„Kaišiadorių aidų“ laikraštyje perskaičiau rašinį „Žasliuose vietoje paminklo - nudvėsęs paršas?“ („K.a.“, vasario 26 d.) ir pasipiktinau: štai, kas darosi anksčiau savo patriotiškumu ir tautiniais renginiais, tradicijomis garsėjusioje seniūnijoje. Būtent už tai gerbiau žasliškius. Čia visuomet vyko aktyvus visuomeninis gyvenimas, žmonės gerbė savo papročius, kūrė naujas tradicijas. Žasliuose ir jo apylinkėse pažįstu daug šviesių žmonių, kurie savo veikla daro Žaslių bendruomenę išskirtinę, vertą pagarbos. Tačiau ne veltui sakoma, kad šaukštas deguto pagadina visą medaus statinę. Mano nuomone, tai, kas atsitiko Žasliuose Vasario 16-osios švenčių dienomis, yra „darbas“ kažkieno iš vietos gyventojų. Niekas iš toliau dvėsenos neatvežė. Piktina seniūno E.Grajausko žodžiai neva „gal čia chuliganai taip negražiai pajuokavo radę kur nors pakelėje ar laukuose sušalusį paršelį“. Ar Žaslių seniūnijoje taip paprasta atrasti „sušalusį“ paršą? Ar jie keliais ir laukais šiaip, be niekur nieko, it kokie katinai vaikštinėja? Jeigu taip, tai atsiprašau pono E.Grajausko,- toks, tamsta, ir seniūnas, jeigu seniūnijoje tokia netvarka. Mano nuomone, taip kalbėdamas, seniūnas gelbsti savo kailį. Jis yra seniūnijos šeimininkas ir turi žinoti, kas joje dedasi. Ypač tokių, mums visiems svarbių ir gerbtinų švenčių dienomis. Žinau, kad seniūnas gyvena ne miestelyje, o seniūnijos pakraštyje - Mikalaučiškėse. Tačiau ar tuo galima pateisinti tai, kad dvėsena miestelio aikštėje išbuvo iki tol, kol baigėsi šventės ir ponas seniūnas atėjo į darbą? Jo reikalas, kur gyventi, bet jo reikalas taip pat ir žinoti, kas nutinka seniūnijoje, turėti savo aktyvistų, informatorių būrelį, kurie jam praneštų, jeigu kas kur negera nutiko seniūnijoje. Dabar seniūnas, matosi, akivaizdžiai nutolęs nuo žmonių. Nepateisinamas ir Žaslių seniūnijos administracijos darbuotojų elgesys. Negi jie visi gyvena kitur, ne miestelyje, ir per visas keturias šventines dienas nieko negirdėjo, kas nutiko gyvenvietėje? Be kita ko, kuriam tada galui neseniai buvo išrinkti seniūnaičiai, kurie, mano supratimu, turėtų ranka rankon dirbti su seniūnu. Minėtame rašinyje skaičiau, kad Žaslių seniūnaičiu išrinktas ponas E.Benkunskas. Kodėl jis neinformavo seniūno apie šį negražų reikalą arba pats dvėsenos nepašalino? Jeigu „velionis“ paršas seniūnaičiui buvo per sunkus, gal galėjo ką ir į talką pasikviesti? Nemanyčiau, kad Žaslių miestelio centre, kur planuojama statyti paminklą Lietuvos nepriklausomybei pagerbti ir jau išlietas postamentas, paršėkas paliktas piemengalių. Visa ši istorija turi negražų politinį atspalvį. Ir dar kaip negražų. Kiaulės maita čia atsirado ne šiaip paprastą dieną ir ne šiaip bet kokių kitų švenčių metu, bet VASARIO 16- osios švenčių dienomis. Nežinau kas - policija ar prokuratūra, tačiau teisėsaugos institucijos turėtų susidomėti tuo negražiu nutikimu. Reiktų manyti, kad atrasti, kas įžeidė ne vien žasliškius, nebūtų labai sudėtinga. Kaišiadoryse, kur gyventojų nepalyginamai daugiau nei Žasliuose ir jų apylinkėse kartu sudėjus, kai tik kas netgi smulkaus ir nereikšmingo nutinka, tai greitai pasklinda, duoda peno kalboms. O jau Žasliuose ar apie juos žmonės tikrai bus girdėję, kieno paršelis nudvėsė. Gal ne kasdieną taip nutinka? Va, ir išlįstų, kas neužkasė dvėsenos, pažeisdamas visus sanitarijos reikalavimus ir už tai taip pat yra baustinas. O gal dvėsena specialiai palaikyta Vasario 16-osios proga, kad būtų galima įgelti vietos patriotams? Juk straipsnyje „Žasliuose vietoje paminklo - nudvėsęs paršas?“ rašoma, kad kitam seniūnaičiui - R.Marcinkevičiui - kažkas esą pasakęs, kad „paminklo galįs nestatyti, jau yra“. Tai akivaizdus tyčiojimasis iš mums svarbių ir brangių dalykų. Labai įdomu, kaip į tai reaguos rajono savivaldybės vadovai, ypač meras, kiti atsakingi asmenys, kaip įvertins tvarką (o gal netvarką) Žaslių seniūnijoje ir seniūno - pono E.Grajausko sugebėjimą joje tvarkytis. Labai tikiuosi ir to, kad teisėsaugos institucijų darbuotojai taip pat imsis paieškų, kas taip bjauriai pasityčiojo iš mums brangių dalykų, paniekino tautos istoriją, tuos, kurie kovojo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, mums visiems pridirbo į širdis. Be kita ko, gal reiktų pagalvoti ir apie Žaslių bendruomenės jaunąją kartą ir koks pavyzdys jai buvo parodytas.
|