Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

arrow Naujienos 2024 kovo 28, ketvirtadienis
Naujasis oro uostas – dar tik miražas, o emocijos – tikresnių nebūna Spausdinti
Angelė RABAČIAUSKIENĖ   
2019 lapkričio 13, trečiadienis

Nemažai klausimų rajono vadovams dėl būsimo oro uosto vietos turėjo ūkininkas iš Zūbiškių Daugvydas Valiukonis (dešinėje). Šalia jo Algis Frankonis ir ūkininkas iš Stabintiškių Edgaras Liubševičius
Kaišiadorių krašto visuomenę kaip reikiant išjudino rajono bendrojo plano keitimo sprendiniai, kuriuose numatyta naujojo oro uosto vieta, užimanti 12 tūkstančių hektarų plotą nuo Žaslių iki Zūbiškių.

Kaip jau rašėme praėjusiame „Kaišiadorių aidų“ laikraštyje, UAB „Urbanistika“  projektuotojai su savo suprojektuotais  sprendiniais spalio 22-ąją supažindino kaišiadoriškius žodžiu ir vaizdo priemonėmis, t.y. žemėlapiais, kur ryškiai apibrėžta būsimo oro uosto teritorija, labai primenanti milžinišką kilpą, užmestą, kaip sakė spalio 31-ąją ūkininkų susitikime su projektuotojais bei rajono vadovais, ūkininkas Vaidas Mitkus, ant daugiau kaip šimto toje teritorijoje esančių didesnių ar mažesnių  ūkių.
Tai labai sujaudino toje žemėlapyje nurodytoje  teritorijoje gyvenančius ūkininkus. „Mes nežinome, kas mūsų laukia, ką daryti žmonėms, turintiems finansinių įsipareigojimų, jei bus oro uosto statybai paimtos geriausios žemės? – klausė jie. – Tai didžiulė grėsmė. Kas ant mūsų galvų suplanavo tokią nelaimę? Ir kodėl numatyta tokia didžiulė būsimo oro uosto teritorijos apimtis – 12 tūkstančių hektarų?“
Tokie ir panašūs aidėjo priekaištai bei klausimai, ar projektuotojai, rengdami detaliuosius planus, vyksta į vietas.
Ir taikinys šįkart buvo rajono meras Vytenis Tomkus, stojęs į tribūną ir bandęs ūkininkams išaiškinti, kad nereikėtų baidytis naujovių. „Ką dabar darote, tą galėsite ir toliau daryti, – sakė jis. – Niekas nedraus jums ir toliau ūkininkauti.“
Meras pripažino, jog bendrojo plano užduotis suformavo rajono savivaldybė ir su plano rengėjais jas aptarė. Jis taip pat neišsigynė, kad naujojo oro uosto mūsų rajone idėja – jo sumanymas.
„Aš jau praėjusiame susitikime su visuomene sakiau, – aiškino jis, – jog bendrajame plane oro  uosto teritorija numatyta dešimt kartų didesnė, kadangi iš Susisiekimo ministerijos negavome atsakymo, kurioje vietoje bus numatytas tas potencialus oro uostas. Kai gausime tikslesnius duomenis, patikslinsime oro uosto vietą. Juolab kad kitų metų kovo mėnesį rajono tarybos nariai svarstys bendrojo plano sprendinius.“
Pasak mero, bendrasis planas keičiamas kas dešimt metų. Ir jis reikalingas, kad būtų numatytos rajono ateities tendencijos. Esą bendruosius planus keisti įpareigoja teritorijų planavimo įstatymas. Praėjo dešimt metų ir privalu parengti naują planavimo dokumentą, kurio rengimas finansuojamas ES lėšomis. Paskutiniai sprendiniai baigiasi 2023 metais. Laukti nebėra ko. Todėl iš anksto ir numatyta vieta oro uostui, kad vėliau nebereikėtų keisti bendrojo plano savivaldybės lėšomis.“
UAB „Urbanistika“ atstovas Saulius Motieka priminė susirinkusiems ūkininkams, jog žemėlapyje nurodytos teritorijos, kurioje planuojamas oro uostas,  dydis buvęs numatytas bendrojo plano koncepcijoje, kurios rengimo metu buvusios atliktos visos vertinimo procedūros.
***
Aiškumo dėlei reikia pasakyti, kad nors ir kaip įtikinamai kalbėjo meras V. Tomkus, kiti susirinkime dalyvaujantys rajono vadovai bei bendrojo plano rengėjai, įsiaudrinusių žmonių, pergyvenančių dėl tokių neaiškių ateities realijų, nebuvo įmanoma nei paguosti ar nuraminti, o juo labiau – įtikinti. Aštrių klausimų ir komentarų netrūko: „Kodėl žlugdote žemės ūkį ir dar bandote mūs įtikinti, kad mums bus naudinga ūkininkauti po oro uosto dangumi? Kaip mums gyventi su tuo jūsų sutvertu planu?“
„Ar tai žmogiška, kai iš manęs paims žemę? – mero klausė ūkininkas Jonas Palaima. – Mes auginame vaikus, mūsų triūsas, investicijos, viskas niekais nueis, kai neteksime derlingiausių žemių. Negalit taip taškyti mūsų gyvenimų patys nieko konkretaus nežinodami. Tai sužinokit, tuomet ir skelbkit savo idėjas! Sakėt, kad kol oro uostas atsiras, praeis dešimtmetis ar dar daugiau. O kaip mums elgtis? Ką daryti? Streikuoti?“
Emocingai kalbėjo ir ūkininkas Arūnas Kupčiūnas, per kurio valdas numatyta greitaeigių traukinių vėžė, Saulius Drulia, Petras Morkūnas, kiti.
***
Suprantama, nelengvos dienos naujojo oro uosto kilpoje atsidūrusiems ūkininkams dėl tokių, beje, dar gana miglotų perspektyvų. O ką daryti?
Emocijos šiame reikale bejėgės, kaip ir kalbos, kad negirdima, kas sakoma, nenorima įsiklausyti vieni į kitų argumentus.
Gal todėl susirinkimo pabaigoje savo nuomonę itin taikliai išsakė Seimo narė Laimutė Matkevičienė. „Negirdėjom vieni kitų, – apgailestavo ji. – Pažvelkime kitu kampu, kas darosi su mūsų savivaldybės teritorija. Negalime gyventi rezervate. Yra du keliai: vienas – nieko nedaryti, o kitas – imtis veiklos. Antra vertus, tas bendrasis planas gali būti vykdomas, gali būti ir nevykdomas. Jis dar neapibrėžtas. Neaišku, ar mūsų rajone bus pasirinkta vieta oro uostui. Turime teikti pasiūlymus raštu, o ne piktintis ir koneveikti bendrojo plano rengėjus. Sudėliokime viską į prioritetus ir pateikime vyriausybei konkrečius pasiūlymus.“

Angelės Rabačiauskienės nuotr.

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2019 lapkričio 25, pirmadienis )