Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika


arrow Archyvas 2024 spalio 11, penktadienis
Festivalis „Žilvitis žaliuoja“ ošė iki paryčių Spausdinti
Romualda SUSLAVIČIENĖ   
2024 rugpjūčio 19, pirmadienis

Į festivalį nepasididžiavo atvykti pati Loreta Sungailienė
Lietuvos kultūros sostinės medis, mūsų krašte stebuklingai pražydęs dar snieguotą žiemą, jau nokina savo vaisius, kuriais džiaugiamės ir mes patys, ir kitus džiuginame.
Dar širdims neatvėsus po užburiančių didžiausios šiemet mūsų šventės „Kas čia daros?!“ įspūdžių, ant veidrodinio Gudienos tvenkinio paviršiaus, ten, kur daugiau kaip prieš 400 metų stovėjo legendinio mūsų miesto vardo „kaltininko“ totoriaus Chašaidaro dvaras, įsisupo, įsisiūbavo darbščių rankų nupintas Kaišiadorių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Žilvita“ logotipo ženklas, nešdamas žinią, jog šiame kampelyje birželio 7-ąją skambės Tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro ansamblių festivalis „Žilvitis žaliuoja“.

Šventinę festivalio juostą pynė dešimtys kolektyvų
Prie gyvosios etnokultūros versmės, almančios iš jaunų širdžių, prisiliesti, tautinės stiprybės ir ištikimybės iš kartos į kartą
Festivalis Gudienos poilsiavietę drebino iki vėlyvo vakaro.
perduodamoms vertybėms pasisemti mūsų mieste kvietė, ragino ir daugiau su meile išpintų senųjų ženklų – nuo pat įvažiavimo į pagrindinę miesto dalį iki festivalio vietos – Gudienos poilsiavietės – kur dešimtys šiaudinių žalčiukų jaukiai vijosi aplink lauko sceną, šildėsi prieš saulutę ant tvenkinio tilto turėklų, kartu su gausiai susirinkusiais paties įvairiausio amžiaus kaišiadoriečiais ir svečiais laukdami festivalio pradžios.
– Dar laukiame latvių, – prieš 13-ą valandą į kelią vis žvalgėsi festivalio siela, „Žilvitos“ vadovė Laima Morkūnienė, kuri pirmoji ir pranešė džiugią žinią „Jau! Atvažiavo!“. Ir kai iš autobuso lyg žirniai iš didžiulės ankšties pabiro folkloro ansamblio „Upite“ dalyviai, medinės dūdos iškilmingai paskelbė festivalio pradžią.
Pirmieji į sceną, kaip ir dera, žengė šventės šeimininkai žilvitukai, aukštomis poilsiavietės pušų viršūnėmis nuplaukė jų smagi dainelė, o netrukus lyg tie pinti žalčiukai aplink žiūrovų suolelius jau smagiai vijosi, vingiavo jauniausių ansambliečių šokio grandinėlė.
Žilvitis žaliuoja, vaikučiai dainuoja
Jau šeštąjį kartą vykstančią Kaišiadorių kultūros centro projekto, finansuoto Lietuvos kultūros tarybos ir rajono savivaldybės, šventę „Žilvitis žaliuoja“ šiltai sveikino vicemeras Algimantas Radvila ir Kaišiadorių apylinkės seniūnijos seniūnė Gražina Škimelienė bei šventės vairą iš Laimos Morkūnienės į savo rankas perėmę nebe pirmą kartą mūsų krašte besisvečiuojantys Tomukas ir Teresėlė iš VU folkloro ansamblio „Ratilio“. O jau paskui – vienas už kitą smagesni šeimininkų ir svečių pasirodymai.
Iki vakaro šventinę festivalio juostą dainomis, tarmiškais pasakojimais ir šokiais pynė Rūdiškių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Griciukas“ (vad. Augustė Gaidytė-Palaitienė), Žiežmarių kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Ratainyčia“ (vad. Laima Morkūnienė), Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos folkloro ansamblis „Pamedėlis‘‘ (vad. Lijana Šarkaitė-Viluma), Krakių kultūros centro Vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Smilgelė‘‘ (vad. Juratė Gudliauskienė), Rumšiškių kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Stazdelis“ (vad. Augantas Braziulis), Vera Venskūnaitė su dukra Mare Čepulyte, Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro vaikų ir jaunimo ansamblis „Kankliukai“ (vad. Vilma Pučkienė), patys tolimiausi svečiai iš Latvijos, na, ir, žinoma, festivalio šeimininkai – „Žilvitos“ dalyviai. Smagu poilsiavietėje buvo – akį traukė ne tik reginiai lauko scenoje, bet ir pačios įvairiausios edukacijos, pramogos, tad festivalio dalyviai jautėsi laisvai ir linksmai: kas suposi, kas po pievelę ridinėjosi, svajingai ant liepto turėklų rymojo ar skubėjo išmokti, pamatyti, sužinoti.

