Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika

Šiuo metu 2 skaitytojai

arrow Archyvas 2024 kovo 28, ketvirtadienis
Į Neries upę paleista 50 tūkstančių europinių ungurių Spausdinti
Angelė RABAČIAUSKIENĖ   
2022 balandžio 22, penktadienis
Renginyje dalyvavęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas pasidžiaugė augančiu žmonių sąmoningumu ir griežtesniu požiūriu į nelegalią žvejybą

Nuo kelto pradedami ungurių įžuvinimo darbai Neries upėje. Nuotraukoje – Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Algirdo Igoriaus nuotr.
Į Neries upę ties Čiobiškio–Padalių keltu ankstų balandžio 15-osios rytą paleista 50 tūkstančių europinių unguriukų.

Tai tik dalis šiemet planuojamo į 82 vandens telkinius visoje Lietuvoje paleisti 1,7 mln. ungurių mailiaus.
Unguriukų įveisime Neries upėje, be Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos departamento darbuotojų, spaudos atstovų, dalyvavo ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
„Žmonių požiūris keičiasi, – sakė jis, – žvejoti imama saikingai, mažėja tolerancija brakonieriavimui, aktyvi savanorių ir atsakingų institucijų veikla, tad žuvų mūsų upėse ir ežeruose tik daugės“.
Dalyvauti šiame neeiliniame įvykyje edukaciniais tikslais buvo pakviesti ir Žaslių pagrindinės mokyklos mokiniai, mokytojai.
Šios mokyklos direktorė Asta Malakauskienė pasidžiaugė suteikta proga jų mokyklos mokiniams dalyvauti šioje gyvosios gamtos pamokoje. Patenkinti ir labai susižavėję buvo ir Žaslių pagrindinės mokyklos mokiniai. Jie dalijosi įspūdžiais vienas su kitu ir stebėjosi, kaip iš tokių mažyčių, jų akimis žiūrint į sukrautus maišus su ungurių mailiumi, gali užaugti dideli unguriai.

Iš karantino Laukystos žuvų veislyne – į plačiuosius vandenis

Šiemet stiklinės stadijos unguriai į Žuvininkystės tarnybos Pietų regiono žuvivaisos skyrių Laukystoje atkeliavo iš Prancūzijos. 600 kg šių vertingų žuvų buvo supakuoti dėžėse, kuriose gabenimo metu buvo palaikoma žema 5–7 laipsnių temperatūra. Atvežti unguriai buvo karantinuojami, palaipsniui temperatūra pakelta iki 24 laipsnių.
Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvivaisos departamento direktorius Justas Poviliūnas (dešinėje) su Pietų regiono žuvivaisos Laukystos skyriaus vyriausiuoju specialistu Antanu Lazaravičium. Angelės Rabačiauskienės nuotr.
Natūraliu pašaru – menkių ikrais – maitinamos žuvys netruko sustiprėti ir įgauti tamsią spalvą.

Vidutiniškai 1,5–2 g sveriančius ungurius numatyta išleisti į 82 vandens telkinius, kurie išsidėstę visoje Lietuvoje. Kadangi iš Rytų Lietuvos ežerynų migruojantys unguriai savo kelyje į jūrą patiria mažesnį neigiamą antropogeninį poveikį, daugiausiai jų planuojama išleisti būtent čia.
Ankstyvą rytą mums apsilankius Žuvininkystės tarnybos Pietų regiono žuvivaisos Laukystos skyriuje,Mančiūnų kaime, Žuvivaisos departamento specialistai į automobilio priekabą krovė maišus su ungurių mailiumi.
Iš viso buvo pakrauta ir prie Čiobiškio–Padalių kelto atvežta 17 maišų su ungurių mailiumi. Dalis mailiaus į Neries upę buvo paleista nuo kelto, kita dalis – iš valties Neries upės viduryje.
28-erius metus Laukystos poskyryje dirbantis Antanas Lazaravičius sakė, jog unguriukų priežiūra buvo rūpinamasi 24 valandas per parą. Kas keturios valandos  jie buvo maitinami menkių ikrais, laikomi 24 laipsnių vandens temperatūroje, kuri vėliau, jiems paūgėjus, po truputį buvo mažinama, kad, išleisti į vandenį, unguriukai nepatirtų temperatūros šoko.

Europinis ungurys – sparčiai nykstanti žuvų rūšis

Žuvų populiacija, pasak ministro K. Navicko, menksta ne tik dėl žmonių veiklos, bet ir dėl klimato kaitos, vandens būklės. Vakarinėje Lietuvos dalyje gausiausi ungurių laimikiai buvo sugaunami Kuršių mariose ir 1922–1938 m. vidutiniškai siekė apie 35 t per metus.
Iki šiol nėra žinoma, kas nulėmė staigų ir drastišką ungurių populiacijos mažėjimą, tačiau dalyje savo paplitimo arealo šios žuvys visiškai išnyko, o kitose vietose jų gerokai sumažėjo.
Žuvivaisos departamento Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vyriausieji specialistai Tomas Didrikas ir Eugenijus Stachovas ungurių mailių paleido Neries upės viduryje. Angelės Rabačiauskienės nuotr.
Tai pastebėjus, Europos Sąjungos mastu buvo imtasi priemonių unguriams apsaugoti. 2009 m. Europos Komisijos sprendimu buvo patvirtintas europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje planas. Juo remiantis beveik kasmet šalies upės ir ežerai praturtinami šiomis išskirtinėmis žuvimis.

Nuo 2011 m. į daugiau kaip 150 skirtingų šalies vandens telkinių įžuvinta daugiau kaip 6,4 mln. europinių ungurių jauniklių.
Šie darbai finansuojami iš Europos jūrinių reikalų ir žuvininkystės fondo ir Lietuvos nacionalinio biudžeto lėšų.
Ungurių tematika svarbi ne tik Europai, bet ir platesniu mastu, todėl Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos departamento Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus specialistai dalyvauja pristatant Lietuvoje nuveiktus darbus Jūrų tyrinėjimo tarybos ungurių darbo grupės posėdžiuose.

Įdomūs faktai apie ungurius

Europinis ungurys (Anguilla anguilla L.) – tai vertinga, plėšri, dugninė žuvis, mėgstanti slėptis dumble, prie akmenų, medžių šaknų, nuskendusių šakų. Per metus ungurių svoris padidėja 2–3 kartus. Dažniausiai sugaunami 0,2–1,5 kg, tačiau gali užaugti iki 1,2 m ilgio ir 3 kg svorio.
Unguriai neršia sulaukę 7–10 m., o kartais ir 13–20 m. Neršti unguriai plaukia į Sargaso jūrą, Atlanto vandenyne. Kelionė trunka apie metus. Po neršto žuvis miršta, o palikuonys Europą pasiekia su Golfo srove.
Patelės užauga iki 3 kg, o patinėliai retai kada siekia 300 g.

Užsakymo Nr. 103 (735)

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2022 gegužės 06, penktadienis )