Naujienos
Archyvas
Redakcija
Reklama
Privatumo politika

Šiuo metu 1 skaitytojas

arrow Naujienos 2024 kovo 28, ketvirtadienis
Kaišiadoriečiai kratosi oro uosto, geležinkelio ir kinų investicijų Spausdinti
Angelė RABAČIAUSKIENĖ   
2019 lapkričio 13, trečiadienis

Prieš susirinkimą UAB ,,Urbanistika“ projektuotojai atsakė į žmonių klausimus ir supažindino su planais
Iš pirmo žvilgsnio, atrodo, reikėtų tik džiaugtis ir ploti rankomis, kad kažką ruošiamasi plėtoti ir kurti mūsų rajone, pasak žinovų, sparčiai besitraukiančiame tiek gyventojų skaičiaus mažėjimo, tiek pramonės augimo prasme. Tačiau taip neatrodė spalio 22-ąją gausiai į viešą Kaišiadorių rajono savivaldybės bei Kaišiadorių ir Žiežmarių miestų bendrųjų planų sprendinių keitimo svarstymą savivaldybės didžiojoje salėje susirinkusiems žmonėms.
Ir ne dėl to, kad ne itin mezgėsi kalba tarp Kaišiadorių rajono savivaldybės bendrojo plano sprendinių keitimo UAB „Urbanistika“ projektuotojų ir kaišiadoriškių auditorijos.
Čia, ko gero, kalta buvo ne itin darniai sustyguota kompiuterinė technika, nespėjanti laiku ekrane išskleisti skaidrių su žemėlapiais, bet ir aptaki bei akademiška UAB „Urbanistika“ planuotojo Sauliaus Motiekos kalba apie rajono bendrojo plano sprendinių uždavinius bei tikslus, kas nesudomino susirinkusiųjų. O tie tikslai – itin patrauklūs. Štai vienas iš jų: „Sudaryti sąlygas darniai teritorijos raidai, nuosekliai erdvinei ir funkcinei integracijai, teritorijų sanglaudai (...), privačioms investicijoms, kuriančioms socialinę ir ekonominę gerovę, tinkamos kokybės gyvenimo sąlygoms.“ Nė kiek tikslams nenusileido ir uždaviniai: „Suformuoti planavimo lygmenį atitinkančių teritorijų funkcinio ir erdvinio vystymo kryptis, patikslinant numatomų urbanizuoti teritorijų vystymo poreikį“ ir kt.
***
Pranešėjas Saulius Motieka priminė ir svarbiausius kraštovaizdžio tvarkymo prioritetus bei tą, ką kraštovaizdis leidžia daryti pagal jo sudėtinių dalių vertinimą. Jis informavo, jog šiuo metu rengiamas Lietuvos bendrasis planas, numatytos ateities plano būsenos, t. y. tarptautinio geležinkelio bėgiai bei galimybė atsirasti tarptautiniam oro uostui Kaišiadorių žemėje. „Šitie dalykai, – sakė S. Motieka, – mus įpareigoja rodyti preliminarius sprendinius, nors dar nėra numatyta tiksli nei europinio geležinkelio trasos vieta, nei galimybė atsirasti aerouostui.“ Pasak jo, tai – debesis su kelnėmis, kuris, vertinant situaciją, negali turėti tiesioginių sprendinių. Tai esantys tik preliminarūs sprendiniai, kurie bus tikslinami kitais dokumentais.
Suprantama, kalbėtojas net juokais neužsiminė, kada tas debesis nusileis kelnes ir purkštels ant kaišiadoriškių galvų naujovių liūtį...
S. Motieka konstatavo, jog jie gavę 110 Kaišiadorių krašto žmonių pasiūlymų, susijusių su sklypų paskirties keitimu ir kitais klausimais. „Yra galimybių, – pabrėžė jis, – ieškoti bendrų sprendimų, kad visiems būtų gerai.“
Tiesą sakant, kad ne visiems gerai, tą rodė replikomis bei klausimais pasišiaušusi auditorija: „Kalbat sau, ar žmonėms?“, „Ar jūs pasiruošėt šiam susitikimui, juk ne į balių atvykot?“ Tokie ir panašūs klausimai ardė susitikimo darną ir rimtį, tad nieko nuostabaus, kad bendrojo plano sprendinių viešinimas peraugo į aštrias diskusijas ir politikavimą.
***
Tačiau nenukrypta ir nuo reikalo esmės. Į kaišiadoriškės Ritos Gliaudelienės prašymą parodyti, kas konkrečiai keisis bendrajame plane, S. Motieka atsakė, jog čia esąs bendrojo plano sprendinių keitimo viešinimas, o ne rodymas, kur kas pakeista. „Galime atskirai pasikalbėti jus dominančiais klausimais“, – pasiūlė jis. Ir pridūrė, jog jie pristatantys bendruosius klausimus pagal galiojančius teisės aktus.
Ne itin susirinkusius sudomino ne tik inžineriniai infrastruktūros sprendiniai, bet ir specialus vėjo jėgainių planas, kiti klausimai, kuriuos bandė  pristatyti kiti UAB „Urbanistika“ projektuotojai. 
Žmonių į viešą bendrojo plano sprendinių svarstymą susirinko nemažai
