu „pasimatymu“ įdėmiai klausomės O. Raudeliūnienės informacijos apie kasmetinę akciją „Vasara su knyga“. Aštuntoje klasėje yra mėgstančių skaityti, tad galima tikėtis, kad dalyvaujančių šioje akcijoje bus.
Dėkingi Zūbiškių bibliotekinkei Onutei Raudeliūnienei už labai įdomią galimybę patirti slaptą pasimatymą su knyga išskubėjome atgal į mokyklą. Gera, kai čia, savame krašte, gali patirti kažką naujo ir netikėto.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2024 rugpjūčio 22, ketvirtadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2024