Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika

Šiuo metu 2 skaitytojai

arrow Naujienos 2021 lapkričio 29, pirmadienis
Didžioji dauguma kaišiadoriškių jau prisijungė prie centralizuotų nuotekų tinklų Spausdinti
2021 lapkričio 23, antradienis

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas įpareigoja savivaldybes iki 2023 metų užtikrinti, kad aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. gyventojų nuotekų būtų tvarkomos centralizuotomis nuotekų sistemomis. Aplinkos apsaugos pareigūnai kasmet tikrina, kaip gyventojai, turintys galimybę jungtis prie miesto nuotekų tinklų, tačiau to nepadarę, laikosi aplinkos apsaugos reikalavimų. Tikrinami ir tie, kurie tokios galimybės neturi. Stebima, ar jų nuotekų kaupimo rezervuarai atitinka aplinkosaugos reikalavimus, ar aplinka neteršiama nuotekomis.

Jau gali pasidžiaugti pasiektais rezultatais
„Kaišiadorių aglomeracijoje prie centralizuotų nuotekų tinklų jau yra prisijungę daugiau nei 98,1 proc. gyventojų. Šiuo metu vykdome du projektus: paskelbėme viešuosius pirkimus Pravieniškių nuotekų valyklos rekonstrukcijai, be to, Pravieniškių dalyje tiesime vandentiekio ir nuotekų tinklus, kad žmonės galėtų naudotis komunikacijomis, tad prisijungusiųjų prie tinklų bus dar daugiau“, – džiaugiasi UAB „Kaišiadorių vandenys“ direktorius Audrius Buzys.
Vietovėse, kur nutiesti centralizuoti nuotekų tinklai, prisijungti prie tinklų gali visi norintys. Tereikia užpildyti prašymą, gauti prisijungimo sąlygas, įvykdyti projektą ir prisijungti. Pati bendrovė tinklų klojimo privačiose valdose paslaugos neteikia, tad žmonės gali tai padaryti patys arba samdyti rangovą.
Pašnekovas teigia, kad esama vietovių, į kurias tiesti tinklus netikslinga, nes tai labai brangiai kainuotų pačiam žmogui, pavyzdžiui, su tokia situacija susiduriama Žiežmariuose. Tuomet gyventojai įsirengia savo vietinius individualius arba grupinius nuotekų valymo įrenginius. Pastaruosius gali įsirengti ir keli kaimynai. Gyvenantieji atokesnėse vietovėje ar sodų bendrijose neretai kaupia nuotekas duobėse ir moka už jų išvežimą. Nuotekų išvežimo paslaugą teikia „Kaišiadorių vandenys“.

Nepasiturintiems gyventojams – kompensacija
Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba yra patvirtinusi išlaidų, susijusių su prisijungimu prie centralizuoto vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų, kompensavimo nepasiturintiems gyventojams tvarkos aprašą. Gyventojai turi teisę į išlaidų kompensavimą, jeigu pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai (256 eurai) ir jei kiekvienas suaugęs šeimos narys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka bent vieną iš apraše numatytų sąlygų.
Bet kuriuo atveju išlaidų kompensacijos dydis vienam būstui negali būti didesnis nei 1000 eurų. Gyventojai dėl kompensacijos už prisijungimą prie centralizuoto vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų turi kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją.

Jungtis skatina patogumas ir sąmoningumas
Paklaustas, dėl ko žmonės delsia jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų ir kas juos galėtų paskatinti tai padaryti, A. Buzys sako, kad jungtis nenori tie, kurie turi savo valymo įrenginius, taip pat pensinio amžiaus žmonės, kuriems prisijungti iš savų lėšų sudėtinga, ypač jei nėra kokių nors mechanizmų, kurie kompensuotų prisijungimą. Kartais tinklai privedami ne tik iki gyventojo sklypo ribos, bet ir iki paties būsto, bet savininkas neišgali įsigyti net klozeto.
O jungtis skatina patogumas, žinojimas, kad netvarkydami nuotekų žmonės teršia gamtą, ir tai kada nors atsilieps ir pačiam žmogui, ir jo vaikams ar anūkams.
Nuostabą kelia šių metų rugpjūtį atliktos gyventojų apklausos rezultatai – net 63,3 proc. gyventojų nežino, jog nuotekos, surenkamos nuotekų rezervuaruose (talpyklose, surinkimo duobėse), privalo būti atiduodamos tvarkyti nuotekų vežėjams, su jais turi būti sudaryta sutartis ir renkami nuotekų išvežimą patvirtinantys dokumentai. 
Aplinkos ministerija rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, kuriuo numatoma nustatyti pareigą individualiai nuotekas tvarkantiems asmenims prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai ji nutiesta iki asmens nuosavybės ribos. Neatlikus šios pareigos, grės baudos.
Iki 2023 metų ne mažiau kaip 98 proc. gyventojų aglomeracijose, didesnėse kaip 2000 gyventojų ekvivalento, turės būti pasijungę prie tinklų, o jeigu nebus to padarę, bus baudžiami. Tačiau šiandien daug žmonių dar nėra tokie sąmoningi, kad žvelgtų 3–5 metus į priekį.
Aplinkos ministerija neseniai inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“. Šios akcijos tikslas – priminti žmonėms, kad reikia branginti geriamąjį vandenį, o nuotekas tvarkyti saugiai ir tinkamai. Daugiau informacijos apie tinkamą nuotekų tvarkymą galima rasti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Neteršk gyvybės rato“.



Informacija parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užsakymo Nr.72 (704). 


Rašyti komentarą
  • Kaišiadorių aidai neatsako už komentarų turinį ir jų neredaguoja
  • Kaišiadorių aidai pasilieka teisę pašalinti komentarus, kurie nesusiję su tema, necenzūriniai, pasirašyti kitu asmeniu, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams ar kitaip pažeidžia LR įstatymus.
  • Už komentarus tiesiogiai atsako juos skelbiantys asmenys, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą, raginimus nuversti teisėtą Lietuvos valdžią bei kitokius neteisėtus veiksmus.
  • Kaišiadorių aidai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis ir jų prašymu suteiks duomenis apie skaitytoją, paskelbusį įstatymus pažeidžiantį komentarą
Vardas:
Komentaras:



Saugumo kodas: Code


Peržiūrėta: 142

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2021 lapkričio 24, trečiadienis )