Žmonės nerimo, juos glumino per rajono savivaldybės teritoriją numatyta tiesti europinė geležinkelio „Rail Baltica“ atšaka – vienas iš prioritetinių Europos geležinkelių projektų, kuriuo siekiama sujungti Taliną ir Varšuvą per Rygą ir Kauną. Jie domėjosi, kodėl nei bendruose, nei specialiuose planuose nėra tokios geležinkelio vėžės. „Iš kur ji atsirado jūsų parengtame rajono savivaldybės bendrajame plane?“ – girdėjosi klausimai iš salės. S. Motieka atsakė, jog „šitas dalykas“ gautas iš geležinkeliečių duomenų bazės. Pasak jo, tai viena iš penkių jų (geležinkeliečių – autorės pastaba) nagrinėtų alternatyvų. „Kadangi nėra parengta „Rail Baltica“ geležinkelio trasos alternatyva, – sakė jis, – AB „Lietuvos geležinkeliai“ mums nesuteikė duomenų apie jų planuojamas bei išnagrinėtas alternatyvas.“ S. Motieka taip pat paaiškino, jog Lietuvos bendrojo plano rengėjai jiems nepateikė jokių duomenų, kur Kaišiadorių žemėje gali atsirasti aerouostas. „Mūsų bendrasis planas to nesprendžia,“– atrėmė jis.
Kilus neaiškumams ir baimei, kad nuo žmonių daug kas slepiama, energingai išstojusi kaišiadoriškė Rita Gliaudelienė tvirtai pareiškė, jog per TV anksčiau girdėjusi buvusio Susisiekimo ministro R. Masiulio pasisakymą, esą oro uostas bei geležinkelis jau suplanuoti, bet vieta, kur jie bus įrengti Kaišiadorių rajone, nenurodoma vien dėl to, kad nekiltų spekuliacijų su žeme. Esą žemė  būsianti  paimta  valstybės  reikmėms. „Esu laiminga, kad Kaišiadoryse nepritarėme padangų deginimo įmonės įkūrimui, –  džiaugėsi ji. – Matote, kas dabar dedasi  Alytuje! O oro uostas juk žemėlapyje pažymėtas! Užima didelį plotą nuo Žaslių iki Zūbiškių. Nepaneigsit!“
Pasigirdus nepritarimo šūksniams bei klausimams, ką norima apgauti, S. Motieka atsakė, jog politika jų nedomina. „Jūs nebarkit mūsų, – priekaištavo jis. – Mes pagal savo kompetenciją dirbame savo darbą. Kai turėsime Lietuvos bendrojo plano koncepciją, aiškiau kalbėsime. Bendrųjų planų principas – kad rajonas ir toliau galėtų harmoningai bei normaliai planuoti savo ateitį ir sėkmingai žengti į priekį. Nesuprantama, kodėl jūs mus, planų rengėjus, kaltinate ir siūlote nusižengti įstatymams?“
* * *
Neištvėręs į diskusiją  įsijungė ir rajono meras Vytenis Tomkus. Jis paaiškino, jog bendrajame plane numatytos zonos, kur gali vystytis pramonė. „Investuotojai nelaukia, – pabrėžė jis. – Kiekvienu atveju yra rengiamos atskiros procedūros: poveikio aplinkai vertinimas ir kt. Mes konkrečiai nežinome, kur eis „Rail Baltica“ greitoji vėžė. Tai paaiškės 2021 metais, kai bus parengtas specialusis planas. O dėl greitųjų traukinių, kurie jungs Baltijos šalis, stotelių, pasakysiu, jog tarptautinio lygio stotelės bus Marijampolėje, Kaune, Vilniuje ir Panevėžyje. Mūsų rajone nenumatyta tarptautinė stotelė, o regioninė stotelė bus.“
Meras stebėjosi, jog jam neteko girdėti teiginių, kad valstybė paims žmonių žemę ir negrąžins. „Valstybė nepradės ūkininkauti, – aiškino jis. – Nereikėtų baimintis ir dėl užsieniečių investicijų.  Esame ES piliečiai, ne taip lengvai kiniečiai gali ateiti į Lietuvą.“
* * *
Netrūko priekaištų, replikų ir abejonių, ar bus atsižvelgta į tai, jog kaišiadoriečiai nepritaria, kad per Kaišiadorių žemę nusidriektų „Rail Baltica“ geležinkelio bėgiai.
Su projektuotojais sutarta į protokolą įtraukti, jog žmonės nepritaria tokiam bendrojo plano sprendinių keitimui. Bus ar nebus į tai atsižvelgta, parodys ateitis. Svarstyta, kaip žmonėms gyventi, kai ant jų užnerta naujojo oro uosto kilpa: bendrojo plano sprendinių žemėlapiuose nurodytas didelis plotas, kur numatytas oro uostas.  Į tai S. Motieka atsakė, kad oro uostas kol kas numatytas tik teoriškai. Bet tai žmonių nenuramino.
Netrūko aštrių klausimų ir merui Vyteniui Tomkui, kuris teigė, jog jo tikslas – miesto augimas. „Rajonas traukiasi, žmonių mažėja, norime, kad verslas ateitų į mūsų rajoną, – sakė jis.– Prisiminkime istoriją: geležinkelio atsiradimas  pagimdė  Kaišiadoris. Atsinaujinimo procesai turi vykti.“ Aptarti ir Kaišiadorių bei Žiežmarių miestų bendrųjų planų sprendiniai.

Angelės Rabačiauskienės nuotr.

Paskutinį kartą atnaujinta ( 2019 lapkričio 19, antradienis )