Susijaudinęs dėl, jo nuomone, išniekintos Vasario 16-osios šventės, į redakciją kreipėsi Žaslių seniūnijos Seniūnaičių tarybos pirmininkas Romaldas Marcinkevičius, kuris sakė sužinojęs, jog vasario 16 d. Žaslių aikštėje, toje vietoje, kur numatytas pastatyti paminklas įamžinti Lietuvos  Nepriklausomybę, buvo padėtas nudvėsęs paršas. Pasak R. Marcinkevičiaus, paršo užpakalinės galūnės buvusios įkastos į sniegą, o galva iškelta į viršų. Baisiausia, kas labai sujaudino ir įžeidė R. Marcinkevičių, tai, kad atsirado žmonių, kurie, matyt, šaipydamiesi iš jo meilės Lietuvai, jam pasakę, kad jis nebesistengtų dėl paminklo, esą paminklas  Žasliuose jau pastatytas.
Keisčiausia ir beveik nesuprantama R. Marcinkevičiui tai, ką jis, esą išgirdęs iš Žaslių seniūnaičio Edmundo Benkunsko, prasitarusio jam,  kad prieš Vasario 16-ąją tą paršą jis matęs prie Žaslių seniūnijos pastato durų, ant laiptų. „Kaip galėjo tos teritorijos seniūnaitis E. Benkunskas nesiimti jokių veiksmų, kad nugaišęs paršas būtų pašalintas iš aikštės, - stebėjosi R. Marcinkevičius. – Koks to žmogaus pilietiškumas, jei  jis  apie tai  net  nepranešė policijai ar seniūnui E. Grajauskui? Ar gali toks žmogus būti seniūnaičiu? Juk jis turėjo kuo skubiau gaišeną išvežti iš miestelio aikštės. Mano nuomone, čia yra provokacija ir aš įtariu, kas galėjo  ją užsakyti. Vasario 17 d. mes kartu su seniūnu E. Grajausku negyvą paršą, svėrusį bene 40 kilogramų, išvežėme ir įmetėme į šiukšlių surinkimo konteinerį. Tai didžiausias įžeidimas ir panieka mums visiems“.
Suprasdami R. Marcinkevičiaus pasipiktinimą ir nuostabą, kad yra žmonių, galinčių tyčiotis iš visiems mums brangios Vasario 16-osios šventės, paskambinome Žaslių seniūnui Egidijui Grajauskui.

Plačiau apie tai skaitykite vasario 26 d. „Kaišiadorių aidų“ laikraštyje.