Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika


2024 rugsėjo 13, penktadienis
Janinos gėlių karalijoje – Pavasario gatvėje Spausdinti
Angelė RABAČIAUSKIENĖ   
2024 rugpjūčio 19, pirmadienis

Janina Jakutienė
Vykdami pas varduvininkę Janiną Jakutienę, gyvenančią Gudienos kaimo Pavasario gatvėje, neatsitiktinai atkreipėme dėmesį į gatvės pavadinimą. Ir pirmiausia dėl to, kad nuo pavasario, kaip metų laiko, esame gerokai nutolę... Apdainuotas, baltais žiedais ir žiedeliais nuplevenęs gegužės mėnuo – jau praeity... Tik ne mūsų varduvininkės Janinos kieme: čia neseniai panamėje aukso spalva švietę narcizai ir ugninės tulpės, jau užleidę vietą spalvingoms birželio gėlėms bei žaliai ir sodriai lapijai, krutančiai ir
virpančiai nuo mažiausio vėjelio krustelėjimo... Toks mielas ir iškalbus tas žydėjimas Janinos kieme, kad jautiesi tarsi pakliuvęs į tikrą gėlių ir grožio karaliją. O karalienė čia ne kas kitas, o sodybos šeimininkė Janina Jakutienė, negalinti suvaldyti nuoširdaus juoko ir šelmiškų žiburiukų akyse, be jokio vargo atspėjusi ne tik mūsų vizito tikslus, bet, atrodo, ir mintis... Ir kaip neatspės, jei čia pat, birželio 24-ąją, garsiosios Joninės, priverčiančios stipriau suplakti ne tik Jonų ir Janinų širdis...
Todėl Janinai Jakutienei, daugiau kaip 46-erius metus dirbusiai vienintelėje darbovietėje – Kaišiadorių savivaldybės viešojoje bibliotekoje – nereikia nė aiškinti, kodėl atsiradome jos kieme. Ir kalbamės apie vardadienius, įsimintiniausias Joninių akimirkas ne tik prie žiežirbomis dangų bučiuojančių laužų Gudienoje, bet ir jaukiuose pasibuvimuose su gražiausiomis pievų gėlių puokštėmis savo buvusių bendradarbių – bibliotekininkių būryje.
Janina su pasididžiavimu pasakoja apie jaukias ir mielas darbo akimirkas, kūrybingas bendradarbes: Stasę Ladienę, švelniai vadinamą žolininke dėl jos sugebėjimo ne tik miesto prieigų pievose ir kituose žolynėliuose rasti įvairiaspalvių pievų gėlių, bet ir iš jų sukomponuorti nuostabias puokštes. Smagios tai būdavusios akimirkos, kai Janina vaikystėje savo artimųjų švelniai vadinama Janute, mums juokaudama prisipažino, jog ne itin jai patikęs jos vardas vaikystėje, tačiau dabar – kas kita... Ypač, kai Joninės, pasak jos, patapo šventine diena, kaip kokios Velykos ar Kalėdos... Tai ko nepasipuikuoti tokiu išskirtinumu?
* * *
Gimusi, dabar jau išnykusio, Žalio Ostempo kaime, esančio per 5 kilometrus nuo Gudienos, augusi labai darbščių tėvų šeimoje su vyresniais broliu Vincu ir seserimi Elena, ji, jos žodžiais tariant, užsiliko gimtinėje.
„Nenorėjau palikti tėviškės,– paaiškina savo „užsilikimą“. Baigusi Kaišiadorių vidurinę mokyklą, vėliau, jau dirbdama tuometinėje Kaišiadorių bibliotekoje, ir bibliotekininkystės mokslus Vilniuje, liko gimtuosiuose namuose. Per tą laiką, kaip pajuokaujame su Janina, pasikeitė ne tik santvarka, bet ir jos gyvenimas: ištekėjo ji už anuometinio dailininko, gavusio paskyrimą dirbti Kaišiadorių kultūros namuose. Ignaliniečio, su kuriuo užauginę sūnų Tautvydą ir susilaukę dviejų anūkėlių – jau 37-erius metus kartu. 
* * *
Namai namučiai nuo praėjusių metų rudens, kai ji po 46-erių metų ir 8 mėnesių nusprendė išeiti iš darbo, tapo pagrindine jos, pensininkės, „darboviete“.
Nepakartojamos laisvos akimirkos, praturtintos jaukiomis kavos gėrimo valandėlėmis su vyru Stasiu ar besidarbuojant apie namus  nedideliame žemės sklypelyje, kur daržai ir kita augmenija – tviskėte tviska. 
Paerzina Janina savo vyrą Stasį, artėjant Joninėms, pasipuikuoja savo vardu: „Kas tos stanislovinės? – klausia ji jo,– tik svogūnus sodiname per Stanislovą, o Joninių šventę visa Lietuva švenčia“.
Nepyksta jos žmogus dėl tokių pašmaikštavimų, kartu švenčia jos vardadienius, kaip ir šįkart, mums Janina prasitaria, jog abu vyks švęsti Joninių į Jonavą.

Angelės Rabačiauskienės nuotr.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2024 rugpjūčio 19, pirmadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2024