Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Skelbimai
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

arrow Archyvas 2024 gegužės 23, ketvirtadienis
Nepražiopsokite: Panemunės pilyje dėsis neregėti dalykai Spausdinti
  
2023 gegužės 11, ketvirtadienis

Daugelis jau atrado puikų turistinį maršrutą dešiniajame Nemuno krante, kur pačias padanges siekia bažnyčių smailės, dunkso didingi piliakalniai, kviečia muziejai, o bokštais iš tolo moja senosios pilys. Šįkart apsistosime ties viena jų – Panemunės. Galbūt nuspręsite ne tik pasigėrėti jos didingais mūrais, bet ir dalyvauti siūlomose pramogose. Juolab, kad birželį čia ruošiamas ypatingas renginys – analogų visoje šalyje neturintis Gelgaudų balius.

Nuo vengrų iki dailės studentų

„Panemunės pilis – geriausiai išlikusi renesansinė rezidencinė pilis Lietuvoje, iki šių dienų išsaugojusi beveik nepakitusį autentišką pavidalą“, – miestelio pasididžiavimą pristato Panemunės pilies direktorius dr. Marius Daraškevičius ir kviečia lankytojus į neišdildomą kelionę laiku – nuo renesanso iki baroko ir klasicizmo.
Panemunėje įspaustos ugningais muzikos ritmais garsėjančių veng-rų pėdos: 1597 m. susidomėjęs Panemune ją įsigijo vengrų kilmės didikas medienos pirklys Janušas Eperješas. „Manoma, kad pilis pradėta statyti 1604 m. pagal olandų architekto Petro Nonharto brėžinius. Tai vienas garsiausių tuomet Lietuvoje dirbusių architektų“, – pabrėžė M. Daraškevičius ir paaiškino, kad jo svarbą liudija tokie projektai, kaip Vilniaus Žemutinės pilies rūmų rekonstrukcija, prie kurios prisidėti olandą pakvietė didieji kunigaikščiai.
Panemunę valdė net keturios Eperješo palikuonių kartos, kurios pilį ne kartą atnaujino, bet išlaikė renesansinį jos žavesį. „Didesni pakeitimai atlikti Panemunę įsigijus Antanui Anuprui Gelgaudui, vėliau tapusiam Žemaitijos kunigaikštystės valdytoju – Žemaičių seniūnu, – paaiškino M. Daraškevičius. – Šiaurinis korpusas buvo nugriautas ir neliko uždaros pilies struktūros. Vietoj to suformuotas prancūziškas garbės kiemas, vadinamasis cour d’honneur. Pietiniame korpuse įrengti prašmatnūs apartamentai pagal prancūzišką pavyzdį. Sienos išdailintos tuomet madingais klasicizmo, ampyro ir bydermejerio stiliais, kuriais pasigrožėti leidžia iki šių dienų išlikę tapybos fragmentai.“
Tarpukariu po Panemunės pilies skliautais plazdėjo vienuolių saleziečių abitai, po to ji ilgą laiką dunksojo apleista. Apie visa tai ir daugiau lankytojai gali išgirsti klausydami virtualaus gido-vedlio arba gyvo gido pasakojimų. Šiandien Panemunės pilis yra Vilniaus dailės akademijos (VDA) muziejus-galerija ir menininkų rezidencija.

Ką pamatysite?

Kadangi pilis yra dailės akademijos dalis, nieko keisto, kad jos erdves nuolat puošia menininkų darbai. Iki gegužės 30 dienos čia galima apžiūrėti tapytojos Birutės Lemke pavasarišką parodą „Hortifikcija“. Ką slepia šis įmantrus pavadinimas? Išvertus iš lotynų kalbos, jis reiškia pramanytą sodą (hortus lot. sodas, fictio lot. prasimanymas). Paroda byloja, kad vieni daržus ir sodus puoselėja fiziškai, kiti juos kuria pramanytus, mene.
Tačiau Panemunės pilyje buriasi ne vien profesionalūs menininkai – jaukumo čia įneša ir vietos bendruomenė, parengusi interaktyvią dvaro vaistinėlės ekspoziciją, mugėse prekiaujanti savo gaminiais, rengianti šokius su kitomis bendruomenėmis. Skirsnemunės bažnyčioje vietiniai renkasi drauge pasimelsti už garsiausią Panemunės pilies herojų generolą Antaną Gelgaudą ir Gelgaudų giminę. Direktoriaus pavaduotoja muziejinei ir kultūrinei veiklai Vilmonda Palaitienė pasakojo, kad metus iškilmingai vainikuoja „Bendrystės vakarienė“ – tai Jurbarko rajono švietimo, kultūros, turizmo ir žiniasklaidos atstovų vakaras, savotiška Kūčių repeticija, kurios metu susėdama prie vieno 25 metrų ilgio stalo.
Na, o šių metų birželio 17 dieną pilyje dėsis išties neregėti dalykai – vyks „Didysis Gelgaudų balius“. Jis žada sugrąžinti lankytojus į XVIII–XIX amžių sandūros eleganciją ir didybę. Baliuje kviečiami dalyvauti visi, kurie domisi istorija, menais ir šokiu. Atvykti kviečiantys rengėjai pasakoja, kad pagrindinis vakaro akcentas bus istoriniai, XIX a. pradžios šokiai, kuriuos ves patyręs šokių meistras. „Prieš tai bus galimybė tobulintis įvadinėse pamokose, kaip ir šventei pasisiūti istorinį kostiumą gegužės mėnesį vyksiančiose dirbtuvėse. Vakaro svečiai dalyvaus istoriniuose žaidimuose, ragaus tradicinio maisto ir gėrimų... „Didysis Gelgaudų balius“ bus pirmasis tokio tipo renginys ne tik Jurbarke, bet ir visoje Lietuvoje“,– anonsavo V. Palaitienė.
M. Daraškevičius teigia, kad be papildomo Kultūros ministerijos ir jos įstaigų finansavimo Panemunės pilies veiklų spektras būtų gerokai siauresnis. „Papildomo rėmimo dėka šiemet startuojame su senosios muzikos festivaliu, tęsiame „Dvarų vasaros mokyklą“, toliau dalyvausime Europos paveldo dienose“, – vardijo pilies direktorius ir pridūrė, kad pilyje nuolat vyksta įvairios veiklos – paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, edukacijos (veikia Kultūros paso programa), Lietuvos gastronomijos savaitė ir kt. Vien pernai pilį aplankė 37 662 lankytojai, surengta šešiolika meno parodų, vienuolika koncertų, netoli pusantro šimto edukacijų.
Daugiau sužinoti apie pilyje vykstančias veiklas galima apsilankius internetiniame tinklalapyje www.panemunespilis.lt arba feisbuko paskyroje „Panemunės pilis“.

































Užsakymo Nr. 42 (867).

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2023 gegužės 26, penktadienis )