Kaišiadorių aidai - Eiviltė Dapkutė ir jos spalvingas gyvenimas

Privatumo politika

2024 rugsėjo 13, penktadienis

Eiviltė Dapkutė ir jos spalvingas gyvenimas

Spausdinti

Romualda SUSLAVIČIENĖ
2024 rugpjūčio 09, penktadienis
Aštuntokė Eiviltė Dapkutė sėkmingai mokosi dviejose mokyklose ir dar turi krūvą mėgstamų užsiėmimų. Nuotraukoje – su savo pagaminta dėžute. Kiek daug visko šiais laikas yra prikalbėta apie dabartinius vaikus: vieni, neva, neturi jokio laisvalaikio, saulės šviesos nemato stengdamiesi įveikti sudėtingas mokymosi programas, kitiems trūksta poreikio judėti, nes kompiuteriuose ir mobiliuosiuose telefonuose paskendę; dar sakoma, jog šiuolaikinė paauglių karta negeba sutelkti dėmesio ilgiau nei penkiolikai ar septynioms minutėms ir pan. Kalbam, išvadas darom, ieškom susikalbėjimo būdų ir metodų, tarsi tai būtų kažkokios kitaplanetinės būtybės, o ne mūsų savas kūnas ir kraujas. Bet – susitinki su normaliu, gyvenimo džiaugsmu ir susidomėjimu pasauliu trykštančiu vaiku – ir visos šiandieninės teorijos, visi mūsų susikurti stereotipai subyra, sutirpsta tarsi sniego senis pavasarį... Diena – ne per trumpa Taip atsitiko ir ilgiau pabendravus su Vaclovo Giržado progimnazijos aštuntoke Eivilte Dapkute, kurią daugelis besidominčių mūsų krašte augančiais muzikiniais talentais pažįsta kaip vieną iš gabiausių Kaišiadorių meno mokyklos violončelininkių, sėkmingai skinančią festivalių ir konkursų laurus. Beje, ne tik mūsų šalyje. Meno mokyklą pradėjusi lankyti dar Eiviltės pagamintos knygelės būdama „nulinuke“, Eiviltė šiandien joje mokosi jau devintus metus. Praėjusiais metais ji baigė violončelės klasę, dabar mokosi pagrindinio ugdymo išplėstinėje klasėje, tad, kaip jau yra įpratusi, du kartus per savaitę po pamokų Vaclovo Giržado progimnazijoje Eiviltė skuba į Meno mokyklą, kur jos laukia natos ir mylima violončelės mokytoja Snieguolė Mikalauskienė. Tiesa, taip būna ne visada – prieš konkursus užsiėmimų būna daugiau. Ypač jų buvo padaugėję prieš pirmą išvyką į užsienį, kai su bendramoksle Aida Stanislauskaite bei mokytojomis Snieguole Mikalauskiene ir Daiva Uždrave keliavo į pirmąjį savo tarptautinį konkursą Paryžiuje. Groja ne tik mokykloje, šventėse ir konkursuose – apie tai geriausiai paliudyti gali Eiviltės močiutė Marytė Kundrotienė, pas kurią Daug papuošalų yra sukūrusi Eiviltės mama Donata mergaitė prieš užsiėmimus užbėga ne tik pietų, bet ir parepetuoti. Pasak gabios moksleivės, sunkumų nekelia ir mokslai progimnazijoje: pažymiai geri, visi dalykai sekasi, skųstis nėra kuo – nei pamokos per sunkios, nei diena per trumpa. Tad, daugeliu atveju, čia jau būtų galima padėti tašką – jaunas gabus žmogus puikiai susidoroja su mokslais dviejose mokyklose, abejuose pasiekia puikių rezultatų. Tačiau tai – ne apie Eiviltę, kurios gyvenimo mozaika sudėliota iš žymiai daugiau spalvingų detalių. Kai džiaugsmo gyvenime daug Ta kita, ne taip viešai matoma Eiviltės Dapkutės gyvenimo pusė, atsivėrė visai atsitiktinai, kai Marytė Kundrotienė vieną ankstyvo pavasario popietę dalindamasi naujai išmėgintais nėrimo vąšeliu raštais nuo lentynos paėmė nedidukę dėžutę. O joje – neapsakomas grožis! – pilna mažučiukių miniatiūrinių spalvotų knygelių! Vienos – kiek mažesnės už degtukų dėželę, kitos – net už pusę tos dėželės mažesnės, tačiau kiekviena – su originaliu viršeliu, autoriais, pavadinimais. Maža pasakyti, kad nuo vaizdo širdis Visas tris kartas vienija pomėgis rankdarbiams. Iš kairės: Marytė Kundrotienė su anūke Eivilte Dapkute ir dukra Donata apsalo, tad beliko prašyti močiutės padėti surengti susitikimą su anūke, ir po kurio laiko jau šnekučiavomės su Eivilte Dapkute, kuri į susitikimą atsinešė visą tuo metu turėtą kolekciją – per 70 savo rankomis pagamintų knygelių. Pasirodo, šiuos mažus stebuklus progimnazijos aštuntokė gamina ne šiaip sau: viena dalis – tai jos pačios perskaitytos knygos, o kita – tos, kurias planuoja perskaityti suradusi sau įdomią recenziją internete ar išgirdusi atsiliepimus. Knygų viršelių taip pat ieško internete, nusikopijuoja, karpo, klijuoja... Skaitymas – didžiulė Eiviltė aistra. Ir ne tik jos – visa šeima skaito, tad mielai palaiko dukros pomėgį. Dažniausiai knygas parsisiunčia iš interneto svetainių, nes, ko labai