Eitekonių krašto bitinininkui Kaziui Laurušoniui - bitelės - šventas Dievo sutvėrimas, kuris ne tik naudą neša, bet lyginamas su žmogumi, už tai, kad taip pat gyvena bendruomenėje. Bitelės mums pavyzdžiu gali būti ne tik nepaprastu darbštumu, bet ir tuo, kad rūpinasi saviškiais kur kas labiau nei mes savo gentainiais, netgi savo gyvybės negailėdamos. Užtat ir sakome, kad miršta bitelės kaip žmonės. Pas biteles senasis bitininkas ateina kasdien,  šeimas apžiūri, pasikalba, pabendrauja. Bitininkavimo jį kažkada išmokė jo dėdė Stepas Laurušonis, kuris sovietmečiu kolūkio bitininku buvo. Nors savosios patirties pakankamai prikaupęs, tačiau Kazys vis dar  amžiną atilsį dėdės Stepo kažkada suteiktais patarimais naudojasi. Taip ir turi būti - iš kartos į kartą bičiuoliai vienas kitam savo išmintį perduoda.
Gal taip būtų  be didesnių sukrėtimų  savo biteles glostęs ir mylėjęs senasis bitininkas. Tačiau gegužės 15-ąją pastebėjo, kad jo bityno (turi jis 13 šeimų) bitės skrenda į avilius ir krenta jų nepasiekdamos, ar prieigose, sunkiai dūzgia, apie avilius ropinėja, kitos  ant žemės jau negyvos guli. Ir dar tiek daug, kad saujomis semk. Ar reikia sakyti, kad bitininkui širdį sudiegė? Išsigando Kazys Laurušonis - labai greitai suprato, kas atsitiko: vos už keliasdešimties metrų, tik per kelią  esančius  savo žieminius kviečius Tauckūnų kaimo  ūkininkas Mindaugas Kieras su broliu  Egidijumi purškė piktžolių herbicidais, skystų trąšų pridėjęs. O bitės - ne tinginės. Geru oru jos nuo pat ankstyvo ryto dirba. Tą ir ūkininkas turėjo žinoti. Kitu laiku - vakarop - tą darbą atlikti. Deja, tuokart nerūpėjo jam Kazio bitės.
Iškviestas pagalbon, Valstybinės augalų apsaugos tarnybos valstybinis augalų apsaugos inspektorius Kaišiadorių - Trakų regionui Vigintas Trakimas sako tokio vaizdo dar nematęs, kuomet senasis bitininkas saujomis negyvas biteles žarstė, o ašaros skruostais riedėjo.
Inspektorius tvirtina, kad ūkininkas M.Kieras smarkiai nustatytajai tvarkai nusižengė, dėl ko tokia didelė bičių žūtis atsitiko.
 ,,Pagal  ,,Augalų apsaugos produktų įvežimo, sandėliavimo, prekybos ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2003 m. gruodžio 30 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr.3D-564 punktą 36, jis privalėjo prieš rengdamasis apdoroti pasėlius cheminiais produktais,- sakė inspektorius, - ne vėliau, kaip prieš 2 dienas raštu apie tai pranešti asmenims, kurie turi bičių vieno kilometro spinduliu nuo purškiamo ploto". Ir purkšti ūkininkas  pagal taisykles privalėjo -vakare, kai bitelės jau miega, o ne ryte, kai jos jau ima skraidyti ir ruošiasi dirbti. Tam nė specialistu  būti nereikia. Visi žinome, kada bitės skraido.
Kazys Laurušonis sako, kad bitės saulėtą dieną apsiskraido anksti. Mindaugas Kieras savo lauką nupurškė apie 8 - 9 valandą. Kaip tik tuo metu, kai bitės jau  dūzgė laukuose ar skrido į darbą.
  V.Trakimas sako, kad tądien nuo javų lauko nelemtai ir vėjas avilių pusėn pūtęs. Be kita ko, M.Kiero pasėliai nuo bityno, kaip tvirtina inspektorius - apie 60 - 80 metrų atstumu veši.
