Tai nebylus kaišiadoriečių pagalbos šauksmas. Mes lyg akli kačiukai nežinome, kas, dėl ko ir kas už ko slepiasi. Viskas, atrodo, vyksta slaptai už uždarų durų. Ir žino tik valdžios išrinktieji, kuriems, vargu, ar mes rūpime. Jų pusėje nebylūs ir įstatymus išmanantys klerkai, žinantys, kaip teisingai atlikti procedūras, kad niekam neužkliūtų. O visuomenė, net ta, kuriai valdininkai renkami tarnauti, yra tik įrankis patekti į valdžią. Ir kaip jie patys sako, esą jie išrinkti mus valdyti ir mums primesti savo valdžią, nes valdžia geriau žino, ko visuomenei reikia.
Štai vienas iš Kaišiadorių rajono valdininkų akibrokštų dėl bendrojo plano koncepcijos viešinimo 2019 m. sausio 15 d. Viskas, atrodo, atlikta nepažeidžiant procedūrų: ir dalyvių sąrašai yra, bet ar kas pasidomėjo, kad bene trys ketvirtadaliai dalyvių yra tarybos nariai, administracijos darbuotojai ir bendrojo plano rengėjai (UAB „Urbanistika“) bei vykdytojai – žmonės, kurie yra tarpusavyje susiję. Bet, pasak valdžios atstovų, viešinimas įvyko ir kas galėtų tai paneigti. Parašai surinkti, formali dalis įvykdyta. Tad kyla klausimas, koks valdininkų tikslas: informuoti, komunikuoti ir išgirsti visuomenę, ar netrukdomai daryti tai, kas sumanyta, atliekant tik for-
malumus?
Bendrojo plano sprendiniai prieštarauja vieni kitiems. „Mažuosiuose Trakuose“ aplink Žaslius ir Žaslių ežerą numatoma intensyvi urbanizacija, turizmo, poilsio bei miegamojo rajono plėtojimo perspektyva, o čia pat Plyno lauko investicijų areale, pasak mero, numatyta nacionalinio oro uosto atsiradimo galimybė.
Kaišiadorių meras įtikėjęs, kad bendruoju planu atverdamas galimybes oro uosto atsiradimui, jis vykdo rinkiminius pažadus ir atveria kelius investicijoms bei naujų darbo vietų sukūrimui, taip pat nedarbo mažinimui, nors Lietuvos Respublikos bendrasis planas yra tik rengimo stadijoje ir dar nežinoma, kuria kryptimi bus vystomas. Ar iš viso bus pritarta naujo oro uosto atsiradimo galimybei, nes toks projektas Lietuvai kainuotų daugiau nei kelis metinius biudžetus. Tai ką slepia mūsų Kaišiadorių valdininkai? Kokią pridėtinę vertę tokia investicija galėtų sukurti mums, gyventojams? Ar kas nors klausė gyventojų, ką jie mano, ypač tie, kurie atsiduria 15 km spinduliu nuo numatomo oro uosto teritorijos, ar tie, kurių žemės yra toje teritorijoje? Ar rajono valdžia informavo, kad pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą (galioja nuo 2019 m. birželio 6 d. Nr. XIII - 2166) nuo oro uosto ribos yra 4–5 apsauginės zonos, kurių bendras atstumas yra 25 km spindulys ir kuriose ribojama žemės ūkio veikla, statinių aukštingumas, žuvininkystė. Ar buvo įvertinta, kaip pasikeis triukšmo ir oro užterštumo lygis, viršutinių ir gruntinių vandenų užterštumas? Ar atsižvelgiama į saugomas teritorijas (draustinius, parkus), jautrias aplinkos apsaugos požiūriu? Kaip toks projektas paveiktų gyventojų ir visuomenės sveikatą, įskaitant galimą neigiamą poveikį gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai, gyventojų saugai (avarijos, nelaimės) ir visuomenės sveikatai dėl fizinės, cheminės, biologinės taršos (atsižvelgiant į foninį užterštumą)? Kaip paveiktų mūsų agrarinio rajono žemę ir dirvožemį, biologinę įvairovę, įskaitant galimą poveikį natūralioms buveinėms, augimvietėms, vandeniui, pakrančių zonoms, gyvūnų ir paukščių populiacijoms (Erelis žuvininkas) ir t.t.?
Mes ir tik mes esame atsakingi už tai, ką paliksime ateinančioms kartoms.
Ar tikrai investicijų nauda ir klerkų ambicijos yra svarbiau už žmonių gyvenimus, jų sveikatą ir poveikį aplinkai?
|
Archyvas 