gaila, knygyno Kaišiadoryse neturime, nemažą glėbį parsiveža iš Vilniaus knygų mugės, dalijasi su močiute, kuri irgi iš mugės grįžta su nemenku kroviniu. –Apie 300 puslapių knygą perskaitau maždaug per dvi dienas. Kai rytojaus dieną nereikia eiti į mokyklą, skaitau ir naktimis, – prisipažįsta E. Dapkutė. Na, ir kaip visa tai išgirdus nepaklausti, iš kur mergaitė ima laiko – juk lanko dvi mokyklas...Tačiau vietoje atsakymo tarsi kamuolio siūlas nuvingiavo pokalbis apie rankdarbius ir pomėgius. Pasirodo, jau pirmoje klasėje Eiviltė pamėgo lankstyti iš popieriaus. Sekėsi. Darbeliai tobulėjo, įvairėjo. Kaišiadorietės močiutės Garsieji Eiviltės keksiukai Marytės su džiaugsmu saugomas anūkės pagamintas advento vainikas, fanerinės figūrėlės, dailios kompozicijos švenčių progomis, kurias puošia gėlės su paslaptimi – žieduose paslėptais saldainiais, įvairios medžiaga aptrauktos dėžutės. Tokie mieli suvenyrai „gyvena“ ir močiutės Angelės namuose, kartais švenčių progomis Eiviltė rankų darbo siurprizais palepina klasės draugus. Dar viena aistra – keksiukai, juos aštuntokė taip pat labai mėgsta ne tik kepti, bet ir dekoruoti. Štai šiemet Valentino dienos proga į klasę nukeliavo 40 spalvingų keksiukų. Nors kepimo ir dekoravimo procesas pareikalauja nemažai laiko, jis būna užpildytas tuo džiaugsmu, kurį kiek-vienas jaučiame panirę į mėgstamą darbą. O tokių darbų Eiviltė atranda nuolatos, tad ir džiaugsmo jos gyvenime daug. Niekas negimsta iš niekur Patirtis moko, kad niekas neatsiranda be priežasties, iš niekur. Todėl vyniojame siūlą toliau... Iš kur tokie pomėgiai, jau nuo pat vaikystės dienų atsiradęs natūralus poreikis užpildyti savo gyvenimą tuo, kas suteikia jam prasmės? Dovana močiutei – anūkės darbai Ne nauja būtų pasakyti, kad svarbiausių vertybių pradmenis gauname iš pačių artimiausių, iš šeimos. Tad, tikriausiai, nekeista, jog tokios prisiekusios mezgėjos, nėrėjos, kokia yra Marytė Kundrotienė (pamenate tą visuomet maloniai bendraujančią, besišypsančią buvusio spaudos kiosko prie senojo, taip pat buvusio Maximos pastato, darbuotoją?) anūkė rankdarbiauti mokytis turėjo iš ko. Tas šeimos kartas rišantis siūlas iš močiutės ėjo per mamą. Eiviltės mama Donata megzti iš savo mamos Marytės išmoko dar pradinėse klasėse, o šeštoje už savo rankomis numegztą megztinį mokytoja parašė net tris dešimtukus. Ko tik nemoka Donatos rankos! Dabar moteris panirusi į dailių dėžučių gamybą, prieš tai buvo papuošalų kūrimo laikotarpis. Dar – gėlininkystė. Sode prie tvenkinių jų – visa karalystė, vien irisų kasmet daugiau nei 16 rūšių pražysta. Kiek mergaitė pamena, mama su močiute vis ką nors kuria, daro, todėl augdama šalia tokių moterų natūraliai perėmė įgūdžius. Ir kaip neperimsi, jei viskas šeimoje daroma kartu su vaikais. Ir su džiaugsmu. Visos smagiai šypsosi prisiminusios devintąjį Eiviltės gimtadienį, kai ištisus du mėnesius vyko pasiruošimas šventei Havajų tema. Tąsyk šeima sumeistrautą čiuožyklą, baseiną papuošė įmantriausiomis havajietiškomis gėlėmis, net aprangą gimtadienio šventėje dalyvavusiems vaikams ir suaugusiems iš gamtinių medžiagų sukūrė. Įspūdžiai gyvi iki šiol. Gyva ir atmintis. Eiviltės močiutė Marytė Kundrotienė, Donatos mama, pomėgį rankdarbiams taip pat atsinešė iš savo šeimos – jos mamytė Elena Stanislauskaitė-Laurušonienė dailiai mezgė virbalais, nėrė vąšeliu kilimus, lovatieses, siuvinėjo. Dažnai šiems pomėgiams likdavo tik naktys... Mamos sesuo, teta Aldutė, mokėjo siūti. Prisimindama dramatiškus giminės, sovietiniais metais nešiojusios „liaudies priešų“ etiketę, likimo vingius, Marytė Kundrotienė mini ir savo močiutę Uršulę Stanislauskienę, iš Sibiro tremties grįžusią tik po Stalino mirties. „Bobulytė Uršulytė irgi mezgė, siuvinėjo, verpė...“, – sako ji. Giminės moterų tradicijų siūlas vyniojasi toliau, kaip niekas kitas suartindamas kartas ir mokydamas, kad paroje laiko yra tiek, kiek reikia tavo darbams, teikiantiems džiaugsmą. Gera, kai gali šį žinojimą atsinešti iš namų... Romualdos Suslavičienės nuotr.
Paskutinį kartą atnaujinta ( 2024 rugpjūčio 11, sekmadienis )

Naujausias numeris

MRF

MRF remiamas ,,Kaišiadorių aidų“ projektas ,,Kultūros sostinės žingsniai Kaišiadoryse“

Kaišiadorių rajono savivaldybė

EKKL

Už saugią Lietuvą

ziezkc