Valstybinis augalų apsaugos inspektorius Tauckūnų kaimo ūkininką Mindaugą Kierą jau nubaudė. Administracine bauda. Ir ne vien todėl, kad išnuodijo biteles pesticidu ,,Bamvelu", kad nesilaikė saugaus purškimo reikalavimų. Nubaudė dar ir dėl to, kad  purškė savo paties pasidarytu purkštuvu, kuris buvo ne tik be techninės apžiūros, bet ir techniškai netvarkingas. Ūkininkas inspektoriui nepateikė  augalų apsaugos produktų pirkimo dokumentų,  po nosimi šiam pakišdamas tik indą, kuriame buvo mirtinasis bitelėms pesticidas. Ūkininkas neveda naudotų augalų apsaugos produktų žurnalo, kuriame būtinai turi būti žymima, kuo ir kokiomis normomis, kada jis purškė savus pasėlius. O M.Kieras lankė specialius kursus, privalomus dirbantiems su cheminiais produktais, ir privalėjo žinoti, kad žurnalą  būtina užpildyti praėjus 24 valandoms po pasėlių purškimo.
,,Pikčiausia, - sakė inspektorius, - kad tie, kurie savo neatsakingais veiksmais išnuodijo bites, dar bandė išsisukti, sakydami, kad savo  nuosavoje žemėje gali daryti, ką nori ir pasėlius tik tręšė, o ne purškė herbicidais". Tačiau ar apgausi inspektorių, kuris yra agronomas, turi daug  darbinės patirties? ,,Nemalonu, kai žmogus meluoja, - sakė V.Trakimas, - aiškiai matėsi, kad laukas nupurkštas pesticidais".
Valstybinis augalų apsaugos  inspektorius Tauckūnų kaimo ūkininkui už visus tuos pažeidimus surašė  Administracinės teisės pažeidimų protokolą ir nubaudė jį pagal Administracinės teisės kodekso  107 (3) straipsnį nemaža bauda, kurią ūkininkas jau susimokėjo. Tačiau ji vis dėlto neatpirks to, ką jis padarė  bitėms ir gamtai. Bitininkas Kazys Laurušonis sako, kad išlikusios bitės šiemet jam medaus jau neprineš. Šeimos bus silpnos, joms reikės atsigauti, jeigu, žinoma,  likusios gyvos, bet apnuodytos, sugebės išgyventi. Jau aišku, kad viena bičių šeima neišgyvens. Žmogus patyrė nemenką materialinį ir, kas be ko, moralinį nuostolį. Bitininkas sako norėjęs ūkininką duoti į teismą. Ir jis būtų  buvęs teisus, nes bitės statusas gamtoje ir žmonių sąmonėje yra kitoks nei karvės ar kiaulės.  Ji turi didelę reikšmę  gamtai, ekosistemai, pagaliau, mūsų sielai ir mintims. Ir ne visada tai galima įvertinti pinigais. Tačiau bitininkai- žmonės geri. Kazys Laurušonis linguoja galva: ūkininkas buvo atėjęs atsiprašyti. Tiesa, atlygio už nuostolius jis nepasiūlė. Gal žmogus suprato, ką padaręs ir kitąmet bus atsargesnis?..
Valstybinis augalų apsaugos inspektorius regionui V.Trakimas  tvirtina, kad tai ne vienintelis atvejis, kai dėl neatsakingos ūkinės veiklos nukenčia šio bitininko bitės. Sako, pernai, tiesa,  kiek silpniau, tačiau jo bites, purkšdamas pasėlius, apnuodijo kitas netolimas ūkininkas. Inspektorius jį nubaudė ir šiemet žmogus pranešė bitininkui apie ketinimą purkšti pasėlius. Bitininkas uždarė savo biteles ir jos išliko sveikos.
Tai negi susimąstoma tik tuomet, kai nubaudžia inspektorius?
Gal nuobodoka dažnai girdima frazė:,,Gamta mūsų namai", tačiau  mes, žmonės, niekaip neišmokstame  tuose namuose gyventi. Ir niekaip nesuvokiame, kad esame  gamtos dalis. Kaip ir visi tie, kurie skrenda, plaukia, čiulba ar dūzgia aplink mus. Juos turime saugoti, nes gyvenimas nebūtų toks gražus, gyvas ir spalvotas, koks yra dabar...Ir saugus taip pat. Todėl, kažin ką apie tokį ūkininko žygį mano aplinkosaugininkai?