Ar mokate virti... stiklą?
Nebe pirmus metus Kaišiadorių kultūros centro rengiamuose festivaliuose „Žilvitis žaliuoja“ dalyvaujantys žino, kad čia galima ne tik pamatyti, išgirsti, bet ir daug ko išmokti. Ir šįsyk į šventę atvyko nemažas būrys amatininkų, pasiryžusių pasidalinti savo darbų subtilybėmis. Tad buvo įdomu pamatyti, kaip kalvis-rekonstruktorius, tautinio paveldo gaminių autorius Juozas Tarailė kaitina geležį ir iš jos kala įvairius dalykus. Ne tik pamatyti – ir patiems išmėginti kalvio atsivežtus dumples, žaizdrą, reples, plaktukus, kūjus, pamėginti kalti, sužinoti, kaip grūdinami geležies dirbiniai, susipažinti su kalvystės istorija.
Ne mažiau įdomu buvo sužinoti, iš ko verdamas stiklas, kaip mūsų protėviai senovėje gamino stiklo karoliukus. Sertifikuota tautinio paveldo senoviškų baltiškų stiklo papuošalų gamintoja Daiva Jusiutė-Tarailienė papasakojo, jog kažkada karolis buvo naudojamas kaip piniginis vienetas, ir išdavė paslaptį, už kiek karolių galėjai nusipirkti, pavyzdžiui, karvę.
Senųjų amatų meistrė, archeologė Virginija Rimkutė atkleidė paslaptis, kaip kadaise iš karnų žmonės apavą pynė, demonstravo iš pluoštų sumeistrautų sijonų rekonstrukcijas, pagamintas pagal archeologinius radinius (tarp kitko, labai dailūs ir šiuolaikiški), kitus natūralaus pluošto gaminius, kurie atgimė iš mažyčių fragmentų, surastų archeologinių kasinėjimų metu. Be galo įdomu buvo pamatyti, kaip ir iš kokių medžiagų drabužius mūsų protėviai gaminosi neolito laikotarpiu.
Apspitę Inesą Ramauskienę mergaitės mokėsi, kaip pagaminti odinę apyrankę, kartu su Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos Kaišiadorių komanda kruopščiai dekoravo jau iškeptus sausainius. Daug susidomėjimo susilaukė interaktyvi edukacija „Kitokia kelionė per Lietuvą“, kurią atvežė Kauno Tautinės kultūros centras. Šioje smagioje ir įdomioje kelionėje per Lietuvos etnografinių regionų žemėlapį žengiant „laumių pėdelėmis“ teko ir sakmę tarmiškai skaityti, ir mįsles minti, ir virtualiai tautiniais drabužiais žmones aprengti. Kas keliavo, tikrai nenusivylė.
Smagiai bepramogaujant atsėlino ir vakaras, scenoje mažuosius pakeitė jaunimo folkloro ansambliai – be šauniųjų ir kaišiadoriečių labai mylimų ‚Žilvitos“ dalyvių, savo kraštų folklorą į šventę atvežė jaunimo kolektyvai: Kupiškio kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Jaunimo Ramuva“ (vad. Daiva Palionienė), Kauno rajono Domeikavos gimnazijos vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Serbentėlė“ (vad. Daiva Bradauskienė ir Vilius Marma), Zarasų kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiūta“(vad. Diana Skvarčinskaitė), ir Vilniaus Žvėryno gimnazijos folkloro ansamblis „Dolija“ (vad. Vilija Vaitkienė). Koncertą vainikavo grupės „Roboks folk“ pasirodymas.
Toli ir ilgai tą vakarą Gudienos tvenkinio bangomis plaukė dainos, smagiai scenos grindis drebino jaunos kojos...

Į naktišokius kvietė ratuoti kviesliai
Jeigu kam atrodo, kad po tokios ilgos ir smagios festivalio programos dalyviai pavargo, tai jie smarkiai klysta: jau temstant kaišiadoriečius gatvėmis važinėjantys kviesliai ragino rinktis į naktišokius Kaišiadorių kultūros centre. Pilną tautiniais drabužiais pasipuošusio jaunimo vežimaitį smagiai traukė arkliukai iš Žaslių, už ką festivalio organizatoriai ačiū taria jų šeimininkams Astai Malakauskienei ir Vaclovui Malakauskui.
Ilgiems ir linksmiems naktišokiams grojo ne tik lietaus lašai, kurie atkakliai beldėsi į Kaišiadorių kultūros centro langus, bet ir didžiulis būrys muzikantų: Asociacijos „By Tikzyz“ folkloro studijos grupė „Smetonos ūsai”, muzikantai iš Lietuvių etninės kultūros draugijos; duetas „Medetka“ iš Kauno, folkloro ansamblis „Piliarožė“ iš Raudondvario kultūros centro, grupė „Kauno bandonija“, folkloro ansamblis „Serbentėlė“, styginių instrumentų ansamblis „Šilko stygos“, muzikantų duetas „Sprycauka“, svečiai iš Latvijos bei Kaišiadorių kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Geri vakarai“.
Vakaras, gerokai nusitęsęs į naktį, iš tiesų buvo geras – kaip ir pats Tarptautinis vaikų ir jaunimo folkloro ansamblių festivalis. O kad jis toks taptų, reikėjo daug darbo, širdies šilumos ir kūrybiškumo įdėti. Festivalio rengėjams – Kaišiadorių kultūros centrui – nuostabias dekoracijas nupinti padėjo tautodailininkė Jurgita Treinytė. Šventės dalyviai skaniai gėrė Aurelijos Ratkevičienės pagamintą girą, žaslietiško kugelio edukaciją dovanojo Žaslių tradicinių amatų centras. Kad šokėjai ir dainininkai nepraalktų pasirūpino UAB „Gudobelė“, UAB „Žiežmarių mėsa“, skanų šiupinį virė medžiotojų klubas „Neris“, už ką didelis ačiū jiems, ypač Rolandui Ratkevičiui.
Ačiū visiems! Keliaukime Kultūros sostinės traukiniu toliau – mūsų laukia dar daug gero ir gražaus!

Astos Sabonytės nuotr.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2024 rugpjūčio 19, pirmadienis )
 
© Kaišiadorių aidai 2009 - 2024